Klaipėdoje pradeda veikti savipagalbos grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems

Klaipėdoje pradeda veikti savipagalbos grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems

Praėjusių metų rudenį Lietuvoje įsikūrė asociacija "Artimiems" - kad suburtų nusižudžiusių žmonių artimuosius ir paskatintų mūsų visuomenę nebijoti kalbėti šia skaudžia tema. Taip pat asociacija siekė, kad atsirastų savipagalbos grupės ir Klaipėdoje. Nuo šių metų sausio 21 d. uostamiestyje tokia grupė pradės veikti. Apie vietą ir laiką užsiregistravę dalyviai bus informuoti asmeniškai.

Kaip ir kuo asociacija gali padėti tiems, kurių gyvenimus negrįžtamai pakeitė nelaimė, "Vakarų eksprese" jau kalbėjome su viena iš jos steigėjų vilniete Simona Savickiene (2015-10-24, "Skleidžiant gyvybės kultūrą"). Tąkart S. Savickienė sakė: "Mes labai siekiame, kad susikurtų savipagalbos grupės ir kituose miestuose. Tam reikia savanorių pirmiausiai iš psichologų tarpo, nes tokia grupė gali pradėti veikti tik su jų pagalba." Po publikuoto interviu su asociacija susisiekė Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos "Caritas" ir pasiūlė savo patalpas grupės susitikimams. Prisijungė ir psichologė Martina Bernotė, kuri ves ir kuruos pačias grupes.

Šiandien kalbamės su savipagalbos grupės kuratore psichologe Martina Bernote.

Ar jau yra užsiregistravę žmonių susitikimui Klaipėdoje?

Taip, Klaipėdoje yra žmonių, jau užsiregistravusių į savipagalbos grupę. Nors kol kas jų nėra daug, tačiau viliamės, kad iki sausio 21 d. jų užsiregistruos daugiau. Išsamesnė informacija skelbiama interneto puslapyje www.artimiems.lt

Ar jau yra buvę Klaipėdoje panašių grupių?

Kiek žinau, anksčiau buvo bandymų organizuoti tokio pobūdžio grupę, tačiau nesusirinko pakankamai dalyvių.

Manau, tokią patirtį išgyvenantiems žmonėms sunku ateiti į pirmą susitikimą. Pabandykime įvardyti, kas juos dažniausiai stabdo ir kas bei kaip galėtų padrąsinti ateiti.

Priežasčių, kurios gali stabdyti žmones kreiptis pagalbos, gali būti ne viena. Kai kurie gali netikėti pagalbos nuoširdumu arba jos veiksmingumu, kai kurie gali mąstyti, jog nenori apkrauti kitų savo sunkumais.

Dauguma žmonių, išgyvendami sunkius jausmus, tokius, kaip kaltę ir gėdą, dažnai nedrįsta žengti pirmojo žingsnio pagalbos link, klaidingai manydami, jog kreiptis pagalbos yra silpnumo požymis. Tačiau yra visiškai atvirkščiai - ieškojimas ir kreipimasis pagalbos yra stiprybės požymis.

Žmonės, kurie jaučiasi vieniši su savo patyrimu, savipagalbos nusižudžiusiųjų artimiesiems grupėje turės galimybę ne tik pasidalinti išgyvenimais, tačiau leisti ir kitiems grupės nariams pajausti, jog yra ne vieni.

Ar gali nusižudžiusiojo artimąjį atlydėti asmuo (pvz., draugas, kaimynas ir pan.), neturintis tokios patirties? Ar gali į grupę ateiti kitokią netektį (ne savižudybės) išgyvenantys žmonės?

Suprantama, kad pirmą kartą ateiti gali būti nedrąsu, tad nusižudžiusiojo artimasis gali būti atlydėtas žmogaus, kuriuo pasitiki ir su kuriuo jaučiasi saugus. Ši grupė skirta tik nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Kaip paprastai vyksta tokie susitikimai? Ar jie turi kokį nors iš anksto numatytą planą, struktūrą, ar tai spontaniška, improvizuota? Ar visi atėjusieji turi kalbėti, ar gali tik klausytis?

Savipagalbos grupė Klaipėdoje rinksis vieną kartą per savaitę tam tikru numatytu laiku. Susitikimai turės savo planą ir struktūrą (jie bus aptarti pirmojo grupės susitikimo metu), tačiau vietos spontaniškumui ir improvizacijai, be abejonės, atsiras. Nepaisant grupės veiklos plano, kiekvienas dalyvis bus laisvas pasirinkti, ar jam dalintis ir kiek jam dalintis savo patirtimi.

Koks psichologo vaidmuo?

Savipagalbos grupėje, kuri organizuojama Klaipėdoje, psichologo vaidmuo bus paskatinti dalyvius klausytis, dalintis savo patirtimi, juos palaikyti ir padrąsinti.

Ar Jums jau yra tekę kuruoti panašias grupes?

Panašias grupes teko kuruoti, jose dalyvavo ne tik nusižudžiusiųjų žmonių artimieji, tačiau ir žmonės, kurių artimasis bandė nusižudyti.

Kodėl nusprendėte to imtis?

Mintys, kad reikia savipagalbos grupių Klaipėdoje nusižudžiusiųjų artimiesiems, kilo jau senokai, o pradėjus bendradarbiauti su asociacija "Artimiems", jos materializavosi.

Esate ne tik psichologė, bet ir teisininkė, dirbate VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre, kuris organizuoja "Pagalbos moterims linijos" darbą Klaipėdoje. Kokia jūsų veikla?

Taip, mano pirmasis išsilavinimas yra juridinis, o antrasis - psichologo. "Pagalbos moterims linijoje" dirbu supervizore, savanorių mokytoja, taip pat vedu seminarus apie prekybą žmonėmis, netektis ir savižudybes.

Ar esate klaipėdietė, ar atvykusi iš kitur?

Dažnai sulaukiu tokio klausimo. Esu gimusi ir augusi Klaipėdoje.

Manau, jog žmonėms, kurie ateis į grupę dalintis ypač intymia informacija, rūpi ne tik Jūsų kvalifikacija, bet ir tai (o gal tai net ir labiau), ar asmeniškai esate išgyvenusi netektį ir kas ir kaip padėjo Jums. Papasakokite apie savo patirtį, kiek manote esant reikalinga.

Asmeniškai esu išgyvenusi man artimo žmogaus savižudybę. Buvo dienų, kai atrodydavo: viskas, nebegaliu, pavargau. Tačiau sau buvau davusi pažadą, kad ir kas nutiktų gyvenime - aš ištversiu. Kai neberadau būdų, kaip sau padėti, pasiryžau kreiptis pagalbos į specialistą. Tuomet apie psichologiją menkai ką teišmaniau ir kreiptis į psichoterapeutą atrodė baisu visomis prasmėmis. Buvo siaubinga pripažinti, kad nebemoku ir nebežinau, kaip sau padėti, ir dar labiau slėgė tai, jog reikės papasakoti, kas įvyko. Tačiau jau po pirmo susitikimo supratau, jog su psichoterapeutu galiu kalbėtis absoliučiai apie viską, ir vien nuo to žinojimo jau darėsi lengviau. Taip prasidėjo mano kelias išgijimo link. Žinoma, jaučiuosi labai dėkinga savo šeimai, draugams ir bendradarbiams - visiems, kurie stengėsi padėti ir palaikyti, kaip mokėjo.

Po tokių sukrėtimų atsiranda mūsų gyvenimo trapumo pojūtis. Aš taip pat nesu išimtis. Todėl stengiuosi man brangiems žmonėms kuo dažniau pasakyti ir parodyti, kokie man jie svarbūs.

Žmogus, dabar skaitantis šį interviu, gali galvoti, kad jo gyvenimas, netekus artimo, nebeturi vertės, tad kokia prasmė padėti sau. Kaip galėtume atsakyti į šį klausimą - "o kam man ieškoti pagalbos?"

Išgyvenant stiprų skausmą minčių kyla įvairių. Ypač netekus artimojo dėl savižudybės. Galvoje sukasi be galo daug klausimų... Kodėl? Ko nesupratau? Ko nepastebėjau? Kodėl būtent man? Kokia prasmė padėti sau? Ir daugelis kitų. Vieno "recepto", kaip kalbėti su žmogumi ieškant atsakymų į įvairius klausimus, nėra. Svarbiausia yra jį priimti ir palaikyti, leisti išsikalbėti nebandant įteigti, kad "viskas bus gerai", nedalinti patarimų, kaip derėtų ar nederėtų elgtis.

Bet kuris žmogus gali patirti neviltį, dvasinį skausmą, beprasmiškumą. Svarbu sau leisti išgyventi tą sunkiausią momentą ir išdrįsti ieškoti pagalbos, nes sunkūs jausmai nedingsta greitai ir savaime.

Nusižudžiusiųjų artimiesiems svarbu sulaukti tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės pagalbos.

Kalbino Andromeda MILINIENĖ

PAGALBA
Pasidalinti savo jausmais, mintimis visada galima paskambinus arba parašius į emocinės paramos linijas:
suaugusiesiems - tel. 116123, el. p. [email protected] (į laiškus per 3 darbo dienas atsako Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistai);
vaikams, paaugliams - tel. 116111 (rašyti galima puslapyje www.vaikulinija.lt);
jaunimui - 8 800 28888 (rašyti galima puslapyje www.jaunimolinija.lt).
Į laiškus per 2-3 dienas atsako savanoriai konsultantai.
Pokalbiai nemokami ir konfidencialūs.
Taip pat pagalbos galima ieškoti www.artimiems.lt, www.gedintiems.lt.
--------------------------------------------------------
KO TIKĖTIS GRUPĖJE
Kartais nutinka įvykių, kurie sudrebina mūsų gyvenimą iki pamatų. Sunku suvokti, kad jau niekada nebebus taip, kaip buvo anksčiau. Kurį laiką bandome tiesiog išgyventi, o vėliau - stengiamės gyventi.
Artimo žmogaus netektis - visuomet skausminga patirtis. Nusižudžius brangiam žmogui- sunku ir nejauku apie tai kalbėti. Savitarpio pagalbos grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems atvira visiems, kurių artimasis nusižudė: tėvams, broliams, seserims, sutuoktiniams, draugams. Viskas, kas kalbama grupėje - konfidencialu.
Ko galiu tikėtis grupėje?
Išklausymo: galėsite dalintis savo jausmais ir nagrinėti skausmingus klausimus jus palaikančioje aplinkoje.
Palaikymo/supratimo: Jūs nesate vienas, kuris kenčia po artimojo savižudybės. Jūsų reakcijos, mintys ir jausmai nėra neįprasti.
Galimybės: dalijimasis savo patirtimi, net ir tuomet, kai labai skaudu - gali turėti gydantį poveikį ne tik tam, kuris dalinasi, tačiau ir kitiems grupės dalyviams.
Informacijos: apie gedėjimą, savižudybes ir netektis.

Asociacija "Artimiems" (www.artimiems.lt)

Pirmajam susitikimui Klaipėdoje prašome registruotis iki sausio 20 dienos el. paštu [email protected] arba telefonu 8 654 02584. Dalyvavimas grupėje nemokamas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder