2020 m. rugsėjo 21 d. 02:49 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Karinė parengtis: kalbos prestižas prieš liberalizmą

(8)

Karinė parengtis: kalbos prestižas prieš liberalizmą nuotrauka, foto

PRIEŽASTYS. Mokytojai mato daug priežasčių, dėl ko mažėja jaunosios kartos raštingumas. Tai ir abejotinas pradinio ugdymo pasiekimų vertinimas "saulytėmis" ar "lietučiais", nenuoseklus ir fragmentiškas kalbos dalykų mokymasis pagrindinio ugdymo grandyje, žodyno skurdumas, pagimdytas knygų neskaitymo...

© Vyganto SKARAIČIO ("Vakaro žinios") nuotr.

Reklama

Šalies lituanistai vieningai sutaria: didžiausias gimtosios kalbos priešas - informacinės technologijos. "Technokratiškoje visuomenėje humanitarinė kultūra praranda savo reikšmingumą. Pragmatizmas ima viršų", - konstatuoja kalbos specialistai ir apgailestauja, jog visuomenė "atsisveikino" su švietimu, kurio pagrindinis elementas - rašytinis žodis: svarbesnis tapo kompiuterinis raštingumas. Kita vertus, ar ši situacija tikrai vadintina "neraštingumu"? Kas tai yra ir kaip jis matuojamas? Ar nėra kam nors paranku, kad jis "mažėtų"? Galiausiai ar valstybinį lietuvių kalbos egzaminą griežtai tikrinamos norminiuose leidiniuose surašytos lietuvių kalbos gramatikos, žodyno, rašybos ir skyrybos normos nėra pernelyg nelanksčios ir atitrūkusios nuo vartosenos?

Raštingumo vertė

"Palyginti su ankstesniais metais, 2013 metų lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniame brandos egzamine kalbos normų laikymosi kriterijaus svoris padidėja daugiau nei du kartus (2010-2012m m. buvo 15 proc., o nuo 2013 metų - 35 proc.)", - "Vakarų ekspresą"informavo Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotoja egzaminų organizavimui ir vykdymui, einanti direktoriaus pareigas, Teresė Blaževičienė.

Kad "neraštingų" (popliariai kalbant), arba gavusiųjų 0 taškų už teksto rašymo dalies kalbos normų laikymosi vertinimo kriterijų (jo vertė - 16 taškų iš galimų surinkti 104 taškų už visą egzaminą) skaičius sparčiai didėja, buvo matyti nuo 2008 metų. Tačiau raštingumo kriterijaus įvertinimas egzamino teksto rašymo dalyje nelėmė, ar kandidatas iš viso išlaikė egzaminą, nes galutinį egzamino įvertinimą sudarė taškai, gauti už teksto rašymo ir teksto suvokimo užduotis.

2008-2012 m. lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą (VBE) sudarė dvi dalys - teksto suvokimas (52 taškai) ir teksto rašymas (52 taškai, kurių 30 proc. (16 taškų) sudarė kalbos normų laikymasis). Bendras egzamino taškų skaičius buvo 104 taškai. Taigi kalbos normų laikymasis sudarė 15 proc. visų egzamino taškų.

2012 2011 2010 2009 2008*

Egzaminą laikiusių kandidatų skaičius 25655 27546 25626 22682 20699

Neišlaikiusiųjų kandidatų dalis procentais 7,61 8,45 8,00 6,5 12,8

Kandidatų skaičius (proc.), gavusių 0 taškų už teksto rašymo dalies kalbos normų laikymosi vertinimo kriterijų. 33,67 31,36 23,85 18,92 10,66

Kandidatų skaičius (proc.), gavusių 0 taškų už teksto rašymo dalies kalbos normų laikymosi vertinimo kriterijų ir išlaikiusių lietuvių kalbos (gimtosios) VBE. 80,33 78,25 74,56 75,40 45,48

*Tais metais brandos egzamino programoje buvo numatyta, kad kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų visos užduoties (teksto suvokimo ir teksto rašymo) taškų, kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą.

Egzamino neišlaikiusiųjų kandidatų skaičius didžiausias buvo 2008 metais (12,8 proc.), o 2012 metais - 7,61 proc. Tai reiškia, kad kandidatų gautą įvertinimą 0 taškų už kalbos normų laikymąsi kompensavo gauti taškai už kitus teksto rašymo dalies vertinimo kriterijus ir už teksto suvokimo dalį.

2008-2010 metais kalbos normų laikymosi vertinime buvo priimta, kad maksimalus taškų skaičius (16 taškų) už kalbos normų laikymąsi buvo skiriamas, jei kalba taisyklinga / kandidatas padarė 1-2 klaidas. Kandidatas turėjo parašyti mažiausiai 400-450 žodžių tekstą. 0 taškų už kalbos normų laikymąsi buvo skiriama, kai kandidatas padarydavo 21 ir daugiau klaidų.
2011-2012 metais kalbos normų laikymosi vertinime buvo priimta, kad maksimalus taškų skaičius (16 taškų) už kalbos normų laikymąsi buvo skiriamas, jei kalba taisyklinga / padaryta 1 klaida. Kandidatas turėjo parašyti mažiausiai 400-450 žodžių tekstą. 0 taškų už kalbos normų laikymąsi buvo skiriama, kai kandidatas padarydavo 19 ir daugiau klaidų.

Reklama

Nuo 2013 metų lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą sudarys tik viena dalis - teksto rašymas. Maksimali taškų suma už egzaminą - 50, iš jų 18 skiriama už kalbos taisyklingumo kriterijų. Tai sudaro 35 procentus visų užduoties taškų.

Nusmukdė motyvaciją

"Kokia Vyriausybės politika, toks ir rezultatas, - įsitikinusi "Baltijos" gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vidutė Kontautienė, iš savo ilgametės pedagoginės patirties vertindama mokyklinių reikalavimų lietuvių kalbos mokymui kaitą. - Reikalavimai lietuvių kalbos mokymui mokykloje labai spėriai kito raštingumo nenaudai. Keitėsi, lengvėjo mokymo programos, vertinimo kriterijai, mokymo metodai, mažėjo apimtys, vis daugiau dėmesio buvo skiriama mokinių kūrybingumo ugdymui, asmenybių formavimui. Iki 2012 m. laikydami brandos egzaminą abiturientai turėjo atlikti teksto suvokimo testą, kur klaidos taip pat buvo nefiksuojamos ir už tai nevertinama. Ko gero, liberalumo visose gyvenimo srityse pradėta siekti per anksti, tinkamai tam nepasirengus - tai turėjo daug įtakos negatyviems pokyčiams mokantis gimtosios kalbos."

Pasak lituanistės, mokiniai vertina save kaip asmenybes tinkamai nesuvokdami, kam jų gyvenime turėtų būti teikiamas pirmumas: "Daugelis jaunuolių savo ateitį sieja su gyvenimu ne Lietuvoje, todėl smukusi gimtosios kalbos bei literatūros mokymosi motyvacija. Beje, didžiulę neigiamą įtaką raštingumui daro informacinės technologijos, greitas gyvenimo būdas."

Mokytoja pastebėjo, kad mokiniai mažai skaito, siekia greito rezultato, nesistengdami įdėti pastangų, arba su minimaliomis pastangomis nori pasiekti puikių rezultatų. Daugelis dėl prastos motyvacijos nesusikaupia, nesutelkia dėmesio darbui, todėl rašant diktantus neišgirsta, testuose skaito tik tą žodį, kuriame reikia įrašyti raidę. Rašybos klaidų būna daugiausiai. Nesivargina taisyklingai rašyti lietuviškų raidžių (ė, š, ž). "Taip pat gausu ir skyrybos klaidų, manau, dėl taisyklių nemokėjimo, dėl negebėjimo logiškai mąstyti... Deja, fizinės jėgos ir grožio kultas mūsų visuomenėje laimi prieš proto kultą, todėl dažniau laimės siekiama einant lengvesniu keliu."

Pokalbininkė apgailestavo, kad taisyklingos kalbos ir rašyti be klaidų reikalaujama tik per lietuvių kalbos pamokas, o mokantis kitų dalykų į tai nekreipiama jokio dėmesio: daugeliui kitų mokomųjų dalykų specialistų tam stinga kompetencijos, jiems už rašto klaidų taisymą niekas neatlygina.

Nors lituanistai skatina mokinių domėjimąsi gimtąja kalba rengdami kalbos olimpiadas, raštingiausio moksleivio konkursus ir daugelį kitų renginių, į šią veiklą, pasak mokytojos, įsitraukia tik gabiausi, išmintingiausi ir motyvuočiausi... O kiti dažną kartą paliekami "už borto".

Reklama

V. Kontautienės manymu, turėtų keistis švietimo įstatymai gimtosios kalbos atžvilgiu. Turėtų būti grąžinamas rašybos ir skyrybos mokymas baigiamosiose gimnazijos klasėse, nes, kaip rodo praktika, iki dešimtos klasės daugelio raštingumo įgūdžiai netvirti. "Jei nesistengsime aprėpti kuo daugiau, o svarbus taps žinių gilumas - rezultatas keisis."

Derėtų vieningiau raštingumo reikalauti visose gyvenimo ir veiklos srityse, teigė mokytoja: "Žinodami, kad pirmumo teisę užimti darbo vietą turės tas, kurio raštingumo lygis auštesnis, mokiniai labiau susimąstys, keisis mokymosi motyvacija. Juk taisyklingas kalbos vartojimas - kultūringo žmogaus požymis."

Sunkiausia pamoka - lietuvių

"Kažin ar žinojimas, kaip keitėsi lietuvių kalbos programos (neretai programos buvo naujinamos dėl paties atnaujinimo), kokios buvo žinių vertinimo tendencijos, galėtų paaiškinti mąžtantį jaunosios kartos raštingumą, - suabejojo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė, "Ąžuolyno" gimnazijos mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė.

- Manyčiau, abejotinas pradinio ugdymo pasiekimų vertinimas "saulytėmis" ar "lietučiais", bijant įžeisti vaiką, sumažinti jo motyvaciją mokytis, nenuoseklus, fragmentiškas kalbos dalykų mokymasis pagrindinio ugdymo grandyje, neturint jokio patikrinimo, pratybų sąsiuvinių populiarumas, kai mokinys dažnai net neįsigilinęs į sakinio prasmę, skuba įrašyti raidę ar padėti kablelį, žodyno skurdumas, pagimdytas knygų neskaitymo... Priežasčių galima surasti ir daugiau."

Į tradicinio raštingumo sampratą, pasak pokalbininkės, įeina "gebėjimas skaityti tekstą, jį suprasti, nuosekliai atpasakoti, taisyklingai rašyti bei logiškai ir aiškiai dėstyti savo mintis. Tokiam raštingumui didžiulį poveikį turi (tiksliau būtų sakyti - turėjo) knyga; būtent ji formuoja (formavo) vientisą pasaulio suvokimą."

Reklama

Literatūra, ypač klasikinė, buvo išsilavinusio, raštingo žmogaus atributas, sakė lituanistė. Tad dėl prastėjančio raštingumo apkaltinti ištuštėjusias bibliotekas būtų lyg ir logiška.

"Technokratiškoje visuomenėje humanitarinė kultūra praranda savo reikšmingumą, - apie bendras mokinių požiūrio į lietuvių kalbą tendencijas sakė N. Bartašiūnienė. - Pragmatizmas ima viršų. Mokykla - visuomenės atspindys, tad ir joje (tiek mokinių, tiek tėvų) rimtai žiūrima į tuos dalykus, kurių reikės norint įstoti į "gerą specialybę", o sielos poreikiai stumiami į užribį."

Mokytoja ekspertė pastebėjo dar vieną tendenciją - mokymąsi sieti su malonumu: "Sunkus darbas, kai reikia įdėti daug pastangų, kad suprastumei reiškinį, gebėtumei analizuoti, išaiškinti priežastis, nusakyti pasekmes, darosi nemažai daliai moksleivių nepatrauklus. Kartą vienuoliktokų paklausiau: koks jiems dalykas mokykloje pats sunkiausias? Atsakymas ir paaiškinimas šokiravo: "Lietuvių, nes čia reikia mąstyti, tai, ką surandi vienoje pamokoje, nebetinka, reikia ieškoti sprendimo iš naujo."

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ilona

2013-04-12   22:12

IP: 86.100.152.185

Kuo daugiau reikia rašyti tais klausimais, t.y. lietuvių kalbos, egzaminų, nes aiškiai matosi, kad visuomenė nieko apie tai nesupranta.

na na

2013-04-11   22:02

IP: 78.61.95.114

lituanistai patys susikuria programas, patys yra mažai logiški todėl ir turi ką turi.

hm

2013-04-11   10:45

IP: 78.61.89.161

ar ne pernelyg akademiškas ir ne per ilgas tekstas? Gal VE pretenduoja tapti "Gimtuoju žodžiu"? Aš siūlyčiau nagrinėti miesto aktualijas, o ne kalbos evoliucijos peripetijas.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Kaip žinia, šiemet studijų metus Klaipėdos universitetas (KU) dėl viruso COVID-19 prevencijos...

KU dirba  kaip prestižiniai Vakarų Europos bei JAV universitetai nuotrauka, foto

Pirmadienį Klaipėdos universiteto (KU) miestelio aikštėje iškilmingai pradėti akademiniai mokslo metai. Juos...

30-metį mininčiame Klaipėdos universitete prasidėjo akademiniai metai nuotrauka, foto

Būsimoji pilotė, kuri jus skraidins į svajonių atostogas, odontologė, kuriai patikėsite savo...

Kur studijuoja ir kokias studijų programas šiemet pasirinko gabiausieji? nuotrauka, foto

Rugsėjo 14 d. 15 val. Klaipėdos universiteto (KU) miestelio aikštėje vyks akademinių...

30-metį švenčiančiame KU – akademinių metų pradžia nuotrauka, foto

Šilutės rajone atkasta ir perlaidojama per 1 000 karo belaisvių palaikų nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Kai 2011 metais atlikdami nuotekų vamzdynų tiesimo darbus darbininkai Šilutės rajone,...

Prie Suomijos pietinės pakrantės ant seklumos užplaukė keltas, ruošiamasi evakuacijai nuotrauka, foto

Pasaulis, Prie Suomijos pietinės pakrantės sekmadienį ant seklumos užplaukė keleivinis keltas „Viking Amorella“,...

Minske A. Lukašenkos rezidencija aptverta spygliuota viela, ją saugo šarvuočiai nuotrauka, foto

Pasaulis, Autoritarinio Baltarusijos prezidento rezidencija sostinėje sekmadienį, vykstant jau tradicinėmis tapusiomis protesto akcijoms,...

Akimirka, kai mirtis šalia. Veronika Povilionienė – po ilgos tylos, jautriai ir šiltai nuotrauka, foto

Žmonės, Žinoma folkloristė, liaudies dainų atlikėja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...