2015-aisiais pritrūko dialogo

2015-aisiais pritrūko dialogo

2015 metai Klaipėdos švietimo bendruomenei buvo ypač dinamiški, netgi kartais su revoliucinėmis nuotaikomis. Gindami savo tiesas itin aktyvūs buvo ne tik pedagogai, bet ir tėvai. [CITATA]

Deja, konstruktyvus valdžios atstovų, tėvų bei pedagogų dialogas pavyko ne visada. Visgi yra vilties, kad kitais metais pavyks išspręsti nors dalį esminius nesutarimus šiemet kėlusių problemų. Ypač tai aktualu darželinukus auginantiems tėvams.

"Naujai sudaryta darbo grupė svarstys tėvų siūlymus grįžti prie dvinarės sistemos - kintamojo ir nekintamojo mokesčio už darželius sugrąžinimą", - aptardama besibaigiančius metus žadėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Taip pat žadama, kad ateinančiais metais bus pradėti spręsti vietų mokyklose bei darželiuose stygiaus šiaurinėje miesto dalyje klausimai. Žinoma, nerealu, kad iki rugsėjo 1-osios toje miesto dalyje išdygtų nauja mokykla ar darželis, tačiau bent jau projektavimo darbus ketinama pradėti.

Žadama ir daugiau naujovių - Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, nuo 2016-ųjų rugsėjo jau bus privalomas priešmokyklinis ugdymas. Įteisintas brandos darbas, kurį abiturientai galės rinktis nuo 2017-2018 mokslo metų.

Neliks eilių?

N. Laužikienės teigimu, 2015-aisiais Klaipėdoje ypač didelis dėmesys buvo skiriamas ikimokykliniam bei neformaliajam ugdymui.

"Didžioji problema, kurios šiemet nepavyko iki galo išspręsti - vietų darželiuose trūkumas. Nors ir įsteigėme 25 papildomas grupes bei sukūrėme 500 naujų vietų, laukiančiųjų eilė taip ženkliai nesumažėjo, nes buvo uždarytas "Aušrinės" darželis, tad jo ugdytinius reikėjo perkelti į kitus darželius. Tačiau visgi manome, kad kitais metais eilių į darželius nebeliks", - kalbėjo N. Laužikienė.

Visgi tėvams ramybės dar labiau nei eilės į darželius nedavė pasikeitusi mokesčių už darželius tvarka.

"Didžiausias iššūkis, ko gero, buvo žurnalistų pavadinta "darževoliucija" - sukėlusi audras iki pat valdžios institucijų. Įdomu tai, kad tėvų atstovai buvo kviečiami į įvairias su švietimu susijusias darbo grupes, kas tikrai džiugino, tačiau į tą darbo grupę, kuri turėjo spręsti mokesčio už darželius naują tvarką, tėvų atstovai pakviesti nebuvo. Ko gero, tai ir buvo didžioji valdininkų klaida, sukėlusi daugiau nei 2200 tėvų nepasitenkinimą, išreikštą parašais. Nors darbo grupė visgi buvo sudaryta, tačiau valdininkai ir politikai į tėvų atstovų siūlymus kol kas taip ir neatsižvelgė", - apgailestavo Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė.

N. Laužikienė užsiminė, kad kitais metais bus tobulinama centralizuoto priėmimo į darželius tvarka. Žadama, kad tėvai aiškiai galės matyti, kur ir kiek yra laisvų vietų. O visiems netradiciniams atvejams spręsti bus sudaryta darbo grupė, į kurią žadama įtraukti ir tėvų atstovus.

"Reikėtų pasigirti, kad šiemet buvo patvirtintas ikimokyklinių įstaigų tinklas, kuris padės mums matyti ikimokyklinių įstaigų perspektyvas: kaip jos keisis, kiek uostamiesčiui reikia naujų įstaigų, kokios turėtų būti programos. Manau, kad Klaipėdos savivaldybė vienintelė visoje Lietuvoje yra pasitvirtinusi tokį tinklą, nes tai nėra privaloma", - minėjo N. Laužikienė.

Ji priminė, kad šiemet buvo palengvinta finansinė našta lankantiems privačius darželius - už kiekvieną vaiką skirta 100 eurų dydžio kompensacija.

Daugiau dėmesio laisvalaikiui

Pasidžiaugta, kad šiemet dar daugiau vaikų turėjo galimybę lankyti įvairius būrelius. Tam pasitarnavo naujasis neformaliojo ugdymo krepšelis (Klaipėdoje vienam vaikui jis siekė per 17 eurų). Klaipėdos valdininkai džiaugiasi, kad, pasinaudojus valstybės lėšomis, pavyko patvirtinti 100 naujų programų, taigi išsiplėtė paslaugų įvairovė.

