2019 m. liepos 17 d. 23:57 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Sociumas

Sociumas

Triukšmingas jaunimas niekur nepageidaujamas?

(3)

Triukšmingas jaunimas niekur nepageidaujamas? nuotrauka, foto

NELEIDŽIAMA. Jaunimui per Jūros šventę neleidžiama groti gatvėje elektroniniais instrumentais, o tik akustiniais, nes dėl triukšmo skundžiasi gyventojai.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

Privačios muzikos studijos vadovas Pavelas Lyskovec sako, kad apie 90 proc. uostamiesčio jaunimo trokšta kultūros ir muzikos laisvės. Jaunieji Klaipėdos muzikantai neturi erdvės pasireikšti, jiems neleidžiama groti net per Jūros šventę. Uostamiestyje iki šiol nėra eksperimentinės stacionarios scenos, nors šis klausimas svarstomas jau seniai. Ar dėl to kalti jie patys - per mažai rodo iniciatyvos, laukia, kol jiems viskas bus paduota ant lėkštutės?

Į priėmimą pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską atėjęs P. Lyskovec norėjo išgirsti iš mero lūpų, ar uostamiestyje teisę į žiūrovus turi tik džiazas ir akademinė muziką. Meras gitaristą priėmė per pietų pertrauką, nes buvo paminėtas magiškas žodis "muzika". Vyko įdomi jauno ir patyrusio muzikanto dvikova.

Jaunimas turi kur pasireikšti?

P. Lyskovec, per 7 darbo muzikos srityje su jaunimu metus turėjęs apie 1 000 mokinių, mano, kad mūsų mieste vyrauja vos ne vienos krypties muzikos kultūra. "Klaipėda didžiuojasi, kad yra džiazo miestas. Tai nėra blogai, bet man labai skauda širdį, kad Klaipėdos jaunimas neturi kur pasireikšti. Visur tik akademizmas, sukaustytas tam tikrų rėmų", - kalbėjo vaikinas.

Meras kategoriškai su juo nesutiko. "Manau, uostamiestyje yra galimybių pasireikšti visiems. Klaipėda visada garsėjo populiariosios muzikos kūrėjais - grupė "Mango", Edgaras Lubys, Edmundas Kučinskas, Steponas Januška ir kt. Jie yra užsitarnavę vardą. Manau, kad toks jūsų pasakymas yra visiškai neargumentuotas."

"Aš ir mano kolegos norime groti ir popsinę, ir elektroninę muziką. Kodėl negalima pastatyti scenos gatvėje, kurioje galėtų groti atėję mano mokiniai ir kiti. Gal jų muzika ir nebus itin kokybiška, bet jie turėtų kur išbandyti savo jėgas. Turime tik vieną dieną per metus - Gatvės muzikos dieną - bet tai Lietuvos projektas, o ne uostamiesčio", - kalbėjo Pavelas.

Linas Švirinas, vokalistas, klavišininkas ir gitaristas, muzikos studijos "Grock" vadovas, šiuo metu vadovaujantis 10 muzikuojančių vaikų (nuo antrokų iki abiturientų) grupių, klausiamas, kokios sąlygos Klaipėdoje mokyklinio amžiaus muzikuojantiems vaikams, vardino sąlygas, kurios sudaromos sportuojantiems vaikams. Pasak jo, vyresni žmonės gali groti restoranuose, klubuose, įvairiausiose erdvėse. Mokyklinio amžiaus vaikas negali eiti groti į barą."Muzikuojantiems vaikams net dalinių sąlygų niekas nėra sukūręs, erdvės meninei jaunimo raiškai nėra. Kai reikėjo svarstyti universiteto buvimo ar nebuvimo klausimą, susitelkė politika, verslas, valdžia, akademinė visuomenė. Gal būtų galima sutelkti visuomenę ir jaunų žmonių saviraiškos klausimu, kad jie turėtų galimybę augti ir tapti žinomi", - savo mintimis dalijosi muzikantas.

Reklama

L. Švirinas bandė kurti muzikos oazę Klaipėdoje, organizavo jaunimo muzikos festivalį "Grock". 2012-aisiais įvyko paskutinis, devintasis, festivalis. "Gal šiek tiek pavargau, gal prisidėjo ir kiti dalykai", - priežasties, kodėl festivalis nebeorganizuojamas, neatskleidė jis.

VIENINTELĖ. Vienintelė galimybė jauniesiems muzikantams pasireikšti - Gatvės muzikos diena. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

VšĮ "Klaipėdos šventės", organizuojančios Jūros šventę, vadovas Romandas Žiubrys mano, kad visiems yra sudarytos vienodos sąlygos reikštis, niekam nedraudžiama teikti paraiškas Savivaldybei, nė vienas žanras nėra išskirtas. "Gatvės muzikos diena atvira visiems. Be to, niekas nedraudžia atsistoti gatvėje, groti ir visus metus stengtis pritraukti žmones", - nuomonę išsakė jis.

Diktatūros nėra

Kadangi Klaipėdos meras yra buvęs muzikantas, neretai kaltinamas diktatūra muzikos srityje. V. Grubliauskas teigia, kad negali būti nei džiazo, nei folko, nei roko, nei kitokios diktatūros, ir jos nėra - niekas didesnių teisių Klaipėdoje neturi. O Pavelui atrodo, kad diktatūra yra.

Meras tikina nesąs nusiteikęs prieš alternatyvią muziką. Bet, pasak jo, pirmiausia reikia turėti klausytojų, kurie jos norėtų. "Ne meras ar kas nors kitas turi duoti nurodymą, kad būtent tai muzikai būtų sudaromos sąlygos. Reikia tartis su tais, kurie gali įsileisti koncertuoti, patiems organizuoti koncertus. Reikia vadybos, kompetencijos, profesionalumo dalykų. Svarbu ir įdirbis. Džiazo festivalis organizuojamas 25 metus, padarytas didžiulis darbas. Be to, Klaipėdoje buvo ir džiazo katedra. Neužtenka skųstis, reikia iniciatyvumo ir gebėjimo įtikinti. Niekas niekam taip paprastai durų neatidarė. Kaip buvęs muzikantas galiu pasakyti, jeigu tikrai nori groti ir turi bent kelis klausytojus, tikrai rasi, kur save išreikšti, nors galbūt tai ir nėra taip paprasta. Nereikėtų kaltinti, kad kas nors varžo, draudžia ar diskriminuoja, kad jums nesudaromos galimybės vien dėl to, kad tas muzikos žanras, kurį jūs grojate, nėra populiarus."

Reklama

Beje, V. Grubliauskas prisipažino ketverius metus grojęs dviejuose klubuose vos ne už dyką, kol Klaipėda įsileido džiazą.

Neleidžia net pabandyti

P. Lyskovec sakė, kad nepavyksta gauti leidimo muzikos studijos "Fasoul", esančios Birutės gatvėje, mokiniams koncertuoti per Jūros šventę, kai visai Lietuvai parodomas miestas, kai skamba įvairių stilių muzika.

"Fasoul" studijoje mokytis groti būgnais, gitara, skambinti fortepijonu, dainuoti priimami mokiniai nuo penktos klasės. Moksleiviai nori kur nors pasirodyti, ne vien tik mokykloje. "Nesuprantu, kodėl per Jūros šventę gali pasirodyti tik "akademikai." Mes jau dvejus metus beldžiamės į tas duris", - sakė Pavelas ir pridūrė, kad su tuo susiduria ir jo kolegos. Tiesiog buvę uždrausta pasirodyti per šventę ir netgi įspėta, kad jeigu bandys, gaus baudas.

"Pats, kaip muzikantas, kaip grupės vadovas, susirasiu, kur man pagroti. Išgyvenu ne dėl savęs. Man skauda širdį dėl mano mokinių, dėl paauglių. Bandau įtikinti organizatorius jau ne vienerius metus. Rodau nuotraukas, vaizdo medžiagą, kad prie mūsų vakare stovi šimtai žmonių. Jie nori pažiūrėti, kaip jaunimas "taškosi", o ne tik tai, kas yra nušlifuota. Reikia duoti laisvės jaunimui. Mums neleidžiama net pabandyti", - kalbėjo "Fasoul" vadovas.

Meras negali proteguoti

"Niekada nesikišau į Jūros šventės kūrybinę dirbtuvę, nors mano nuomonė ne visada sutampa su organizatorių.Tai būtų tiesiog diktatūra, nepagarba organizatoriams, asakomybę prisiima jie. Jūs turite įtikinti organizatorius, kad esate verti dėmesio, - kalbėjo meras. - Be abejo, tam tikro inertiškumo yra. Visada lengviau leisti į sceną tuos, kuriuos pažįsti. Eksperimentų nenorima. Bet reikia suprasti ir organizatorius. Ar tikrai Jūros šventė yra vieta eksperimentinei muzikai? Aš už tai, kad per Jūros šventę atsirastų erdvė jaunatviškam eksperimentiniam proveržiui. Suprantu, kad atlikėjams reikia publikos, o per Jūros šventę būna apie pusė milijono žmonių. Nemanau, kad privaloma būtų leisti jus į didžiąją sceną, bet kokia nors erdvė galėtų atsirasti. Tačiau, nepaisant mano noro jums padėti, negaliu jūsų proteguoti.

Atskirai scenai nėra pinigų

"Per Jūros šventę mes pasistatome tris scenas ir pirmiausia turime užtikrinti profesionalų turinį. Mes nesame atsakingi už tai, kad visoms grupėms būtų suteikta galimybė pasirodyti. Kai kurios mūsų scenos yra tikslinės. Manau, kad mugė tikrai nėra ta vieta, kur galėtų groti vaikai.Pagrindinės scenos būna užimtos, tikrinamas garsas ir t. t., paskui prasideda koncertai. Manau, mes niekada nepatenkinsime visų poreikių. Besikreipiančiųjų yra labai daug, bet ne visi jie turi lipti ant scenos.

Reklama

Reikia suvokti, kad yra 12 metrų pločio scena, kurios erdvę net profesionalūs atlikėjai ne visada užpildo, o mes turime patenkinti pusės milijono žiūrovų lūkesčius. Jau penkerius metus kalbame apie tai, kad Jūros šventė nėra muzikos festivalis. Saviveiklos kolektyvams mes suteikiame sceną 10 ar 12 valandą. Bet tai kainuoja, reikia mokėti žmonėms už darbą ir t. t. Žinoma, gerai būtų eksperimentinės scenos, bet kažkas turi rodyti iniciatyvą. Jeigu kas nors pasakytų, kad turi pinigų, gali pasistatyti sceną ir užimti vieną erdvę, mes priimtume, jeigu turinys būtų adekvatus Jūros šventei. Mes neturime tiek pinigų, kad galėtumėme statyti dar atskirą sceną", - kalbėjo R. Žiubrys.

Paklaustas, o kas atrenka muzikinius kolektyvus Jūros šventei, ar būna sudaryta kokia nors ekspertų komisija, R. Žiubrys atsakė: "Mes atsirenkame. Jau dabar visas mūsų kolektyvas renka muzikos atlikėjus, teatrus. Žiūrime filmuotą medžiagą, važinėjame po festivalius, dalyvaujame įvairiausiuose forumuose. Žinoma, suvokiame, kad Jūros šventė yra reprezentacinis miesto renginys, Savivaldybę supažindiname su pasiūlymais, bet mero dėl to tikrai netampome."

Kelia per daug triukšmo

"Į didžiąją sceną P. Lyskovec grupė negali patekti, nes tai mėgėjai, gatvės muzikos grupė. Jos muzikantai sunkiai kontroliuojami. Šiemet jos nepriėmėme todėl, kad ji groja su įgarsinimu. Ne ji viena buvo eliminuota. Per Jūros šventę ateina daug gatvės muzikantų su įgarsinimo įranga, t. y. su kolonėlėmis. Gavome daug skundų iš gyventojų. Todėl buvo nuspręsta, kad nevaržomai Jūros šventėje galės groti visi muzikantai, nenaudojantys įgarsinimo įrangos, o su įgarsinimu galima groti tik scenose, tik nurodytose koncertinėse vietose.

Manau, sprendimas buvo teisingas, nes gyventojų nusiskundimų nebebuvo. Muzikantai netrukdė ir mūsų koncertinėms programoms. Užpernai Atgimimo aikštėje buvo skaitomos ištraukos iš Antuano de Sent Egziuperi kūrybos, o prie "Arkos" grojo grupė su įgarsinimo įranga. Susidarė konfliktinė situacija - nepatenkinti buvo ir žmonės, ir muzikantai. Manau, Jūros šventėje tokio balagano, kakofonijos neturi būti", - aiškino R. Žiubrys.

"Klaipėdos švenčių" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė sakė, kad saviveiklinės grupės nebuvo kviečiamos, tačiau daug muzikantų klausdavo, ar jie galės groti gatvėse.

Jos teigimu, tradiciškai sekmadienį sceną turi visi senjorų kolektyvai, nes tai didelė bendruomenė. Anot jos, jeigu susidarys kritinė masė pageidaujančiųjų jaunimo kolektyvų, tada galbūt bus sukurta ir jiems atskira scena ar oazė.

Reklama

"Per Jūros šventę ant scenos lipa profesionalūs kolektyvai su profesionalia aparatūra, saviveiklos būna labai mažai. Stengiamės kviesti tuos, kurie domina didelę auditoriją, kurių vardai žinomi visoje Lietuvoje", - aiškino D. Grikšaitė.

"Esu dalyvavęs Jūros šventėje prieš gerokai daugiau nei penkerius metus. Jeigu ateini ir sakai, duokite man sceną, tai vienas dalykas, o jeigu ateini su įdomia idėja, net neabejoju, kad nebūtų atsakyta. Ne scena yra esmė, reikia programos. Vien dėl to, kad žmonės groja, dar nėra įdomu. Nemanau, kad Jūros šventė yra toks renginys, kuriame turi būti duota scena visiems pageidaujantiems", - kalbėjo L. Švirinas.

Jis mano, kad Jūros šventė turėtų kiek įmanoma reprezentuoti klaipėdiečius. "Neturime geresnio renginio, kuriame galėtume parodyti savo veidą, galbūt sudominti kitų miestų renginių organizatorius, kad į jų šventes vyktų ir Klaipėdos muzikantai, ne vien tik sostinės. Šie turi absoliutų pranašumą prieš kitus miestus, kai organizuojamos televizijos ar radijo laidos", - sakė jis.

Scenos projektas neįgyvendintas

Prieš kelerius metus vyko diskusija dėl stacionarios scenos pastatymo arba Teatro aikštėje arba Kruiziniame laivų terminale. Ji turėjo būti tarsi pakyla pradedantiesiems muzikantams. "Tokio sumanymo įgyvendinti nepavyko dėl įvairių ribojimų, derinimo ir kt. Atsimenu, scena Teatro aikštėje turėjo būti kaip kriauklė. Bet paminklosaugininkai, paveldosaugininkai pasakė, kad net minties tokios neturėtume. Ir ta stacionarios scenos idėja taip ir liko neįgyvendinta", - pasakojo V. Grubliauskas ir pridūrė sutinkąs, kad eksperimentams erdvės tikrai mažai Klaipėdos mieste.

"O kas ta scena turėtų rūpintis? Mes negauname jokio specialaus finansavimo, nesame biudžetinė įstaiga. Jeigu būtų finansavimas, galima pastatyti tokią sceną. Bet kažkas ją turės vis tiek administruoti, išsiimti leidimą renginiui, prižiūrėti. Taip neišeina padaryti, paėmiau, pastačiau sceną ir visi lipa, kas nori. O kas tada mokės už elektrą, apsaugą ir t. t. ?" - klausė R. Žiubrys.

L. Švirinas sako, kad šis klausimas vienokia ar kitokia forma vis iškyla. Kai buvo svarstoma kultūros strategija, jį kėlė įvairūs žmonės, tarp jų ir Vydūno gimnazijos direktorius, nes ten mokosi daug gabių muzikuojančių vaikų. "Tą klausimą galima kelti iki begalybės, bet reikia kokių nors sprendimų" - mano muzikantas.

Reklama

Žymos: jaunimas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

hmm

2018-11-04   07:12

IP: 86.100.23.16

Koks skirtumas koks tas skonis. Gros čia kažkas su kolonėlėm žmonėm po langais. Jaunimėlis supraskite, kad niekas Jums nieko duoti neprivalo. Pirma turite įrodyti, kad kažkam apskritai esate įdomūs, po to už savo pinigus nuomotis scenas ir kviestis klausytojus. Juokingai atrodo, kai pora metų laisvalaikių pabrazdine gitara jaučiasi muzikantais. Jei esi talentingas, tai tavęs klausys ir už tai pinigus mokės. Kitu atveju marš į karaoke barą.

....

2018-11-04   04:46

IP: 90.131.36.97

Man idomu kiek jiums metu?!Ir yra toks dalikas kaip skonis,jeigu jums tai ne patinka ne reiskia kad tai kaip jus pasaket s*udas.Gieda man del tokiu musu miestieciu pasisakimu...

izymybes musu

2018-11-03   17:25

IP: 78.61.175.29

Tai, kad groja visoki S..a tas jaunimas. Kas gali klausyti? Dabar jie gi visi suzvaigzdeje, visi pasaulio demesio centrai, jei bent kiek pabarskinti gitara moka ir parekauti dar tai jau laiko save didziais muzikantais vertais lipti i visas scenas. Yra facebookas, ten ir kelkit savo "pasiekimus". Kas nores- tas pastebes. Bet niekas nepastebi, nes matomai ten talento 0.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sociumas

Jau 115 metų galime džiaugtis, kad išsaugojome spausdintą lietuvišką žodį ir turime...

Brailio raštas: džiaugtis knygomis gali ne visi nuotrauka, foto

40 metų - tiek laiko klaipėdietis Antanas Gedrimas praleido įkalinimo įstaigose atlikdamas...

Buvęs kalinys kaltina kitus, bet savų nuodėmių nepripažįsta nuotrauka, foto

Aš matau. Aš galiu. Aš dalyvauju. Aš jaučiuosi dalimi šio pasaulio.

Kai negali matyti akimis, gali pajausti širdimi... nuotrauka, foto

Kandidatai į prezidentus Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis palaikytų partnerystės, taip...

Palaikytų vienalytės partnerystės įteisinimą nuotrauka, foto

Baltijos jūroje tarša mažėja, tačiau džiaugtis anksti nuotrauka, foto

Jūra, Baltijos jūra mums yra ypatinga ne tik todėl, kad ji vienintelė skalauja...

Moteris iš Gargždų: „Nenorėjau jo žudyti“ nuotrauka, foto

Kriminalai, Gargžduose gyvenanti 45 metų Ingrida Krikšnaitė, nuskriaudusi sugyventinį, kuris su ja dalijosi...

Klaipėdiečių pergalės "Gintarinių irklų" regatoje nuotrauka, foto

Sportas, Trakuose, Galvės ežere, vykusioje tarptautinėje "Gintarinių irklų" regatoje pergales skynė Klaipėdos irklavimo...

Sudėlioti paskutiniai Jūros šventės akcentai nuotrauka, foto

Klaipėda, Trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje įvyko spaudos konferencija, kurioje artėjančios jubiliejinės Jūros šventės atstovai...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...