Pacientai gina Onkologijos institutą

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos planų Vilniaus universiteto Onkologijos institutą (VUOI) prijungti prie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų - bendro pacientų katilo - su vėžiu susidūrę žmonės pasijuto bandomaisiais triušiais valdžiai eksperimentuojant.

Žingsniai - pavojingi

“Suprasdami, kad Vyriausybė ieško būdų išbristi iš ekonomikos krizės, vis dėlto manome, kad žingsniai, kurių ketinama imtis sveikatos apsaugoje, kelia pavojų sugriauti tai, kas liko iš Lietuvos onkologinės pagalbos sistemos, - sako Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys. - Jei neapgalvojus iki galo, nenumačius rezultatų bus tiesiog sujungtos dvi gydymo įstaigos, tokia pertvarka gali padaryti daug žalos vėžiu sergantiems pacientams”.

G.Žižio teigimu, ne tik turtingose Europos ir pasaulio šalyse vėžio kontrolę organizuoja ir vykdo specia-lizuoti onkologijos centrai - jie sėkmingai veikia ne tik Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, bet ir Indijoje, Irane, Egipte, Brazilijoje. Specializuotose onkologijos įstaigose gydymo rezultatai yra geresni nei bendrojo tinklo ligoninėse.

VUOI šiandien sukoncentruota moderni diagnostikos ir gydymo aparatūra, naujos technologijos diegiamos į klinikinę praktiką, dirba puikūs prityrę specialistai. Instituto Mokslinių tyrimų centre atliekami moksliniai tyrimai bei įvaldomos naujos technologijos, kurios greitai pritaikomos klinikinėje praktikoje. VUOI onkologinis ligonis gauna visavertę kompleksinę pagalbą.

“Mes, konkrečiai su onkologine liga susidūrę Lietuvos piliečiai, nenorime, kad vėžys būtų paverstas viena iš daugelio ligų, - sako G.Žižys. - Šiai ligai, kurios sudėtinis gydymas užtrunka metus ir ilgiau, būtinas ypatingas dėmesys. Reikalaujame, kad nebūtų sunaikintas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, kuriame vėžiu susirgęs ligonis gauna visapusišką specializuotą onkologinę pagalbą”.

Netenkina požiūris

G.Žižio teigimu, mintis VUOI su visu moksliniu ir praktiniu potencialu prijungti prie kitos didelės ligoninės Santariškėse iš pirmo žvilgsnio struktūriškai gal būtų visai nebloga, jei būtų prognozuojama, kaip tai palies pacientus. “Šiandien pagrindinis motyvas - lėšų taupymas. Jau dabar visiškai normalu atvykus į centrą išgirsti: “Atsiprašau, kvotos baigėsi, mes negalime jūsų operuoti. Ateikite po 2 savaičių, gal tuomet bus geriau”. Kaip žmogui, kuris negali laukti, jaustis?” - retoriškai klausė pacie-ntų atstovas.

Tokio neatsakingo kaip Lietuvoje požiūrio į žmogų, pasak G.Žižio, nėra nė vienoje civilizuotoje valstybėje: “Kitos valstybės steigia nacionalinius vėžio centrus, o pas mus specializuotos paslaugos naikinamos. Kodėl pačią skaudžiausią ir labai specializuotą sritį reikia atiduoti į bendrą katilą, kuriame teks kovoti dėl kiekvienos kapeikos?”

Anot pašnekovo, technologijos pažengusios taip toli, kad pirma ir antra vėžio stadijos - jau išgydomos. Ankstyvą diagnostiką užtikrina ir profilaktinės patikros programos. Per ketverius metus, kai pradėta profilaktiškai tikrinti vyrų prostata, pirmos antros stadijos prostatos vėžio atvejų padaugėjo nuo 17 proc. iki 60 proc. Tačiau dabar taupymo sumetimais nuspręsta, kad vyrai bus tikrinami ne kasmet, o kas antrus metus, nors per metus nuo nulinės stadijos žmogus pasiekią antrąją.

G.Žižys taupymo sumetimais pasiūlė bent dviem savaitėms uždaryti Sveikatos apsaugos ministeriją ir išvaryti visus darbuotojus nemokamų atostogų. “Kodėl nemokamų atostogų turi išeiti geriausias chirurgas, kuris labai reikalingas pacie-ntams? O jei ministerija dvi savaites nedirbtų, tikrai nebūtų didelis praradimas”, - sakė pašnekovas.

Skaičiai ir faktai

Praėjusiais metais sergančiųjų vėžiu skaičius pasaulyje pasiekė 12 mln. naujų atvejų. Apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien gyvena sirgdami vėžiu.

Prognozuojama, kad 2020 m. vėžiu sirgs 27 mln. žmonių, o jau 2010 m. vėžys turėtų užimti pirmą vietą statistinėje mirtingumo nuo ligų lentelėje.

Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę.

Onkologinių ligonių mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Vadinasi, praktiškai kiekviena Lietuvos šeima susiduria su šia liga.

Pacientų komentarai

Vaiva Mainelytė

Man pasisekė - diagnostika buvo atlikta iškart. Tačiau rajonuose onkologų kabinetų nebėra. Todėl mano pusbrolis rokiškėnas ilgai vaikščiojo po medikų kabinetus. Dabar jis jau Anapilyje.

Apmaudu, kad naikinamas toks gydytojų potencialas. Tai katastrofa. Onkologijos instituto ligoninė ypatinga ne tik tuo, kad čia dirba profesionalai, išmanantys savo darbą, bet dar ir tuo, kad čia susikūręs specifinis psichologinis mikroklimatas. Tiek personalas, tiek pacientai stengiasi nuolat palaikyti gerą nuotaiką ir neprarasti vilties. Tu net neturi minties, kad nepasveiksi. Ir dabar tai, kas po šapelį nešta 75 metus, bus išdraskyta? Jau turime pavyzdžių - žemės, švietimo, teatro reformą, nuo kurios ir aš nukentėjau... O čia juk kalbama apie žmogaus gyvybę. Ar valdžios vyrai neturi pažįstamų, sergančių vėžiu? Ar jie nežino, kad tai specifinė liga, kuria sergantiesiems reikia specifinių sąlygų? Pagalba formaliai išliktų ir panaikinus institutą, tačiau viskas būtų kitaip.

Leiskite mums gyventi, nes mes norime gyventi. Ir tie, kurie susirgo šiandien, taip pat nori gyventi. Mes visi esame dėkingi, kad čia dar esame, kad galime dirbti, todėl manome, kad svarbu turėti tokį centrą, kuris jau liko vienintelis Lietuvoje.

Eglė Mėlinauskienė

Šiandien onkologinės ligos tapo tokios dažnos, kad pradeda lygiuotis su širdies ir kraujagyslių ligomis. Dabar tarsi buldozeriu sulyginti viską, kas buvo padaryta siekiant pagelbėti žmonėms, sergantiems vėžiu, būtų visiška nesąmonė.

Aš pati su onkologine liga susidūriau prieš aštuonerius metus ir visą šį laiką iš labai arti stebiu, kas vyksta onkologijos srityje. Po savo ligos dvejus metus dirbau Onkologijos institute, fotografavau pacientus, medikus, todėl puikiai žinau, kiek pakilo onkologinės pagalbos lygis Lietuvoje, kiek toli esame pažengę. Šiandien aš kovoju ir už vaikus, nes esu Vaikų labdaros ir paramos fondo vadovė, ir noriu pasakyti, kad jokiu būdu nei vaikų onkologijos, nei suaugusiųjų sulyginti su visomis kitomis ligomis negalima. Tai yra per daug specifinė medicinos sritis.

Aš ne prieš restruktūrizaciją. Tačiau onkologija yra išskirtinė sritis ir negalima visų statyti ant vieno laiptelio. Kas yra apskaičiavęs ekonominę tų permainų naudą? Kas po to atsakys, jei restruktūrizacija nepasiteisins? Bandžiau ieškoti bent kokių ekonominių skaičiavimų, tačiau jų neradau. Tad kas duoda teisę rizikuoti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikata ir gyvybe?

Kristina Pauliukaitienė

Taupyti lėšas onkologinių ligonių sąskaita - nusikaltimas. Onkologinių ligonių skaičius smarkiai didėja, eilės vis ilgėja. Nuo tada, kai rajonuose ir rajonų centruose buvo panaikinti onkologijos kabinetai, pacientai beveik iš visos Lietuvos važiuoja į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą.

Dar prieš 25 metus, kai čia buvo gydomas mano tėvas, pajutau ypatingą atmosferą, ypatingą gydytojų profesionalumą. Aš neabejoju gydytojų profesionalumu kitose ligoninėse, tačiau onkologinėje ligoninėje - visiškai kita specifika ir ligoniai čia visiškai kitokie, neretai beviltiški. Be to, toje pačioje struktūroje randi visus medikus, kurie tau reikalingi - ir chirurgą, ir chemoterapeutą, ir radioterapeutą.

Onkologijos instituto ligoninė - ta, kuriai nėra lygių. Liga man buvo aptikta banalaus profilaktinio patikrinimo metu. Sėkmė man nusišypsojo tik todėl, kad šis patikrinimas vyko Onkologijos institute. Mamograma krūties vėžio neparodė. Ir jeigu būčiau ją dariusi paprastoje poliklinikoje, ligos būtų nepastebėję ir ji būtų smarkiai pažengusi. Tačiau onkologai mamogramą skaito kruopščiau ir kilus menkiausiam įtarimui ieško toliau - tol, kol randa, arba kol įsitikina, kad žmogus sveikas.

Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”