2021 m. sausio 19 d. 14:01 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Sociumas

Sociumas

Lietuvai ir Norvegijai - po pusmetį

(1)

2012-11-12, 09:59

Loreta RIPSKYTĖ

Lietuvai ir Norvegijai - po pusmetį nuotrauka, foto

ŽVEJYBA. Juo­zas pa­sa­ko­ja, kad žve­jy­ba Nor­ve­gi­jo­je vi­sa­da bū­na sėk­min­ga - kim­ba daug di­de­lių žu­vų. VAR­PE­LIAI: Kiek­vie­na avis po kak­lu tu­ri var­pe­lį, pa­gal ku­rio skam­be­sį ją su­ran­da ir šei­mi­nin­kas, ir ėriu­kai

© Juo­zo GREI­ČIŪ­NO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je.

Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Lie­tu­vo­je dir­ba iki pa­va­sa­rio

32-ejų me­tų Juo­zas Grei­čiū­nas, pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, ry­tais sku­ba į ka­ti­li­nę, kad Lin­kai­čių kai­mo bib­lio­te­ki­nin­kei ir skai­ty­to­jams ne­tek­tų šal­ti, var­tant kny­gų pus­la­pius ar ry­mant prie kom­piu­te­rių.

Kū­ri­kas ke­le­tą kar­tų per die­ną už­su­ka pa­tik­rin­ti, kaip ka­ti­las kais­ta, ar lai­ko­si pa­kan­ka­ma tem­pe­ra­tū­ra. Čia jis dirbs iki pa­va­sa­rio, kol rei­kės ­šil­dy­ti pa­tal­pas.

Pus­me­tį rū­pi­na­si avi­mis

Nuo ge­gu­žės mė­ne­sio jau­nas vy­ras per­si­kels pus­me­čiui į Nor­ve­gi­ją. Šiau­ri­nė­je šios ša­lies da­ly­je, kur snie­gas iš­si­lai­ko iki pa­va­sa­rio pa­bai­gos, o aukš­tes­nė­se vie­to­se ne­nu­tirps­ta ir va­sa­ros vi­du­ry, lie­tu­vis pri­žiū­rės avių ban­das.

Juo­zui teks rū­pin­tis, kad avys sėk­min­gai at­si­ves­tų ėriu­kų. Jis gy­vu­lius šers, mil­te­liais už­pil­dys apa­ra­tą, ku­ria­me pa­ga­min­tas šil­tas pie­nas vamz­de­liais ke­liaus į gar­dus ir ten ke­tur­ko­jai vil­nos ka­muo­liu­kai, at­stum­ti ma­mų ar­ba li­kę naš­lai­čiais, kiek­vie­nas čiulps šį mais­tą iš ne­tik­ro spe­nio.

Juo­zas sa­ko, kad to­kį pie­no apa­ra­tą net ir Nor­ve­gi­jo­je ga­li įsi­gy­ti ne kiek­vie­nas ūki­nin­kas. Ta­čiau in­ves­ti­ci­ja at­si­per­ka, nes nė vie­nas ėriu­kas ne­pra­žūs­ta.

Va­sa­rai avys ke­liau­ja į sa­lą

Ėriu­kams paū­gė­jus, su­tvir­tė­jus, Juo­zas kar­tu su šei­mi­nin­ku, be­veik 60 me­tų Fran­ku, 200 veis­li­nių mo­ti­ni­nių avių kar­tu su prieaug­liu spe­cia­liu keltu ga­bens į Nor­ve­gi­jos jū­ros So­roya sa­lą.

Lai­vą sam­do ke­li ūki­nin­kai. Vė­liau kiek­vie­nas sa­vo lai­ve­liu nu­plau­kia pa­tik­rin­ti, kaip jų ban­da gy­ve­na.

Spe­cia­liuo­se ap­tva­ruo­se su­va­ry­toms vy­res­nio­sioms avims ke­lio­nė jau ge­rai pa­žįs­ta­ma.

Iki So­royos nuo šei­mi­nin­ko ūkio – ke­tu­rios va­lan­dos plau­ki­mo.

Nuo­ša­lio­je So­royos sa­lo­je avys gy­ve­na iki ru­dens. Kol kal­nuo­se yra sod­rios žo­lės. Kiek­vie­nai aviai motinai po kak­lu pri­riš­tas var­pe­lis.

Į šį gar­są sku­ba to­lė­liau nu­kly­dę ėriu­kai, pa­gal var­pe­lio skam­be­sį jas su­ran­da ir ūki­nin­kai.

Parp­luk­dė el­niu­ką

Ban­dos sa­lo­je pa­lie­ka­mos be bai­mės, kad kaž­kas pa­vogs ar iš­pjaus. Juo­zas per vi­są dar­bo lai­ką ne­ma­tė nė vie­no vil­ko ir ne­gir­dė­jo, kad jie bū­tų ten šei­mi­nin­ka­vę. Už­tat šiau­ri­nių el­nių pri­si­žiū­rė­jo iki so­ties.

Vie­nas jau­nas el­niu­kas va­sa­rą įsi­mai­šė į Fran­ko avių ban­dą ir su ja klai­džio­jo iki ru­dens.

Šei­mi­nin­kas, at­vy­kęs į sa­lą gy­vu­lių par­si­ga­ben­ti, par­pluk­dė į tvar­tą ir ūg­te­lė­ju­sį el­niu­ką, ku­ris nie­kur nuo avių ne­si­trau­kė. Tik plau­kiant kel­tu lau­ki­nis gy­vū­nas kaž­kur su­si­tren­kė ir nu­si­lau­žė ra­gą.

Pir­mi me­tai – sun­kiau­si

Juo­zas Grei­čiū­nas Nor­ve­gi­jo­je va­sa­ros se­zo­nu dir­ba jau tre­jus me­tus. Pir­mai­siais bu­vo su­dė­tin­ga, nes nor­ve­gų kal­bos ne­mo­ka, o ang­lų kal­ba ir­gi ne gim­to­ji. Bet su Fran­ku, bu­vu­siu ang­lų kal­bos mo­ky­to­ju, ir žo­džiais, ir ges­tais su­si­tar­da­vo, ką tu­ri pa­da­ry­ti. Ant­rais me­tais bu­vo ge­ro­kai leng­viau.

Da­bar vy­ras ži­no, ką tu­ri da­ry­ti, šei­mi­nin­kui nu­ro­dy­ti ne­be­rei­kia. Pats pa­ma­to, ko trūks­ta, kuo dar pa­si­rū­pin­ti. Su­dė­tin­giau­sia bū­na avių ėria­vi­mo­si me­tu. Bu­di ir nak­ti­mis.

Dy­ze­li­nas kai­nuo­ja be­veik kaip Lie­tu­vo­je

Pas Fran­ką lie­tu­vis plu­ša ne­skai­čiuo­da­mas va­lan­dų. Už­dar­bis to ver­tas. Le­ga­liai įdar­bin­tas lin­kai­tiš­kis pa­ly­gi­na: Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li­ma už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį. Tie­sa, ir kai­nos ten di­de­lės. Nors pa­ts be­veik nie­ko ne­pir­ko.

„Aš ne­rū­kau, ne­ge­riu. O ta­ba­ko ga­mi­niai ir stip­rie­ji gė­ri­mai Nor­ve­gi­jo­je ypač bran­gūs. Nuo ūkio iki ar­ti­miau­sio mies­te­lio Al­tos – apie 10–15 ki­lo­met­rų. Mais­tu rū­pin­tis man ne­rei­kė­jo. Jį ir pa­sto­gę su­tei­kė šei­mi­nin­kai, – aiš­ki­na Juo­zas. – Ta­čiau įsi­dė­mė­jau, kad dy­ze­li­nas ten kai­nuo­ja 5 li­tus už lit­rą, tai­gi, be­veik ne­si­ski­ria nuo mū­siš­kų kai­nų. Tuo tar­pu, jų at­ly­gi­ni­mai ke­lis kar­tus di­des­ni.“

Nor­ve­gi­jos svei­ka­tos sis­te­mos su­bti­ly­bės

Lie­tu­vis Fran­kui pa­de­da ir miš­ką tvar­ky­ti, kirs­ti me­džius. Den­gė sto­gą. Nuo to sto­go neat­sar­giai dirb­da­mas nu­sly­do ir skau­džiai kri­to. Iš pra­džių ma­nė tik su­si­tren­kęs ran­ką, bet ne­tru­kus ji iš­ti­no, po ke­lių die­nų pa­mė­ly­na­vo.

Tad dar­bi­nin­kui iš Lie­tu­vos te­ko su­si­pa­žin­ti su Nor­ve­gi­jos svei­ka­tos sis­te­mos su­bti­ly­bė­mis.

Pir­miau­sia šei­mi­nin­kas jį nu­ga­be­no į Al­tos li­go­ni­nę, kur pa­cien­to ran­ka bu­vo per­švies­ta. Paaiš­kė­jus, kad ski­lę dil­bio kau­lai, me­di­kai Juo­zą su­gip­suo­ti ran­kos iš­siun­tė į ki­tą li­go­ni­nę, esan­čią už maž­daug 150 ki­lo­met­rų.

„Ka­dan­gi nor­ve­gų kal­ba ne­šne­ku, neiš­siaiš­ki­nau, ko­dėl to­kia sis­te­ma. Gal­būt ki­to­kių su­ža­lo­ji­mų at­ve­ju taip to­li ne­siųs­tų,“ – svars­to lie­tu­vis.

Po šio įvy­kio, kol ran­ka su­gi­jo, Juo­zas vis gau­da­vo pa­pras­tu laiš­ku at­siun­čia­mus pra­ne­ši­mus, ku­rią die­ną ir ku­rią va­lan­dą tu­rįs at­vyk­ti į tą pa­čią li­go­ni­nę už 150 ki­lo­met­rų, pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tos būk­lės.

„Nu­va­žiuo­da­vau, o ten per­švies­da­vo ar šiaip pa­tik­rin­da­vo. Pro­ce­dū­ra – pen­kių mi­nu­čių, o ke­lias to­li­mas,“ – me­na lie­tu­vis.

Po­lia­ri­nė nak­tis ir žve­jy­ba

Gra­žiau­si Lin­kai­čių kai­mo gy­ven­to­jo iš Nor­ve­gi­jos par­si­vež­ti įspū­džiai – ne­pa­kar­to­ja­mi gam­tos vaiz­dai ir žve­jy­ba. Jū­ra, upės, kal­nai, fior­dai ne­pa­lie­ka abe­jin­gų. Ste­bi­na ir po­lia­ri­nė nak­tis, bū­nan­ti tuo me­tu, kai vy­ras pra­de­da sa­vo dar­bų se­zo­ną sve­čio­je ša­ly­je.

„Net 2–3 va­lan­dą nak­ties švie­su. Lie­tu­vo­je dir­bi, kol su­tems­ta, o ten ga­li plu­šė­ti kad ir kiau­rą nak­tį. Jei į laik­ro­dį ne­pa­žiū­rė­si, nė ne­sup­ra­si, ko pa­var­gęs jau­tie­si,“ – juo­kia­si lie­tu­vis.

„Ne­se­niai Lie­tu­vo­je lauk­da­mas ei­lės kir­pyk­lo­je per­skai­čiau laik­raš­ty­je skel­bi­mą, kad or­ga­ni­zuo­ja­mos ke­lio­nės žve­jy­bai į So­roya sa­lą Nor­ve­gi­jo­je. Tai­gi ten aš ir ke­liau­ju kas­met. Nė ne­ži­no­jau, kad spe­cia­lios iš­vy­kos ren­gia­mos,“ – sa­ko vy­ras.

Su Fran­ku Nor­ve­gi­jos jū­ro­je Juo­zas yra su­ga­vęs ne vie­ną pui­kų lai­mi­kį: la­ši­šų, men­kių, plekš­nių, otų. Lie­tu­vis ne­lin­kęs gir­tis. Ten vi­sa žu­vis di­de­lė, sa­ko jis.

Men­kių vie­ti­niai va­sa­rą ne­gau­do, nes dėl šil­tes­nio van­dens, ne­va, jų mė­sa su­minkš­tė­ja.

Vi­lio­ja žu­vis gu­mi­niu ma­sa­lu. Ant vie­no va­lo pri­tvir­ti­na pen­kis kab­liu­kus su to­kiu ma­sa­lu ir ne­tru­kus vi­sus juos žu­vys jau bū­na su­grie­bu­sios. Tik spėk trauk­ti.

Iš­vyk­ti pri­ver­tė ma­žė­jan­tis at­ly­gis

Lie­tu­vių emig­ra­ci­jos srau­tai ne­ma­žė­ja. Juo­zas Grei­čiū­nas sa­ko, kad į Nor­ve­gi­ją ne­bū­tų va­žia­vęs, jei ga­lė­tų ge­rai vers­tis gim­to­je ša­ly­je.

Jam te­ko dirb­ti lentp­jū­vė­se, ki­to­se įmo­nė­se. Bet at­ly­gi­ni­mas vis ma­žė­jo ir jau­nas vy­ras pra­dė­jo dai­ry­tis į už­sie­nį.

Vy­res­ny­sis Juo­zo bro­lis Nor­ve­gi­jo­je dir­bo jau ne vie­ne­rius me­tus, tad pa­se­kė jo pė­do­mis. Kol kas Juo­zas nė­ra tik­ra­sis emig­ran­tas, nes pus­me­tį pra­lei­džia Lie­tu­vo­je.

„Kai­me jau­ni­mo spar­čiai ma­žė­ja. Vie­ni dir­ba Lon­do­ne, ki­ti Nor­ve­gi­jo­je. Vi­si ieš­ko ge­res­nės duo­nos. Tu­riu ne­ma­žai pa­žįs­ta­mų lie­tu­vių, šak­nis įlei­du­sių Is­pa­ni­jo­je. Ten pa­ts dir­bau 2001 me­tais. Ta­da bu­vau vie­nos pir­mų­jų emig­ran­tų ban­gos at­sto­vas. Te­ko ir po­mi­do­rus skin­ti, ir bar­me­nu bei ke­pė­ju ka­vi­nė­je dirb­ti,“ – pa­sa­ko­ja 32-ejų me­tų Lin­kai­čių kai­mo gy­ven­to­jas.

Jau­nas vy­ras pra­si­ta­ria paaug­lys­tė­je nie­ka­da ne­gal­vo­jęs, kad teks už­dar­biau­ti sve­čio­je ša­ly­je. Ir ap­gai­les­tau­ja, kad mo­kyk­lo­je ne­si­sten­gė mo­ky­tis, neį­gi­jo spe­cia­ly­bės.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

vaida

2012-11-16   20:08

IP: 213.104.254.56

Straipsnis apie emigranta ir dar teigiamas.Kaip cia taip?
?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sociumas

Po beveik visus metus trunkančios pandemijos Lietuvos gyventojai labiausiai yra...

Gyventojai labiausiai ilgisi kelionių, renginių ir draugų nuotrauka, foto

Linksmas, aktyvus, visuomet besišypsantis ir žingeidus berniukas – toks yra prieš daugiau...

Be šlaunikaulio gimusio Jokūbo istorija sujaudino visą Lietuvą: berniuko tėvai jau ima tikėti svajonės išsipildymu nuotrauka, foto

Žmonės vis griežtėjančio karantino sąlygomis ėmė daug abejingiau žiūrėti į savo aprangą,...

Gyventojai nemato prasmės nei pirkti naujų drabužių, nei puoštis šventėms - Statistikos departamentas nuotrauka, foto

2020 m. pabaigoje, prieš pat Kalėdų šventę, Vilties miesto bendruomenė nori pasidalinti...

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos sensorinis sodas nuotrauka, foto

Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021 nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėda pradeda išskirtinius Europos jaunimo sostinės 2021 metus. Šį titulą, kurio laukta...

Kultūros taryba nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms nuotrauka, foto

Euras, Lietuvos kultūros taryba ateityje nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms už nuostolius, patirtus...

Sena­sis tur­gus - kaip laga­mi­nas be ran­ke­nos? (1) nuotrauka, foto

Klaipėda, Tik­riau­siai nėra mies­tie­čio, kuris neži­no­tų, kur yra Klai­pė­do­je sena­sis tur­gus, kuo ten...

Didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų jau paskiepyti nuo COVID-19 nuotrauka, foto

Lietuva, Nuo COVID-19 paskiepyti beveik 85 proc. socialinės globos įstaigose gyvenančių senolių...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...