Tiesa, tai nereiškia, kad visais atvejais iš šio krepšelio finansuojami būreliai vaikams buvo nemokami ar kainavo 17 eurų pigiau.

"Žadama, kad neformalusis krepšelis bus ir 2016-aisiais", - minėjo N. Laužikienė.

Žadama, kad kitais metais uostamiestyje atsiras dar daugiau erdvių, kur vaikai galės turiningai leisti laisvalaikį. Daugelyje klubų, kur organizuojami būreliai vaikams, planuojama įsteigti atviras erdves jaunimui, kur galės lankytis visi norintieji, nesvarbu, lanko jie kokį nors būrelį tame klube ar ne.

Naujovės mokyklose

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė pasidžiaugė, kad šiemet net 11-oje bendrojo ugdymo mokyklų baigiamas diegti elektroninis moksleivio bilietas.

"Atsivers naujos paslaugos elektroninėje erdvėje. Elektroninis bilietas bus susietas su viešuoju transportu, bibliotekomis, jame galės būti įdiegta elektroninė piniginė", - priminė N. Laužikienė.

Žinia, numatyta, kad nuo kitų mokslo metų Klaipėdos rajonas Klaipėdos miestui už tuos rajone gyvenančius vaikus, kurie lanko mokyklas mieste, sumokės nustatytą aplinkos mokestį. Tikimasi, kad šis dviejų savivaldybių susitarimas palengvins rajone gyvenantiems vaikams galimybę patekti į miesto mokyklas.

"Tai yra didžiulis pasiekimas, nes, mūsų žiniomis, tokių vaikų uostamiesčio mokyklose yra per 1000", - minėjo N. Laužikienė.

Ji pasidžiaugė ir tuo, kad šiemet Maksimo Gorkio pagrindinėje mokykloje, "Ąžuolyno" gimnazijoje bei Moksleivių saviraiškos centre buvo įrengtos modernios gamtos mokslų tyrimų laboratorijos, kuriomis galės naudotis ir kitų mokyklų moksleiviai.

"Noriu pasidžiaugti ir mūsų mokyklų laimėjimais. "Ąžuolyno" gimnazijai atiteko geros mokyklos titulas, Klaipėdos licėjus pateko į šalies mokyklų, kurios buvo vertintos pagal geriausius valstybinių egzaminų rezultatus, penketuką", - vardijo N. Laužikienė.

"Klaipėdos švietimo bendruomenė gali pasidžiaugti tuo, kad 2015 m. M. Lukšienės premijos laureate paskelbta Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė. Pasirodo, ir Klaipėdoje turime išskirtinių švietimo bendruomenės atstovų, vertų tokios ypatingos premijos.

Galime pasidžiaugti mūsų miesto vaikų pasiekimais įvairiose olimpiadose, abitūros egzaminų rezultatais. Taigi, uostamiestis turi talentingų vaikų, kurie garsina ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą", - džiaugėsi K. Paulikė.

Nenuvylė ir 4 bei 8 klasių standartizuotų testų rezultatai, nes daugeliu atvejų uostamiesčio moksleivių žinios viršijo bendrą šalies vidurkį. Tiesa, susirūpinta, kad ypač prastėja moksleivių raštingumas.

Laukia statybos

Nemažai pokyčių šveitimo srityje žadama ir 2016-aisiais. Metų pradžioje ketinama tvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos planą, kuris bus sudaromas 5 metams. Tačiau kol kas N. Laužikienė negalėjo detalizuoti, kokių permainų atneš šis planas. Užsiminė tik apie kitais metais planuojamas statybas.

"2016-aisiais pradėsime priestato prie "Purienos" darželio statybas. Remiantis optimistiniais planais, jį norima užbaigti 2017-ųjų rugsėjį. Taip pat planuojame pradėti Tauralaukio mokyklos rekonstrukciją, tad 2016-aisiais turėtų prasidėti projektavimo darbai. Žinia, yra numatyta šiaurinėje miesto dalyje statyti naują darželį - tad ketinama taip pat pradėti projektavimo darbus", - vardijo Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

Atlyginimai kils, bet mažai

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė akcentavo, kad nuo sausio 1 d. pirmą kartą po šešerių metų bus didinami visų pedagogų - nuo darželio auklėtojų iki gimnazijų mokytojų - atlyginimai.

"Mažiausiai uždirbantiems - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams - darbo užmokestis kils iki 7 proc. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems - 3 proc.", - priminė ministrė.

Taip pat akcentuojama, kad nuo sausio 1 d. 34 eurais didėja mokinio krepšelis, jo dydis sieks 1014 Eur.

Tačiau šie pažadai nenuramino mokytojų ir metų pabaigoje nusirito pedagogų streikų banga, davusi aiškų signalą politikams ir valdžiai, kad švietimas visgi turi užimti gerokai svarbesnę vietą, nei yra šiuo metu.

 

 

"2016-ieji bus didelių iššūkių mokytojams metai"

Laima JUKNIENĖ, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos m. susivienijimo pirmininkė
Europos švietimo informacijos tinklo "Eurydice" atlikta analizė, kur pagal įvairius rodiklius buvo lyginami Europos šalių mokytojų atlyginimai, Lietuva visais rodikliais "pirmauja" - mus lenkia rumunai ir bulgarai.
Taip jau sutapo, kad dviejose Baltijos šalyse - Latvijoje ir Lietuvoje - tuo pačiu metu vyko įspėjamieji pedagogų streikai. Latvijos prezidentas parėmė pedagogus ir iš vyriausybės pareikalavo valstybinio požiūrio - tad Vyriausybė atsistatydino. Lietuvos prezidentė atsitvėrė tyla. Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto (ETUCE) vadovas informavo premjerą dėl situacijos švietimo sistemoje: jei nebus vykdomi profsąjungų reikalavimai, bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl ES struktūrinių fondų lėšų tikslingumo švietimui, nes jos naudojamos neefektyviai.
Gruodžio mėn. mokytojų įspėjamasis streikas - tik skambutis valdžios institucijoms - ruošiamasi terminuotiems ir neterminuotiems streikams, todėl ateinantys 2016-ieji - didelių iššūkių mokytojams metai, pareikalausiantys begalinės ištvermės ir kantrybės. Linkiu visiems ryžto, sėkmės ir sveikatos!

"Tikiuosi, kad mokyklos taps atviresnės tėvams"

Kristina PAULIKĖ, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė
2015-2016 metai paskelbti Mokyklos bendruomenės metais. Išsikėlėme tikslą - išjudinti vieną iš bene svarbiausių sričių, kuri lemia bendruomenės narių savijautą, pasiekimus ir ugdymo įstaigų veiklos efektyvumą. Kol kas 2015 metais didelių pokyčių nemačiau, todėl labai tikiuosi ir linkiu, kad 2016 metais ugdymo įstaigos taptų atviresnės tėvams, šie pasijustų reikalingi bei galintys prisidėti prie efektyvesnės švietimo sistemos kūrimo, kartu su pedagogais bei vaikais imtųsi iniciatyvų ir visi kartu kurtų visavertes bendruomenes.

"Džiaugiamės, kad mus girdi"

Laura MASILIAUSKAITĖ, Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų koordinatorė
Šie metai Klaipėdos moksleiviams buvo veiklūs. Džiaugiamės, kad vis daugiau mokyklų įsitraukia į Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos mokinių savivaldų informavimo centro veiklą, supranta, kodėl ir kaip turėtų veikti mokyklų savivaldos, kad sulaukiame paramos ir pagalbos ne tik iš Klaipėdos mokyklų bendruomenių, įvairių komercinių rėmėjų, bet taip pat ir iš Klaipėdos savivaldybės bei ypač iš mūsų draugų - Klaipėdos universiteto studentų sąjungos. Džiaugiamės, kad Klaipėdos moksleivių balsas yra išgirstas, tikimės, kad jis tiks stiprės, o moksleiviai turės dar daugiau ką pasakyti!

"Permainų metai"

Eimutis JUZELIŪNAS, Klaipėdos universiteto rektorius
2015-ieji Klaipėdos universitetui - permainų metai; vasarą sujungti du fakultetai (Gamtos ir matematikos mokslų su Jūrų technikos fakultetu) ir įkurtas Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas. Vėliau įsteigti Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo bei Socialinių pokyčių studijų centrai. Akademinės permainos nesibaigs ir ateinančiais metais, jau sausio mėnesį Humanitarinių mokslų ir Pedagogikos fakultetai bus sujungti į Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetą. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute nuo 2016 metų bus vykdomi moksliniai tyrimai.
Paskutiniame šių metų ketvirtyje pasirašyti net du ketinimų protokolai. Lapkričio mėnesį Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtino bendradarbiavimą socialinių ir humanitarinių mokslų srityse.
Gruodžio 11 dieną universitete pasirašytas Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio kūrimo ketinimų protokolas. Universitete planuojama įkurti SGD technologijų ir kompetencijų centrą, kuriame būtų sudarytos sąlygos moksliniams tyrimams, studijoms ir SGD specialistams rengti, vykdyti jų tęstinį mokymą. Jau kitais studijų metais bus vykdomas priėmimas į naują studijų programą - SGD terminalų inžinerija.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder