2020 m. spalio 31 d. 04:01 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Dainius Pavalkis: "Sprendimas dėl lietuvių kalbos egzamino buvo "pasekmių švelninimas""

Dainius Pavalkis: "Sprendimas dėl lietuvių kalbos egzamino buvo "pasekmių švelninimas"" nuotrauka, foto

Švietimo ministras Dainius Pavalkis.

© ELTA nuotr.

Reklama

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad savo įsakymu, numačiusiu skirtingą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų abiturientams, švelnino ankstesnių sprendimų padarinius.

Tokią poziciją ministras išsakė antradienį Seime atsakinėdamas į parlamento narių iš anksto pateiktus klausimus.

Pasak D. Pavalkio, jis ėmėsi taisyti mokymosi sąlygų neatitikimus, į kuriuos, rengiantis perėjimui prie vienodo lietuvių kalbos egzamino, nebuvo kreipiamas dėmesys.

Ministro teigimu, buvo ignoruojamas faktas, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbai skirta 800 pamokų mažiau, taikoma skirtinga gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo praktika, ir šios problemos buvo nesprendžiamos.

"Praeitos kadencijos Seimas ir Vyriausybė, nustatydami, kad visi mokiniai turi laikyti vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nesudarė tinkamų ir vienodų sąlygų valstybinės kalbos mokymuisi", - Seime sakė D. Pavalkis.

Jis teigė, kad problema kilo nenumačius tinkamo pereinamojo laikotarpio, todėl jo sprendimas buvo susidariusių "pasekmių švelninimas".

Reklama

Be to, ministras išsakė nuomonę, jog Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šiuo klausimu neužtikrino efektyvios parlamentinės kontrolės.

D. Pavalkis Seimo nariams priminė, jog jie patys patvirtino XVI Vyriausybės programą, kurioje buvo aiškiai numatyta, jog lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas bus nukeltas vėlesniam laikui.

Vis dėlto D. Pavalkis pripažino, jog konstitucinė nuostata, jog egzaminas visiems turi būti vienodas, yra teisinga, todėl, anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendins priemones, padėsiančias visiems abiturientams tinkamai pasirengti egzaminui.

Galiausiai švietimo ir mokslo ministras tikino, kad tolesni sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino bus priimami atlikus išsamią šių metų egzaminų rezultatų analizę.

Į praėjusios kadencijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, konservatoriaus Valentino Stundžio klausimą, ką konkrečiai planuojama daryti, D. Pavalkis atsakė, kad tai - diskusijų objektas.

"Reikia rasti auksinį kompromisą tarp visų suinteresuotų šalių", - atsakė švietimo ir mokslo ministras.

Reklama

D. Pavalkis žadėjo rudeniop Seime rengti klausymus, kuriuose dalyvautų ekspertai ir kuriuose turėtų būti priimti sprendimai kitų metų brandos egzaminų sesijai.

"Nesu šalininkas jokių šoko terapijų", - patikino švietimo ir mokslo ministras.

ELTA primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs opozicijos parlamentarų skundą dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams, neskundžiama nutartimi paskelbė, kad Švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio įsakymas prieštarauja visų asmenų lygybės principui.

Šį D. Pavalkio vasario 20 dienos įsakymą teismui apskundę buvo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai V. Stundys, Gintaras Steponavičius, Stasys Šedbaras ir Dalia Teišerskytė.

Teismui buvo skundžiamos įsakymo nuostatos, reglamentuojančios, jog tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

D. Pavalkio pasirašytą įsakymą buvo sukritikavusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atkreipusi ministro dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviškose mokyklose.

Reklama

Prezidentės nuostata buvo principinė - kad "Lietuva visada buvo daugiatautė, tokia ir išliks, ir visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų niekam neturi būti, visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir numato Konstitucija".

Šalies vadovė laikėsi užtikrintos pozicijos, jog visos Lietuvos piliečiai turi būti vienodai raštingi, o lietuvių kalba neturi būti jokių derybų ar politinių susitarimų objektas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad visoje šalyje nuo spalio 26 d....

SAM primena apie neformalaus ugdymo veiklų keliamą riziką nuotrauka, foto

Vyriausybė pritarė, kad nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. dviem...

Po atostogų į mokyklas sugrįš ne visi nuotrauka, foto

Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui kitų metų biudžete kol kas...

Pinigų mokytojų poilsiui biudžete nėra nuotrauka, foto

Informuojame, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio...

Šie studentai 10 mėnesių gaus po 100 eurų stipendijas nuotrauka, foto

Palanga, Šilutė ir dar 11 savivaldybių priskirtos raudonajai zonai nuotrauka, foto

COVID-19, Ateinančią savaitę, nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 d. imtinai, remiantis naujuoju...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas nuotrauka, foto

COVID-19, Nuo pirmadienio, lapkričio 2 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų...

Apie visokius vaizdinius prieš užmiegant ar sapnus Šiurpnaktyje nuotrauka, foto

Nuomonės, Na, nelimpa man tas Helovinas, nors tu ką. Kaip nelimpa visokios nepotemijos,...

Bankrutuojanti „Hidrostatyba“ atleidžia visus darbuotojus nuotrauka, foto

Euras, Bankrutuojanti Gargždų statybos bendrovė „Hidrostatyba“, dalyvavusi europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...