Lilija Bručkienė: „Mus stengiasi izoliuoti nuo visuomenės“

Lilija Bručkienė: „Mus stengiasi izoliuoti nuo visuomenės“

"Keistesnio siurrealistinio vaizdinio nesu regėjusi niekada. Ir tokios jausmų amplitudės per vieną dieną niekada gyvenime nebuvo", - pripažįsta jau visą savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusi Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė.

Vakar telefonu susisiekus su mokytoja, ji džiaugėsi, kad dar turi šią ryšio priemonę su pasauliu. "Televizorių mums jau atjungė, antrą vakarą neturime ir interneto", - kaip pamažu stengiamasi susidoroti su ministerijoje likusiais pedagogais, pasakojo L. Bručkienė.

Mokytoja atvira - netikėjusi, kad mūsų šalyje galėtų dėtis tokie dalykai. Kasdien feisbuke nuodugniai aprašanti kone kiekvienos dienos įvykius, ji ir pati pripažįsta, kad jei kas nors kitas kurtų tokius tekstus, sakytų "gal reikėtų ko nors arčiau realybės..."

Lilija, feisbuke rašote, jog esate tarsi patekusi į areštinę. Taip ir jaučiatės?

Dabar, kai aiškiai žinome, kad išėję iš Švietimo ir mokslo ministerijos pastato atgal grįžti nebegalėsime, tikrai esame tarsi įkalinti.

Įsivaizduoju, kad savaitę pagyvenus tokiomis sąlygomis gali ir nervai pakrikti.

Turbūt tie žmonės, kurie elgiasi taip, kaip elgiasi, to ir siekia, kad mes palūžtume, išsibalansuotume, išsigąstume ir tiesiog pasitrauktume.

Ką darote, kad nepalūžtumėte?

Matyt, daugelis įsivaizduoja, kad mes sėdime ministerijoje ir lūkuriuojame. Iš tiesų veiklos čia turime tiek, kad kartais net nėra kada pavalgyti. Įvykis veja įvykį. Turime būti nuolatos pasirengę informacinėms smurtinėms atakoms. Tenka reaguoti ir į bandymus imituoti derybas... Tikrai nesėdime sudėję rankų. Dirbame labai intensyviai.

Nuo pat pirmųjų dienų, kai "apsigyvenote" ministerijoje, turėjote daug įvairių lankytojų.

Dabar jų gerokai sumažėjo, nes, matyt, jų dabar nebeįleidžia. Stengiasi mus kiek įmanoma izoliuoti nuo visuomenės, kad nežinotume, kas dedasi išorėje. Kaip minėjau, jau atjungė televizorių, vakarais nebeturime ir interneto.

Gerai, kad turite telefonus.

Kol kas ryšio dar neblokuoja. Kol kas.

Kai praėjusį trečiadienį atvykote su kitais pedagogais į Švietimo ir mokslo ministeriją, buvote pasiruošusi, kad teks čia užsibūti?

Juokaujate? Niekas to neplanavo. Mes tiesiog atvykome į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą ir sykiu nuėjome į ministeriją susitarti dėl derybų laiko. Tikėjomės tą patį vakarą išvykti namo, bet išėjo kaip išėjo.

Žodžiu, likote ministerijoje taip, kaip stovite?

Pirmosiomis dienomis dar mums leisdavo išeiti ir vėl sugrįžti. Tad galėjome pasikeisti su kitais pedagogais arba nors trumpam pakeisti aplinką, nuvažiuoti pas artimuosius Vilniuje kad ir išsimaudyti. O šiuo metu mums aiškiai pasakė, jei išeisime, mūsų niekas nebeįleis. Tad negalime net dalyvauti radijo ir televizijos laidose, į kurias mus kviečia išsakyti savo poziciją.

Kur miegate? Ant grindų?

Gerai, kad jau patį pirmąjį vakarą žmonės prinešė mums miegmaišių, tad pasitiesę ant grindų ir miegame. Yra keletas pripučiamų čiužinių, tad įsitaisome kas kur. Po nakties susitvarkome daiktus taip, kad koridoriuose neliktų nė vieno mūsų buvimo ženklo. Suprantame - tai įstaiga, reikia gerbti jos darbo ritmą. Stengiamės iki šaldytuvo ar tualeto eiti kuo tyliau. Pagal galimybes apsitvarkome aplinką, nusivalome dulkes...

O kaip maitinatės?

Antrąjį vakarą, kai buvo užrakintos durys į ministeriją, žmonės kone visą naktį iš visos Lietuvos mums vežė maistą: vandenį, kavą, sultis, daržoves, vaisius, ūkininkai vežė netgi karštą maistą. Ar dabar nebus pasakyta, kad nieko daugiau su maistu neįleis, mes nežinome. Taisyklės čia keičiasi kelis kartus per dieną, negalime prognozuoti, kas bus toliau.

Bet jėga prieš jus nebuvo panaudota?

Kol kas ne. Bet tai, kad mus prilygina teroristams ar grobėjams, palieka erdvę pamąstymams, kad mums grasinama smurtu. Juk su teroristais paprastai kontaktuoja aukščiausio lygio karinės struktūros. Kai labai aukšto rango pareigūnai kalba tokiais žodžiais apie mokytojus, tai galima suprasti kaip grasinimą panaudoti būtent tokio lygio ir profesionalumo pareigūnus, kad mus išvestų iš šių patalpų.

Ar teisingai suprantu, kad trauktis kol kas neketinate?

Į šią problemą reikėtų pažiūrėti plačiau. Išaiškėjo, kad mūsų valstybei iškilusios realios grėsmės. Aukščiausio lygio pareigūnai imituoja derybas, nesišneka su streikuojančia profsąjunga, o būtent gebėjimas streiko metu vesti derybas yra garantuotas ir Konstitucijoje, ir Darbo kodekse. Vadinasi, šiuo atveju yra oficialiai ir viešai pažeidinėjama Konstitucija. Kalbos, kad vietoje streikuojančiųjų paims dirbti kitus mokytojus - akivaizdūs Darbo kodekso pažeidimai. Tai visiškas teisinis nihilizmas.

Nors yra iškelti konkretūs reikalavimai, iš tiesų dabar jau reikia kalbėti apie kur kas sunkesnes problemas, nes tai beprecedentis atvejis. Demokratijai iškilo grėmė. Todėl mes ir kreipėmės į prezidentę.

Ar bent nutuokiate, kiek dar laiko teks "gyventi" ministerijoje?

Tai būtų sunku prognozuoti, nes mes net nežinome, kaip situacija keisis po valandos. Esame nusiteikę būti čia tiek, kiek reikės. Dabar kalba eina jau ne apie švietimą ir mokyklą. Žmones dėl idėjos uždarydavo ir į kalėjimą, ir į Sibirą ištremdavo. Manau, kad šita kova dabar vyksta idėjiniame lygmenyje. Kova už tai, kuria kryptimi suks mūsų valstybė. Ar ji liks demokratinė, ar valdymo forma bus pakreipta kitaip? Jeigu dabar nereaguojama į vieną profesinę sąjungą, vadinasi, visų profsąjungų judėjimai netenka prasmės.

Jaučiate stiprų visuomenės palaikymą?

Kartais valandai išjungiu telefoną, o kai jį vėl įsijungiu, negaliu patikėti, kiek daug sulaukiau palaikymo žinučių. Ir ne tik iš klaipėdiečių - žmonės rašo iš visos Lietuvos. Manau, kad ir žmonės suprato, kad tai kova jau ne dėl mokytojų algų.

O kaip reaguoja namiškiai?

Stengdamiesi manęs netrikdyti, jie neišsako savo jausmų. Bet neabejoju, kad jiems baisu matyti, kokioje situacijoje aš dabar esu. Manau, kad mano šeimai dabar dar sunkiau nei man, nes aš esu įvykių sūkuryje, o jie laukia...

Informacija

Ketvirtą savaitę streikuojantys mokytojai streiką tęs toliau ir nesitrauks iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patalpų, kol nebus tęsiamos derybos.

Ministerijoje antradienį buvo pasirašomas protokolas dėl, ŠMM teigimu, sutartų punktų, tačiau savo parašus ant dokumento padėjo tik trys iš penkių derybose dalyvavusių profsąjungų. Tarp pasirašiusiųjų nebuvo streikuojančios profsąjungos pirminimo Andriaus Navicko. Pedagogų atstovas teigia, kad ant protokolo net nebuvo vietos jo parašui.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus A. Navicko profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai - išpūsti.

Jie prašo penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.Profsąjunga taip pat sako, kad yra atvira pasiūlymams reikalavimus vykdyti etapais, tačiau pirmuosius žingsnius norėtų matyti jau nuo kitų metų.

Streikuojančios profsąjungos pedagogai trečiadienį kreipėsi ir į prezidentę. Pedagogai prezidentei pareiškė, kad susidariusi situacija peržengė vienos profesijos ir jai atstovaujančios institucijos konflikto ribas, o "grasinimas fiziniu susidorojimu rodo, kad krizė gilėja".

BNS informacija

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder