2018 metų pabaigoje Klaipėda iškovojo Europos jaunimo sostinės 2021 metams titulą. Jaunimo projekto "Choose Klaipėda" komunikacijos koordinatorė Toma Liutikė teigė, kad teikiant paraišką šiam titului uostamiestis išdrįso įvardinti pagrindines problemas, kylančias jaunimo politikos srityje. Tad dabar jos bus sprendžiamos, o po kelių metų turėtume matyti įdėto darbo vaisius.
Klaipėda jaunimui rūpi
Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritasis stalas" vadovas Laurynas Gečius pasakojo, kad jį patį nerti į jaunimo politikos formavimą pastūmėjo noras daryti pokyčius.
"Tik vėliau supratau, kad visi priimami sprendimai yra jaunimo politika, nes tai yra horizontalus prioritetas. Jauniems žmonėms svarbu, kaip atrodys miestas, kur stovės riedlenčių aikštelės, kada bus atnaujintas dviračių takas ir kiti panašūs klausimai. Manau, šis suvokimas, kad reikia pokyčių, naujovių, inovacijų Klaipėdos mieste, skatina jaunimą domėtis problemomis, o po to palaipsniui įsijungti į jaunimo organizacijas, prisidėti prie sprendimų priėmimo ir po truputį karta po kartos formuojame aktyvią ir pilietišką visuomenę", - įsitikinęs L. Gečius.
Jis skaičiavo, kad "Apskritasis stalas" Klaipėdoje vienija net 26 jaunimo organizacijas ir neformalias grupes.
Ar jaunimas pasiliks?
Tačiau nors Klaipėda jaunimui ir rūpi, esama ir nemažai problemų. Viena labiausiai dėmesio sulaukiančių yra ta, kad uostamiestyje mažėja jaunų žmonių.
"Jaunimo emigracija turi dvi puses. Manau, kad įgyti patirties yra tikrai svarbus dalykas, dar svarbiau yra sukurti Klaipėdos miesto jaunimo identitetą, kad išvykę klaipėdiečiai taptų Klaipėdos ambasadoriais ir norėtų prisidėti prie miesto gyvenimo net išvykę į Vilnių, Kauną ar bet kurį pasaulio miestą. Tokią iniciatyvą šiuo metu daro "City Alumni", tačiau manau, kad reikėtų ją pastiprinti ir plačiau paskleisti.
Karantinas parodė, kad nesvarbu vieta. Svarbu noras ir pasiryžimas imtis veiklos, kurti pokyčius. Manau, reikia judėti ta linkme, kad stiprintume čia esančius universitetus, kurtume daugiau darbo vietų, kad išvykę jaunuoliai sugrįžtų atgal, o tada jau mūsų NVO (nevyriausybinių organizacijų - VE) sektoriaus tikslas bus juos įtraukti ir taip kurti pridėtinę vertę miestui ir valstybei", - sakė L. Gečius.
"Choose Klaipėda" komunikacijos koordinatorė T. Liutikė aiškino, kad Europos jaunimo sostinės projektu jokiu būdu nenorima priversti jaunimo likti Klaipėdoje.
"Kaip tik teigiame, jog miesto jaunimas turi semtis naujų idėjų, patirčių, būti atviri pasauliui, naudotis siūlomomis galimybėmis, tačiau svarbu megzti santykį su jaunimu, kol jis dar yra Klaipėdoje, kad net ir išvykę jie norėtų būti savo miesto ambasadoriais, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos", - teigė T. Liutikė.
Anot jos, emigracijai mažinti vien tik Europos jaunimo sostinės vardo neužteks.
"Jaunų žmonių emigracija - kompleksinė problema, jos sprendimui būtinos integruotos priemonės, kitų miesto programų pasitelkimas - Klaipėdos ekonominio proveržio strategija 2030, Klaipėdos miesto strateginis plėtros planas 2020-2030, kuriuose numatytas ekonomikos skatinimas, naujų, žiniomis grįstų darbo vietų kūrimas, leidžiantis užtikrinti orų gyvenimą.
Tuo tarpu Europos jaunimo sostinės programa orientuota išskirtinai į jaunimą, skatinant jį rinktis ir atrasti Klaipėdą parodant, kad Klaipėda gali būti draugiška jaunimui, atvira vietos ir užsienio jaunimui, linkusi bendradarbiauti. Šiuo projektu kviečiame ir politikus išgirsti, kad Klaipėda turi atverti savo duris ir įsileisti jaunimo balsą į sprendimų ir miesto vystymosi klausimų svarstymą ir priėmimą", - aiškino T. Liutikė.
Ar Klaipėda - tolerantiškas miestas?
Ne ką mažesnis dėmesys Europos jaunimo sostinėje bus skiriamas ir tolerancijai ugdyti. L. Gečius džiaugėsi, kad jauni žmonės tampa atviresni ir tolerantiškesni.
"Aišku, kaip ir visame pasaulyje, yra įvairių požiūrių į diskriminuojamas grupes, tačiau laikui bėgant ir užtikrinant švietimą tai dar labiau pasikeis. Klaipėdos miesto dalyvavimo analizė, atlikta 2019 metais, parodė, kad rusakalbis jaunimas jaučiasi atskirtas ir nori būti labiau įtrauktas į veiklas, todėl, manau, kad tikrai turime kur stengtis ir tobulėti įtraukiant į veiklas visus klaipėdiečius", - teigė L. Gečius.
Projekto "Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021" platformos "Spalvos" koordinatorė Aistė Vitkevičiūtė dėstė, kad vienas aktualiausių pastarųjų metų Klaipėdos iššūkių - jaunimo emigracija, kurią lemia ne tik dėmesio jaunimo politikai, jaunimo laisvalaikio užimtumo plėtrai, įtraukai į įvairius kūrybinius procesus stoka, bet būtent ir tolerancijos "kitokiems" stoka.
"Pavyzdžiui, LGBT+ jaunimo Klaipėdoje psichologinė situacija katastrofiška - nėra saugių erdvių, šios grupės jaunuoliai egzistuoja pogrindyje, pagalba beveik neprieinama, o ta, kuri būna suteikiama, dažniausiai apsiriboja psichinės ligos diagnoze.
Su didžiuliais iššūkiais susiduria ir įvairius raidos sutrikimus ar negalia turintys jauni asmenys bei tokius vaikus auginančios jaunos šeimos. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos statistiniais duomenimis, lyginant 2013 ir 2017 metų skaičius, vien nustatomų naujų autizmo sutrikimo atvejų skaičius išaugo dvigubai. Tuo metu tyrimai rodo, kad šiuo metu visuomenė vis dar yra labai neišprususi ir nesugeba atpažinti vaikų su įvairiapusiais raidos sutrikimais, nežino ir nesupranta jų specifinių poreikių. O bendra visuomenės netolerancija vaikams su įvairiapusiais raidos sutrikimais sukelia diskriminaciją mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose.
Taip pat naujausių tyrimų duomenimis, jaunos šeimos, auginančios neįgalius vaikus, patiria daug psichologinių, socialinių ir ekonominių sunkumų. Tėvai susiduria su psichologinėmis problemomis - liūdesiu, stresu, "sveiko vaiko praradimo" sindromu, dėl to tokiose šeimose yra dažnesnės skyrybos, šeimos nariai patiria laikinų psichikos problemų (pvz., depresija), mažėja jų darbingumas", - sakė A. Vitkevičiūtė
Platformos "Solidarumas" vadovė Sigita Vaškaitienė įsitikinusi, kad Klaipėdos jaunimo interesai, poreikiai, problemų sprendimai, įskaitant ir tolerancijos didinimo klausimus, įgyvendinami per nevyriausybines organizacijas, jų veiklų skatinimą, įvairių projektų finansavimą ir įgyvendinimą, tačiau nepaisant visų pastangų ir nuveiktų darbų, tolerancijos klausimu vis dar yra kur tobulėti.
"Netrukus startuosiančiame "Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021" projekte numatyta įgyvendinti veiklas, į kurias bus įtrauktas ir socialinę atskirtį patiriantis jaunimas. Šio projekto veiklomis jaunuoliai skatinami būti sąmoningais, siunčiama žinutė, kad jų nuomonė yra svarbi ir kad jų įsitraukimo dėka yra galimybė keisti situaciją, kurti jų poreikius atliepiančią, saugią aplinką, ugdyti tolerantišką bendruomenę", - aiškino S. Vaškaitienė
Lauks pusės milijono svečių
"Choose Klaipėda" komunikacijos koordinatorė T. Liutikė teigė, kad Europos jaunimo sostinės projektas nėra vien apie renginius, o daug kalbama ir apie procesus, pokyčius jaunimo politikoje.
"Visos strateginės iniciatyvos skirtos tam, jog Klaipėdoje būtų gera gyventi ir kurti, atkreiptume dėmesį į visą Klaipėdoje gyvenantį jaunimą - mažiau galimybių turintį, jaunimą nepriklausantį jokioms struktūroms, organizacijoms priklausantį jaunimą, jaunas šeimas, miesto bendruomenes ir kt.
Galime tik patikinti, jog nusimato karšti metai. Veiklos vyks nepertraukiamai, visų platformų koordinatoriai nusiteikę paversti Klaipėdą tikra Europos ir Lietuvos jaunimo sostine. Numatoma, kad bus įgyvendinta ne mažiau kaip 30 didesnio masto renginių (forumai, simpoziumai, koncertai, festivaliai, dirbtuvės) bendradarbiaujant su užsienio šalių jaunimu, tarptautiniais jaunimą vienijančiais tinklais.
Kiekvieną mėnesį bus vykdoma nemažai iniciatyvų ir veiklų, skirtų palaikyti ir plėtoti jaunimo sektorių, stiprinti jų gebėjimus skirtingose srityse, kuriuos įgyvendins jauni žmonės. Mūsų užsibrėžtas tikslas, kad programoje, skirtingose veiklose sudalyvautų ir mus aplankytų 500 000 svečių", - skaičiavo T. Liutikė.
Paruoš Seimo rinkimams
Pasiruošimas Europos jaunimo sostinės titului Klaipėdoje vyksta jau dabar, nes būtent tam yra geriausias metas. Ypač, kai kalbama apie jaunimo įtraukimą į politiką.
Europos jaunimo sostinės platformos "Dialogai" atstovas, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas dr. Jaroslav Dvorak kalbėjo, kad šiais metais rudenį vyks Seimo rinkimai, todėl yra numatyta daug veiklų, padedančių suvokti vykstančius politinius procesus ir įsitraukti į socialinį, pilietinį miesto gyvenimą.
"Pirmiausia jau rugsėjo mėnesį numatomi mokymai politinio raštingumo, viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos temomis. Toliau, rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, pasiūlysime jaunimui politinių debatų ciklą, kuriame tikimės mokinių ir studentų dalyvavimo. Šio politinio sezono kulminacija taps Klaipėdos mero ir tarybos rinkimų simuliacija. Tai yra unikali proga jauniems žmonėms pažinti politiko darbo subtilybes. Tad manome, kad projektas "Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021" padarys tai įmanoma, atrandant organizuoto ir neorganizuoto jaunimo bendradarbiavimo potencialą", - kalbėjo J. Dvorak.
"Apskritojo stalo" vadovas L. Gečius sakė, kad kai tik Klaipėda ėmė ruoštis teikti paraišką Europos jaunimo sostinės titului gauti, organizacijos atkreipė dėmesį, kad pats titulas nėra tikrasis siekis.
"Svarbu, kad atkreiptume dėmesį į jaunimą, jaunimo problemas bei lūkesčius. Aišku, kai tapome sostine, kartu su džiaugsmu atėjo atsakomybė ir noras tapti geriausia sostine. Manau, tuo sostinė ir yra svarbi, kad nors vieneriems metams jaunimas taptų prioritetu ir pagaliau įsišaknytų principas "nieko apie jaunimą be jaunimo". Tikimės, jog jauni žmonės taps aktyvesni, pilietiškesni bei norės prisidėti prie Klaipėdos kūrimo", - sake L. Gečius.
Laimėjo iš antro karto
Tie, kurie sekė naujienas, kaip Klaipėdai sekasi kovoti dėl Europos jaunimo sostinės vardo, turbūt žino, kad uostamiestis šį titulą įgijo tik pateikęs paraišką antrąkart.
"Choose Klaipėda" komunikacijos koordinatorė T. Liutikė aiškino, kad po pirmųjų kandidatavimo metų buvo gauti Europos jaunimo forumo pastebėjimai, ko Klaipėdai pritrūko iki titulo.
"Pagrindinės taisytinos vietos buvo mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimas, baimė kalbėti ne itin visuomenei patogiomis temomis, nepakankamas jaunimo įtraukimas į paraiškos rengimą.
Kandidatuodami antrą kartą išdrįsome įvardinti Klaipėdoje egzistuojančias problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, subūrėme #chooseklaipeda ambasadorių tinklą, leidžiantį pasiekti ir ne organizacijoms priklausantį jaunimą, bendravome su skirtingomis organizacijomis, kurios nebuvo įtrauktos pirmaisiais kandidatavimo metais ir klausėme jų iššūkių ir problemų, turėjome didesnį palaikymą ir iš vietos politikų.
Europos jaunimo titulas skiriamas miestams, norintiems atkreipti dėmesį į jaunimo problemas, suteikti jiems didesnes galimybes įsitraukti į mieste vykstančius procesus, keisti ir pritaikyti miestą būtent jų ir ateinančių kartų poreikius. Kaip prieš paskelbiant, kas tapo Europos jaunimo sostine 2021, teigė buvęs Europos jaunimo forumo prezidentas Luis Alvarado, jie mūsų teiktoje paraiškoje pamatė, kad norime pasodinti jaunimą į vairuotojo poziciją ir leisti jam pačiam spręsti, kuria linkme jaunimas nori važiuoti", - dėstė T. Liutikė.
2020 metais Europos jaunimo sostinės titului Klaipėdoje ketinama skirti 710 460 eurų, o kitais metais - net 1 615 811 eurų. 2022 metais šiam tikslui bus papildomai skiriama dar 286 580 eurų.
"Būtina pabrėžti, jog tai trijų metų projekto įgyvendinimui skirtos lėšos, kurių galutinė suma labai tikėtina kis atsižvelgiant į Savivaldybės tvirtinamą biudžetą 2021 ir 2022 metams", - akcentavo T. Liutikė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą