Kuriama sistema buvo aptarta joje dalyvaujančių mokyklų atstovų, ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus susitikime Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje.
"Šiandien statistika rodo, kad dauguma tėvų renkasi grįžti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nes bijo, jog, pradėjus eiti į mokyklą svetur, grįžti bus sunku. Šios iniciatyvos pagrindinis tikslas yra pasakyti: "Grįžkite, drąsiai rinkitės šias mokyklas, o mes toliau visais būdais padėsime ir plėsime šį tinklą", - sakė premjeras S. Skvernelis.
Mokyklų tinklą kuria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su programos "Kurk Lietuvai" programos projektų vadove Sandra Kaire. Pirmasis mokyklų tinklo etapas aprėps 6 miestų savivaldybes - Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus - ir 4 rajonų savivaldybes - Kauno, Mažeikių, Tauragės ir Marijampolės. Iš viso šiose savivaldybėse prie iniciatyvos prisijungė 21 mokykla.
"Nors ir dabar mūsų švietimo sistema yra pasirengusi priimti sugrįžtančių emigrantų vaikus, numatytos įvairios galimybės. Mokyklos, priimančios sugrįžusių emigrantų vaikus, gali gauti 30 proc. didesnį finansavimą, tačiau ruošiamės dar labiau, kad nei mokykloms, nei patiems tėvams neliktų jokių baimių.
Ypač dabar, kai Jungtinė Karalystė rengiasi išstoti iš Europos Sąjungos ir tikimasi, kad padaugės sugrįžtančių šeimų, taip pat mokyklinio amžiaus vaikų. Visų labai laukiame, visi yra ir Lietuvos vaikai. Jie atsineša kitokias žinias, kitokią patirtį, o tai yra ne tik prasmingas iššūkis, bet ir didžiulė vertybė mūsų mokykloms", - pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius.
Iki gegužės 31 d. Vyriausybė ketina priimti priemonių planą, kuriame bus įvardytos kitos konkrečios priemonės, skirtos visapusiškai vaikus integruoti į švietimo sistemą.
Grįžtančiųjų daugėja
Genė LISECKIENĖ, Vitės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Iš emigracijos grįžusių vaikų integracijos projektas prasidės nuo rugsėjo 1-osios, tačiau Vitės progimnazijoje jau dabar mokosi 12 iš užsienio sugrįžusių vaikų: 10 pradinukų ir 2 vyresnių klasių mokiniai. Pastebime tendenciją, kad kasmet tokių vaikų daugėja. Grįžusieji yra iš įvairių šalių: Anglijos, Italijos. Pagrindinis sunkumas, su kuriuo jie susiduria, yra silpni lietuvių kalbos įgūdžiai. Šie vaikai mąsto tos šalies, kurioje gyveno, kalba. Tad daugiausiai dėmesio skiriame būtent lietuvių kalbos mokymui. Su šiais vaikais mokytojai dirba ne tik klasėje, bet ir individualiai, konsultacijų metu. Aktyviai bendradarbiaujame su tėvais. Pažymėtina, kad dauguma vaikų gana greitai adaptuojasi. Priklausomai nuo lietuvių kalbos žinių, asmeninių savybių ir šeiminių aplinkybių vieni vaikai adaptuojasi greičiau, kiti - lėčiau, tačiau nė vienas vaikas kartoti kurso antrus metus neliko - visi mokosi toje klasėje, kurioje priklauso pagal jų amžių.
Vis dėlto reikia pasakyti, jog šioje srityje dirbame kaip išmanome, konsultuodamiesi tarpusavyje, su tėvais. Įsijungdami į mokyklų, kurios priima į Lietuvą sugrįžtančius ir atvykstančius vaikus, tinklą, tikimės pasisemti patirties ir gerųjų pavyzdžių iš kitų mokyklų. Galbūt dviračio išradinėti čia nereikia, tačiau tikrai būtų gerai, jeigu būtų bendra sistema, kaip ugdyti iš užsienio sugrįžusius ir atvykusius vaikus.
Nesakome "op"
Vitalijus JAKOBČIUKAS, Klaipėdos "Žaliakalnio" gimnazijos direktorius
Kol neperšokome griovio - nenorime sakyti "op". Į mokyklų, kurios priima iš užsienio sugrįžtančius ir atvykstančius vaikus, tinklą įsijungsime nuo rudens. Šiuo metu gimnazijoje nėra besimokančių emigrantų vaikų, tik iš užsienio atvykę mokiniai. Juos ugdydami naudojame "Eduka" klasę, "Moodle" sistemą.
Būtina įteisinti mokytojų pagalbininkus
Vilija BALSIENĖ, Klaipėdos "Vyturio" progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Grįžtančių iš užsienio vaikų mūsų mokykloje labai padaugėjo šiais mokslo metais. Anksčiau per metus tik vienas kitas atvykdavo, praeitą rugsėjo 1-ąją sulaukėme 7 iš užsienio sugrįžusių vaikų. Šiuo metu jau turime 10. Dauguma - pradinių klasių mokiniai.
Priimdami juos į mokyklą atlikome žinių patikrinimo testus ir kartu su tėvais sprendėme, ar vaikas eis į tą klasę, kuri jam priklauso pagal amžių, ar pabaigs mokyklą vieneriais metais vėliau, tačiau adaptacija jam bus lengvesnė. Buvo įvairių sprendimų. Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria sugrįžę iš užsienio vaikai, yra skaitymas, teksto suvokimas ir ypač rašymas lietuvių kalba. Šiems vaikams būtinas papildomas individualus mokymas. Mokytojai jiems skiria po 1 individualią konsultaciją ir dar jie dalyvauja 2 konsultacijose kartu su bendraklasiais. Pirmąjį trimestrą šių vaikų pasiekimai nebuvo vertinami. Po pirmojo trimestro jie jau buvo pažengę ir mokytojai pradėjo juos vertinti. Pedagogus, kurie ugdys iš užsienio sugrįžusius vaikus, atrenkame. Susitikime su ministru pirmininku ir švietimo, mokslo ir sporto ministru buvo išsakyti lūkesčiai dėl mokytojo pagalbininko įteisinimo ugdant iš užsienio grįžusius vaikus bei adekvataus jo atlyginimo. Pavyzdžiui, mūsų mokytojai, kuri dirba su vaikais, grįžusiais iš Italijos ir visiškai nekalbančiais nei lietuvių, nei anglų kalba, labai praverstų pagalbininkas, mokantis italų kalbą. Dabar gi mokytojo pagalbininkas gali dirbti tik ugdant sunkius sutrikimus turinčius vaikus. Maža to, įstatymai numato, jog mokytojo pagalbininku gali būti nekvalifikuotas specialistas ir jam mokama atitinkama alga. Sunku suprasti, kaip toks įstatymas buvo priimtas...
INFORMACIJA
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvos mokyklas 2017 m. sugrįžo 519 vaikų. Daugiausia tai 3-6 metų vaikai, jų yra 458. Dažniausiai grįžtama iš Jungtinės Karalystės ir Airijos (2017-2018 m. m. tokie vaikai sudarė apie du trečdalius visų grįžusių Lietuvos piliečių iki 18 m. amžiaus); taip pat nemažai vaikų atvyko iš Rusijos Federacijos, Norvegijos, Baltarusijos, Ispanijos ir Vokietijos. Pernai į Lietuvą grįžo beveik pusantro tūkstančio žmonių iki 18 metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą