"Išvijo iš egzamino, nes pasakiau, kad nepatinka Mocartas"

"Išvijo iš egzamino, nes pasakiau, kad nepatinka Mocartas"

Už išskirtinius vaidmenis publikos mylimai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistei Daliai Kužmarskytei dabar ir pačiai juokingai skamba faktas, kad mokyklos laikais jos iš pradžių nepriėmė į chorą, mat choro vadovei pasirodė, jog ji neturinti klausos...

Prisimindama mokyklos ir studijų laikus, Dalia ne kartą akcentavo, kad buvo vėjavaikė, tad dėkoja likimui, kad jai pavyko įgyti profesiją, nors jei galėtų rinktis dabar - studijuotų visai ką kita.

Kai tarėmės dėl pokalbio, minėjote, kad darželio beveik nelankėte. Kodėl?

Iš ankstyvos vaikystės nieko doro nepamenu. Tik žinau, kad babytė, su kuria po tėvų skyrybų aš praktiškai ir gyvenau, vis bandė mane "įkišti" į darželį, kad jai pačiai būtų lengviau. Bergždžiai, nes aš vis iš jo pabėgdavau. Ir iš vieno, ir iš kito išėjau. Atsidariau vartelius ir iškulniavau namo. Kodėl, net negaliu pasakyti. Iki šiol prisimenu tą nemalonų darželio kvapą, matyt, man viskas atrodė labai baisiai, nes žiauriai verkdavau. Tuomet gyvenome Ligoninės gatvėje. Pirmasis darželis buvo netoli Klaipėdos universiteto miestelio, kitas prie Senojo turgaus. Dabar suprantu, kodėl babytė neapsidžiaugė pamačiusi, kad anūkė parėjo, o davė į kailį už tai. Juk man buvo tik treji ketveri metukai. Šiaip aš visą laiką buvau tokia laisvo oro direktorė. Ir mokykliniais laikais sugebėdavau į mokyklą kelias dienas neateiti. Išleidžia į mokyklą, o aš tiesiu taikymu į kraštotyros muziejų. Ir taip tris dienas iš eilės. Neįsivaizduoju, kaip muziejaus darbuotojoms nekildavo klausimų, ką iš pat ryto čia veikia viena pati mokinukė.

Kas jus taip viliojo į tą muziejų?

Kraštotyros muziejus tuomet veikė Liepų gatvėje. Ten būdavo eksponuojama daug tautinių drabužių, surašyta Lietuvos istorija.

Mokytojai ir babytė galėjo tik džiaugtis, kad turėjote tokį potraukį.

Nemanykite, kad buvau šventoji, kuri tik muziejuose sėdėdavo. Kartais iš pamokų ir į kiną pabėgdavau. Būdavo, kad ir visą savaitę į mokyklą neateidavau. Bet tai vyko jau vyresnėse klasėse. Kartais už tėvus ir reikiamus raštelius mokytojoms parašydavau. Man ir pačiai sunku suvokti, kaip būdama tokia, sugebėjau mokslus baigti.

Gal jums mokykloje buvo tiesiog neįdomu?

Problema buvo ta, kad aš būdama penkerių jau skaičiau knygas ir mintinai mokėjau daugybos lentelę. Visa tai - babytės muštras. Kadangi klasėje buvau tokia vienintelė, buvo neįdomu klausytis, kaip kiti mokosi po vieną raidę. Varlinėjau iš nuobodulio ir neišmokau mokytis.

VAIKYSTĖ. Nors būdama mažytė Dalia iš darželio vis pabėgdavo, yra išlikusi nuotrauka ir su darželio draugais. Dalia sėdi pirma iš dešinės. Asmeninio albumo nuotr.

Bet buvote gabi?

Aha. Gabi tinginė. Jei man neįdomu - nepriversi. Ir, žinoma, tai, kas reikalinga, man niekada nebūdavo įdomu. Nors galvą turėjau, pirmūnė niekada nebuvau.

Kuriuos mokytojus labiausiai prisimenate?

Gal ir paradoksalu, bet tie, kurie buvo labai griežti, atrodė patys geriausi. Man labai sekėsi, nes mokė griežtos lietuvių kalbos mokytojos. Bet jos buvo labai teisingos.

Buvote humanitarinės pakraipos?

Absoliučiai. Iki šiol negaliu pakęsti, kai žmonės rašydami daro klaidų. Nors tai tik SMS žinutė telefone, man privalo būti parašyta nepriekaištingai. Mokykloje man dar patiko istorija, užsienio kalbos. Nors, kaip minėjau, daugybos lentelę mokėjau nuo penkerių metų, bet paskui kažką pražioplinau ir tikslieji mokslai sekėsi nekaip. Fizika ir matematika man iš viso atrodė kaip kosmosas. O labiausiai nesisekė muzika.

Sunku tuo patikėti.

Garbės žodis. Nežinau, gal dėl to, kad pradinėse klasėse buvo labai pikta muzikos mokytoja. Atsimenu tik tiek, kad ji nuolatos ant mūsų rėkdavo ir aš labai jos bijojau. Natos tuomet atrodė tas pats, lyg reikėtų išmokti japonų kalbą. Beje, pirmoje klasėje manęs net nepriėmė į mokyklos chorą. Pasakė, kad neturiu klausos. Įsivaizduojate, kaip vaikams greitai galima uždėti štampą. Iki šiol pamenu, kiek aš verkiau, nes man pasakė, kad neturiu klausos. O taip norėjau į "Dainų dainelę".

Dabar akivaizdu, kad pedagogai smarkiai suklydo.

Aš pati būdama muzikantė dabar žinau, kad klausa gali būti tiesiog neišlavinta.

Visgi kas nors padėjo atsiskleisti jūsų muzikiniams ir aktoriniams gabumams?

Net nežinau. Tiesiog nuo mažų dienų svajojau būti aktorė, bet babytė turėjo kitokių planų. Ji buvo numačiusi, kad užaugusi aš dirbsiu telefonininke. Vienoje profesinėje mokykloje buvo tokia specialybė ir babytei atrodė, kad ji man bus tinkamiausia. Svaičiojimai apie aktorės karjerą jai atrodė sapalionės ir tiek. Bet kai buvau dvylikos, babytė numirė.

Tuomet vėl galėjote svajoti apie aktorystę?

Panašu, kad aš nieko nebesvajojau. Baigusi aštuonias klases, stojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą (dabartinė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija. - Autor. past.) tik todėl, kad ten stojo mano geriausia draugė. Nebuvau lankiusi muzikos mokyklos, tad galėjau stoti nebent į dainavimo specialybę. Netyčia įstojau, nors buvau visiška profanė toje srityje. Pamenu, per stojamuosius atsistojau viena pati scenoje ir užtraukiau babytės dainą "Ar aš tau, sese, nesakiau..."

PIRMIEJI VAIDMENYS. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Dalia Kužmarskytė studijavo kartu su Daina Bilevičiūte (Nuotraukoje sėdi dešinėje). "Atrodo, kad repetavome "Barborą Radvilaitę. Aš buvau Barbora, Daina - karalienė Bona", - komentuodama šią nuotrauką prisiminė Dalia. Asmeninio albumo nuotr.

Vadinasi, labai gerai padainavote, jei priėmė?

Bet kiek paskui man buvo vargo. Tol, kol nelaimėjau jaunųjų atlikėjų konkurso ir neatsirado motyvacija mokytis, mane visi gaudė taip pat, kaip ir vidurinėje. Įsivaizduokite: pastato mane prieš veidrodį ir liepia dainuoti operiniu balsu. Man tik juokas imdavo, daugiau nieko. Bet, kai laimėjau konkurse trečiąją vietą, užsikabinau. Matyt, esu garbėtroška.

Taip užsikabinote, kad, baigusi Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, stojote į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją?

Man tiesiog labai sekėsi. Kai dabar prisimenu, kokia aš buvau vėjavaikė, galbūt turėjau nieko nebaigti. Buvau tikra "Vargo vakarienė". Ir Vilniuje, kai jau gyvenau bendrabutyje, dažnai išeidavau į paskaitas, bet taip ir nenueidavau. Visą dieną gatvėmis prasišlaistydavau, grįždavau tik sutemus.

O ką veikdavote visą dieną?

Vaikščiodavau. Į vieną bažnyčią užsukdavau, į kitą. Man ir iki šiol labai patinka vienai vaikščioti, galiu tai daryti ištisą dieną. Bet teisybės dėlei reikia pripažinti, kad akademijoje paskaitos buvo tikrai labai įdomios, tad ilgainiui vis mažiau norėdavau jas praleisti. Labai imponavo ir tai, kad dėstytojai su mumis bendravo kaip su lygiais sau. Niekas nešaukė, nepamokslavo. Labai mylėjome dėstytoją Viktorą Gerulaitį, tad, kai antrame kurse jį pakeitė Vytautas Landsbergis, reikalavome grąžinti "neformatą" Gerulaitį.

Kuo neįtiko profesorius Vytautas Landsbergis?

Gal bėda buvo ta, kad jo vedama paskaita buvo pati pirmoji anksti ryte. Tad klausydami monotoniško profesoriaus balso kone visi miegodavome, nors jis ir labai išmintingas žmogus. Beje, su V. Gerulaičiu buvo įdomių istorijų. Jis mane iš vieno egzamino išvijo. Tiesiog ištraukiau bilietą, kuriame buvo parašyta, kad turėsiu pasakoti apie Mocartą. O aš nebuvau šio kompozitoriaus gerbėja, tad tiesiai šviesiai ir pareiškiau, kad Mocartas man nepatinka.

Buvote drąsi studentė?

Greičiau, kvaila užsispyrėlė. Įsivaizduokite, kažkokia Kužmarskytė leidžia sau pareikšti, kad Mocartas yra blogis.

Ar teko nudegti dėl tokio tvirto charakterio?

Nuolatos. Ir dabar dažnai nudegu. Manau, kad pagrindinė mano bėda, jog neišmokau nulaikyti liežuvio už dantų.

STUDIJOS. Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje su grupioku Aldevinu Viluckiu. Asmeninio albumo nuotr.

Jūsų profesinė karjera atrodo sėkminga. Teatre sukūrėte daugybę įsimintinų vaidmenų. Tikriausiai kvaila būtų klausti, ar džiaugiatės, kad pasirinkote šią profesiją?

Kaip tik šiemet pagalvojau, kad būčiau norėjusi dirbti visai kitą darbą. Galvoju, kad būčiau puiki psichologė. Kažkodėl atrodo, kad su malonumu išklausyčiau kitų žmonių bėdas. Bet jau vėlu ką nors keisti. Netrukus švęsiu penkiasdešimtmetį. Be to, vyras miręs, vienas vaikas suaugęs, o kitas dar mokosi mokykloje, tad neturiu teisės leisti pinigus savo studijoms.

Kadangi auginate septintoką, įdomu, kaip vertinate dabartinę mūsų švietimo sistemą?

Atrodo, kad vaikams dabar daug neaiškumų. Dažnai man ir pačiai sunku suprasti, ko reikalauja mokyklinės užduotys. Bet, kita vertus, man atrodo, kad kur kas didesnė problema yra visuomenės susvetimėjimas. Vakar aš visą naktį negalėjau užmigti galvodama apie tai, kokie vaikai dabar vieniši. Tiesiog ieškodama jums nuotraukų iš savo vaikystės, prisiminiau, kaip mes bendraudavome su bendraamžiais ir linksmai gyvendavome. Atrodo, kad dabar vaikai iš viso nebemoka gyvai bendrauti. Bet dėl to kalta ne mokykla. Iki šiol nesuprantu, kas įvyko, kad mes tapome kitokie. Laisvi, bet susvetimėję.

Informacija

Kur mokėsi Dalia Kužmarskytė?

  • Klaipėdos K. Donelaičio vidurinė mokykla, dabartinė Vytauto Didžiojo gimnazija.
  • Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesnioji muzikos mokykla (dabartinė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija).
  • Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Įgijo solistės profesiją.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder