Askaridoze sergančiųjų daugiau nei rodo statistika.

Užsukę į bet kurią Klaipėdos turgavietę tikrai pamatysite, kaip koks nors prekeivis daržovėmis ir vaisiais, savo klientams maloniai, o kartais net primygtinokai siūlo paragauti braškių, vyšnių ar kitų gamtos gėrybių. Neplautų. Dažnas pirkėjas tokiu pasiūlymu pasinaudoja.
Tuo tarpu, gydytojų teigimu, pakanka suvalgyti vieną neplautą braškę, ir jūs galite pajusti laikinus negalavimus - pykinimą, vėmimą, viduriavimą, ar net susirgti kirmėline liga - askaridoze.

Oficialūs skaičiai neatskleidžia realios situacijos

Askaridoze - liga, kurią sukelia parazitinės kirmėlės askaridės. Užsikrečiama ja kirmėlių kiaušinėliams per neplautus vaisius ar daržoves, nešvarias rankas patekus į žmogaus organizmą. Oficialiais Visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje šia liga suserga 2 000 žmonių, dažniausiai užsikrečiama birželio - liepos mėnesiais.
Koks sergamumas askaridoze yra Klaipėdos mieste, kokie šios ligos požymiai, teiravomės Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro (VSC) Parazitologijos laboratorijos vedėjos Reginos Birutės Ščerbavičienės.
Apibendrinus visų Klaipėdos gydymo įstaigų ir pirminių sveikatos priežiūros centrų turimus duomenis bei Klaipėdos VSC atliktų tyrimų rezultatus, Klaipėdoje kasmet fiksuojama apie 20 žmonių, sergančių askaridoze. Pernai uostamiestyje askaridoze sirgo 16 žmonių - 7 suaugę ir 9 vaikai.
Tačiau gydytoja parazitologė teigia, jog realiai sergamumas parazitinių kirmėlių, gyvenančių žmogaus žarnyne, sukeltomis ligomis yra bent 5 kartus didesnis, nei rodo oficiali statistika. Tačiau ne visi užsikrėtusieji jomis į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi, o gydosi patys, arba nesigydo visai.

Sergantys askaridoze to nežino

Askaridžių kiaušinėliai vystosi žemėje, jie yra labai atsparūs aplinkos poveikiui - dirvoje gali išsilaikyti iki 15 metų. Kiaušinėliams patekus į žmogaus žarnyną, iš jų išsivysto lėliukės, o iš lėliukių - kirmėlės. Pasak R. B. Ščerbavičienės, pastaraisiais metais žmogaus žarnyne dažniausiai gyvena viena ar dvi askaridės. "Iki 1960 metų, kai sergamumas askaridoze šalyje siekė iki 40 procentų, kirmėlių žmogaus žarnyne būdavo kur kas daugiau. Aprašomas atvejis, kai operacijos metu iš vaiko žarnyno buvo pašalinta 421 askaridė. Būta mirties atvejų", - teigė gydytoja parazitologė.
Nuo askaridžių kiaušinėlių patekimo į žmogaus organizmą iki kirmėlės subręsta, praeina maždaug metai. Visą tą laiką, priklausomai nuo parazito išsivystymo stadijos, ligonis jaučia įvairius negalavimus. Lėliukių migracijos po visą organizmą metu žmogus gali skųstis alerginiais reiškiniais, serga bronchitu ar plaučių uždegimu. "Buvo atvejis, kai ligoniui, kuriam gydytojai įtarė esant akmenis tulžyje, askaridės lėliukė buvo užkimšusi tulžies lataką", - prisiminė R. B. Ščerbavičienė. Parazitams gyvenant žarnyne daugelis ligonių skundžiasi sutrikusiu virškinimu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, gali išsivystyti žarnų nepraeinamumas. Askaridozė labai silpnina žmogaus imuninę sistemą. Vaikai, sergantys šia liga paprastai būna pablyškę, nervingi, greitai pavargsta, gali sutrikti jų fizinis vystymasis. "Sergantis askaridoze žmogus metus prasikankina - praeina daugybę gydytojų, nesėkmingai geria vaistus nuo įvairių ligų, kol vieną dieną neišlenda kirmėlė", - sakė R. B. Ščerbavičienė.

Patiria psichologinį smūgį

Pasak R. B. Ščerbavičienės, beveik visi ikimokyklinių įstaigų vaikai žino, kas yra askaridė. "Parodžius askaridės plakatą, vaikai vienas per kitą ima pasakoti istorijas, kaip tokia kirmėlė išlindo jų broliukui, sesutei ir t. t. Akistata su pasirodžiusia 20 - 40 cm ilgio apvalia kirmėle vaikų paprastai neišgąsdina, - pastebi R. B. Ščerbavičienė. Tuo tarpu, šeimos gydytojų pastebėjimais, suaugusieji išvydę askaridę, dažniausiai patiria stiprų psichologinį šoką - vieni puola skambinti į greitąją pagalbą, kiti bėga tiesiai į VSC ar į ligoninę. Panašią būseną patyrė ir savo išgyvenimais sutikusi pasidalinti keturmetės Mantės mama Renata L.: "Ryte dukrelė pasiskundė pilvo skausmais. Apžiūrėjusi ją išvydau pro išeinamąją angą pusiau išlindusią kirmėlę. Iš pradžių nesupratau, kas tai, galvojau, gal žarnos... Išbėgusi į kitą kambarį, kad neišgąsdinčiau dukrelės, puoliau skambinti į greitąją. Budinčiajam patarus kuo greičiau ištraukti kirmėlę, kad neįlįstų atgal, grįžau prie Mantės. Ji gulėjo lovoje, ramiai rankoje laikė jau ištrauktą besiraitančią kirmėlę ir smalsiai ją apžiūrinėjo. Tolimesni mano veiksmai buvo, švelniai tariant, nekoordinuoti. Išplėšusi kirmėlę dukrai iš rankų, žaibišku greičiu atsidūriau tualete ir, nuleidusi askaridę į klozetą, nežinau, kiek laiko prastovėjau ten visa kretėdama. Visą dieną nieko negalėjau valgyti".
Paprastai askaridės iš žmogaus organizmo pasišalina pro išeinamąją angą, sunkesniais atvejais - pro burną. Anot Klaipėdoje dirbančios vaikų gydytojos Liudmilos Losevos, askaridei lendant pro burną, ypač naktį, yra realus pavojus uždusti. Ji teigė neseniai turėjusi mažąją pacientę, kuriai pro burną išlindo net dvi kirmėlės.

Daržoves tręšia savo išmatomis

Askaridėmis galima užsikrėsti suvalgius vaisių ar daržovių, užaugintų dirvoje, tręštoje žmogaus išmatomis.
Visus Klaipėdos VSC darbuotojus sukrėtė atvejis, kai askaridoze susirgo ir vaikutis, ir abu jo tėvai. Paaiškėjo, jog visa šeima valgė Klaipėdos pakrašty močiutės užaugintas daržoves. Šie žmonės, gyvenantys mieste, specialiai rinko savo išmatas ir vežė jomis tręšti netoli "Vakarų laivų gamyklos" auginamas daržoves...
Beje, tai, jog kaimiečiai, auginantys daržoves, tręšia jas savo išmatomis, kad pastarosios greičiau augtų, daugeliui mūsų apklaustų miestiečių - jokia naujiena.
Anot parazitologų, askaridėmis apkrėstų vaisių ar daržovių didesnė tikimybė yra nusipirkti turguje, nei prekybos centruose. Tačiau nesvarbu, kur juos pirkote - jei jums svarbi sveikata, kruopščiai plauti vaisius, daržoves ir uogas tiesiog būtina.
Prieš pora metų VSC darbuotojai askaridžių kiaušinėlių rado Palangos pliažo smėlyje. Iš kur? Kai kurie pajūry besivartantys tėvai nesivargina ieškoti tualeto - čia pat, kur deginasi, iškasa smėlyje duobutę, kur jų atžalos gamtinius reikalus atlieka. Patys neretai bėga į kopas. Kad taip gali būti platinamos užkrečiamas žarnyno ligos, nemąstoma.
Askaridžių kiaušinėlių kiekvienais metais randama ir vieno Klaipėdos darželio smėlio dėžėj. Kaip užkratas patenka į tokias vietas? Darželių teritorijose vakarais besiburiuojantys paaugliai bei valkatos, kurie geria alų ir ten pat atlieka savo gamtinius reikalus - tai ne vieno darželio galvos skausmas. Anot R. B. Ščerbavičienės, tinkamai prižiūrėti smėlio dėžes yra gana sudėtinga ir nepigu - kasdien smėlį reikia perkasti (tiesioginių saulės spindulių paveikti kiaušinėliai žūva), o dukart per metus jis turi būti pakeičiamas nauju. Todėl dauguma darželių smėlio dėžių visiškai atsisako.

Sunku diagnozuoti

Tyrimai dėl askaridozės atliekami pirminės sveikatos priežiūros centruose (kainuoja 3 lt) ir VSC Parazitologijos laboratorijoje (nemokamai). Pasak R. B. Ščerbavičienės, nors žmogus ir kankinasi, askaridozę galima diagnozuoti tik tada, kai kirmėlė jau subrendusi - ištyrus žmogaus išmatas ir radus jose askaridžių kiaušinėlių. Ir tai ne visais atvejais, nes, pastebi gydytoja, mūsų poliklinikose ir ligoninėse naudojamas pasenęs ir neefektyvus natyvinio tepinėlio tyrimo metodas. "Jis tiko tada, kai kirmėlių invazija organizme būdavo daug didesnė. Kiaušinėlių būdavo kur kas daugiau, todėl ir aptikti juos buvo lengviau. Reikėtų pereiti prie daugelyje pasaulio šalių naudojamo gausinimo metodo", - teigė ji.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder