Neseniai atliktoje apklausoje ekonomikos mokytojai atskleidė, kad baigę mokyklą jaunuoliai stokoja supratimo apie šalies ekonomiką bei asmeninių finansų valdymą, neturi pakankamai verslumo žinių bei įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui.
Kitas šiemet pristatytas tyrimas - "Global entrepreneurship monitor" (GEM), kurį Lietuvoje inicijavo Ūkio ministerija ir organizacija "Versli Lietuva", atskleidė, kad mūsų šalis yra viena iš daugiausiai turinčiųjų jaunų verslininkų (nuo 18 iki 24 metų).
Apie šiuos paradoksus bei verslumo ugdymą mokyklose kalbamės su jaunimo verslo ir ekonominio švietimo organizacijos "Lietuvos Junior Achievement" vadovu fizikos mokslų daktaru Eugenijumi Savičiumi.
Tarptautinės "Junior Achievement" organizacijos rengiamais verslumo mokymo projektais pasaulyje (117-oje šalių) per metus pasinaudoja apie 10,6 mln. mokinių. Kiek tokių yra Lietuvoje?
20 tūkstančių mokinių daugiau nei 100 šalies vietovių. Lietuvos mokykloms esame paruošę dešimt skirtingų ekonomikos ir verslo mokymo programų, rengiame daug įvairių varžybų ir konkursų. Siekiame pritaikyti kitų šalių jaunimo verslumo skatinimo patirtį Lietuvos mokyklose.
"Lietuvos Junior Achievement" dirba dviem pagrindinėmis kryptimis: rengia mokomąją medžiagą, metodikas mokykloms ir pačius mokytojus; antroji - ieško lėšų verslumo mokymo programoms įgyvendinti. Valdžia šiai veiklai pinigų neskiria, mūsų įmonė yra nesiekianti pelno, tad lėšos yra gaunamos iš privačių fondų.
Ar galėtumėte apibendrintai papasakoti, kaip ugdomas moksleivių verslumas?
Apibendrintai galima pasakyti, kad mūsų mokomosios programos stovi ant keturių banginių. Pirmasis - tai akademinis mokymas: paskaitos, pamokos, vadovėliai. Antras - kompiuterinio verslo modeliavimas. Vyksta WEMP'o (kompiuterinės vadybos ir ekonominio modeliavimo pratybos) varžybos: mokiniai modeliuoja, kas būtų, jeigu jie valdytų banką ar kitą įmonę, kaip uždirbtų pelną. Tai ekonomikos teorinių žinių pritaikymas praktikoje.
Trečias banginis - praktiniai įgūdžiai. Pavyzdžiui, mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) varžybos, kuriose moksleiviai realiai pereina visą verslo labirintą, visą įmonės gyvavimo ciklą - nuo įmonės įkūrimo, savo idėjos įgyvendinimo iki įmonės uždarymo. Šis ciklas trunka apie pusmetį, ir nors mokiniams sudaromos šiltnamio sąlygos, tai yra realus verslas su realiomis prekėmis realioje vietoje.
Taip pat mokome asmeninių verslumo įgūdžių: kaip tapti lyderiu, dirbti komandoje ir pan. Kiekvieną pavasarį vyksta programa "Jaunasis kolega": apie 700 šalies moksleivių eina į daugiau nei 100 įvairių įmonių ir tampa daugiau nei 300 darbuotojų šešėliais.
Ketvirtas banginis - tai ryšys su verslu, kai moksleivius moko gyvieji verslo pavyzdžiai - žmonės iš realių įmonių.
Ir vis dėlto tyrimai rodo, kad moksleiviai stokoja finansinio raštingumo, verslumo žinių.
Čia gali būti kelios priežastys, kodėl tyrimai rodo tokius rezultatus. Pirma: nelygu kuriose Lietuvos vietovėse ir tarp kurio amžiaus mokinių buvo atliekamos apklausos.
Ekonominio švietimo programos įgyvendinamos ne visose Lietuvos mokyklose ir ne visose klasėse. 9-10 klasėse yra tik viena privaloma ekonomikos pamoka, 11-12 klasėse ji nebeprivaloma. Tai pasirenkamasis dalykas.
Tokios kategorijos, kaip finansinis raštingumas, mokyklose išvis nėra - tokio pobūdžio žinios bendram išsilavinimui neprivalomos. Mokiniui suteikiamas tik bendras supratimas apie rinkos ekonomiką. Stojant į aukštąsias mokyklas finansinis raštingumas nevertinamas, nes nevienodas mokinių parengimas. Į tai, ar moksleivis buvo pasirinkęs ekonomikos pamokas, neatsižvelgiama, papildomo balo neskiriama.
Antroji priežastis, kodėl tokie apklausos rezultatai, gali būti pats tyrimo tikslas: siekiama parodyti, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp verslo struktūrų ir švietimo sistemos.
Bet ir jaunimas dažnai sako, kad mokykloje jų neišmokė to, ko labiausiai reikia gyvenime.
Žinia, vyresniųjų klasių moksleiviai labiausiai užsiėmę pasiruošimu pagrindiniams egzaminams, nes jie turės įtakos jų patekimui į aukštąsias mokyklas.
Nemanote, kad finansinio raštingumo pamokos turėtų būti privalomos?
O kurioje erdvėje jas įdiegti? Juk jeigu reikėtų prie bazinio mokomųjų dalykų branduolio pridėti ekonomikos valandų, vadinasi, tektų jų iš kažko paimti, nes valandų skaičių riboja higienos centras. Iš ko tas valandas paimti? Tai jau liečia kitų mokytojų krūvį, kuris tiesiogiai susijęs su atlygiu už darbą... Įsivaizduokite, koks kiltų "kipišas". Švietimo sistema yra inertiška, keičiasi sunkiai.
Kas ruošia ekonomikos mokytojus?
Tikrų ekonomistų tarp mokytojų, kurie mokyklose dėsto ekonomiką - vienas kitas. Anksčiau išvis jų niekas neruošdavo, dabar Pedagogikos institute yra viena grupelė. Reikalas tas, kad turi būti labai didelė mokykla, daug paralelinių klasių, kad ekonomikos mokytojas turėtų pakankamai valandų ir užsidirbtų duonai. Todėl ne visos mokyklos tokius turi, ir tenka apmokyti kitų dalykų mokytojus. Mūsų organizacija yra paruošusi jų daugiau nei kelis šimtus.
Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos jaunimo verslumą?
Lietuvos jaunimas iš tikrųjų yra labai verslus, tą irgi rodo tyrimai. Mūsų jaunuoliai tris kartus dažniau negu kitų Europos šalių jaunimas kuria verslą. Tyrimai rodo kitokią problemą - kad aukštosiose mokyklose studentai staiga pajaučia norą dirbti valdiškuose darbuose...
Kodėl?
Todėl, kad ten mažiau rizikos, daugiau socialinių garantijų.
Vilniaus verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius yra pareiškęs, kad dabar mokyklos ugdo ne darbdavius, o darbgavius.
Esmė ta, kad mūsų švietimo sistema labai akademiška. Mokiniai verslo terminų apibrėžimus žino, o kaip realiai veikia verslas - nežino. Mūsų organizacijos programų tikslas kaip tik toks ir yra: ne tik suteikti žinių ir metodikų, bet ir duoti jam galimybę praktiškai išbandyti verslą. Taip pat yra būtina ne tik ruošti ekonomiką dėstančius specialistus, bet ir šviesti kitų dalykų mokytojus - didinti jų finansinį raštingumą. Nes iš ekonomikos pamokos nuėjęs į kito dalyko pamoką, mokinys girdi visai kitokius teiginius. Šiuo metu mokyklose kaip tik pradėjome organizuoti finansinio raštingumo seminarus mokytojams.
"Lietuvos Junior Achievement" programos
Programos 11-12 klasių moksleiviams: "Ekonomika ir verslas", "Mokomoji mokinių bendrovė", "Imitacinė prekyba vertybiniais popieriais" ir kt.
Programos 9-10 klasių moksleiviams: "Veikianti įmonė", "Tarptautinė rinka", "Kompiuterinio modeliavimo pratybos" ir kt.
Renginiai: VEMP čempionatas, geriausios mokinių bendrovės, geriausio investuotojo konkursai, "Bankų konkurencijos" važybos, Pasaulio "Hewlett-Packard" VEMP varžybos ir kt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą