Įsitikinimas, kad moteris turi patenkinti vyrą, slepia kur kas baisesnę tiesą: tik reta išdrįsta apie tai prabilti

Įsitikinimas, kad moteris turi patenkinti vyrą, slepia kur kas baisesnę tiesą: tik reta išdrįsta apie tai prabilti

Europoje dar 2014 m. vykdytos apklausos parodė, kad Europos Sąjungoje (ES) viena iš dešimties moterų nuo 15 metų yra patyrusi seksualinį smurtą. Apie situaciją Lietuvoje „Delfi Rytas“ pasakojo daugiau nei dešimt metų pagalbą seksualinio smurto aukoms teikianti Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos vadovė dr. Dalia Puidokienė.

„Šiek tiek statistikos tikrai yra ir, deja, ji tikrai nėra džiuginanti. Jeigu lygintume, kokie skaičiai yra užfiksuoti dėl smurto artimoje aplinkoje, ir jeigu procentaliai pasižiūrėtume, kokį skaičių sudaro seksualinės prievartos nusikaltimai, pamatytume, kad bendrame kontekste tai sudaro tik nepilnai vieną procentą“, – kalbėjo D. Puidokienė.

Ji pateikė 2018 m. pavyzdį, kai fizinį smurtą apytiksliai patyrė apie 7000 asmenų, tai seksualinę prievartą – tik 33. Anot specialistės, skaičiai būna panašūs visais metais, bet tai tik įrodo, kad seksualinės prievartos problema mūsų šalyje yra labai didelė ir nematoma.

„Moterys patiria seksualinę prievartą ir tų pavyzdžių tikrai yra daugybė. Per praktiškai 17 metų mes turėjome ne vieną skaudų atvejį, kurie iš tiesų baigdavosi tuo, kad moterims buvo sunku įrodyti tą prievartą – ikiteisminiai tyrimai būdavo nutraukiami, neužbaigiami“, – sakė D. Puidokienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Baudžiamajme kodekse yra keturi straipsniai, kurie numato atsakomybę už išžaginimą, seksualinį priekabiavimą, prievartavimą, tvirkinimą.

„Dažnai susiduriame su įvairiomis rūšimis, bet jeigu apskritai kalbėti apie seksualinį smurtą, tai labiausiai nerimą kelia tai, kad seksualinė prievarta, seksualinis prievartavimas artimoje aplinkoje nelaikomas problema. Tai iš tiesų yra struktūrinis, visuotinis reiškinys, kuris, mūsų žiniomis, yra didžiulė problema. Mes neturime pagalbos sistemos, neturime tinkamų teisinių instrumentų. Labai svarbu paminėti, kad iki pat šiol Stambulo konvencija dar nėra ratifikuota“, – dėmesį atkreipė daktarė.

D. Puidokienė pastebėjo, kad Lietuvoje vis dar trūksta tyrimų seksualinio priekabiavimo arba seksualinio smurto tema. Be to, yra ir neužtektinai tinkamos specializacijos specialistų tiek švietimo, tiek socialinės apsaugos srityse.

„Dėl tos priežasties nukentėję asmenys sunkiau gali gauti arba išvis negauna pagalbos“, – apie nepagražintą realybę kalbėjo D. Puidokienė.

Paklausta, kaip dažnai savo darbo praktikoje susiduria su atvejais, kai seksualinį smurtą prieš savo partnerę panaudoja sutuoktinis ar sugyventinis, D. Puidokienė patikino, kad ši problema yra labai didelė.

„Visi praktikai kalba, kad tokių atvejų pasitaiko ir gana dažnai, tačiau vis tik tokios statistikos mes neturime, nes jie nėra užfiksuojami. Jie nėra pripažįstami arba atpažįstami, identifikuojami kaip problema. Tačiau kai kalbi su nukentėjusiais žmonėmis, prievartą patyrusiomis moterimis, dauguma jų patvirtina, kad tai yra tarsi jų „pareiga“ teikti kažkokias seksualines paslaugas, kad tai jos kaip žmonos pareiga, kad ji privalo mylėtis su vyru“, – dar vieną priežastį, kodėl daug seksualinės prievartos atvejų lieka šešėlyje įvardijo D. Puidokienė.

Daktarė priminė ir 2018 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktą tyrimą, kuris parodė, kad kone pusė šalies gyventojų pritaria nuomonei, jog mylėtis su vyru yra žmonos pareiga.

„Mastas yra didžiulis, bet jeigu pažiūrėtume, kiek tokių atvejų yra nustatoma, tai mes, ko gero, matytume labai labai minimalią statistiką“, – teigė specialistė.

D. Puidokienė sutiko, kad Lietuvos visuomenėje dar pakankamai stipriai įsišaknijusi aukos kaltinimo kultūra, kai nukentėjusi moteris smerkiama neva ji pati provokavo, viliojo smurtautoją, vilkėjo per trumpą sijoną ar pan.

„Čia ir yra visuotinė problema. Ypač mūsų visuomenėje reikia keisti mentalitetą, reikia keisti suvokimą, supratimą, požiūrį į nukentėjusį asmenį. Tą turime daryti visose srityse, tačiau labai svarbu, kad tai būtų pradėta nuo aukščiausio laiptelio – būtent keičiama teisinė, įstatyminė bazė“, – kalbėjo D. Puidokienė.

Daktarė teigė, kad seksualinio smurto aukų situaciją dar labiau pablogino karantinas. Jos teigimu, specializuotos pagalbos centrai skaičiuoja, kad nukentėjusių kreipimųsi pirmojo karantino laikotarpiu padaugėjo maždaug 20 proc.

„Natūralu, nes žmonės izoliacijos metu patiria daugiau nerimo ir tą nerimą dar bando reikšti tokiomis priemonėmis kaip smurtas. Be abejonės, situacija yra įtempta“, – konstatavo D. Puidokienė.

Žurnalistės Kristinos Ciparytės paklausta, ką patartų moterims, kurios šiuo metu patiria smurtą, daktarė sakė, kad nors aukos ir ne visada išdrįsta kreiptis pagalbos, tiek šalia esantys žmonės, tiek pati moteris pirmiausiai turėtų pasirūpinti savo saugumu.

„Kas jai galėtų užtikrinti tą saugumą? Ar artimieji, ar draugai, ar tiesiog specializuotos, kompleksinės pagalbos centrai. Vienintelis ginklas prieš bet kokios rūšies smurtą – viešumas. Labai svarbu, kad nukentėjusi moteris galėtų, pajėgtų bent su vienu žmogumi pasidalinti apie savo patirtą skriaudą, papasakoti, kas nutiko ir galbūt tas žmogus galės būti reikšmingu ramsčiu jos gyvenime“, – patarimais dalijosi specialistė.

D. Puidokienė akcentavo, kad bet kokio smurto atveju, o ypač patyrus seksualinę prievartą, labai svarbu išsaugoti įkalčius.

„Ką daro tokį smurtą patyrusios merginos, moterys? Jos bando kuo greičiau nusiprausti, nusiplauti ir pašalinti visą tą patirtį, nes ji yra labai skausminga. Be abejonės, smurtą patyrusios moterys turėtų kreiptis į kompleksinės specializuotos pagalbos centrus“, – rekomendavo D. Puidokienė ir pabrėžė, kad tokiose įstaigose dirbantys specialistai žino, kaip reaguoti, kaip padėti. Čia taip pat nukentėjusios moterys gali gauti psichologinę, teisinę pagalbą.

Patyrus seksualinę prievartą būtina pranešti policijai, taip pat kreiptis į medikus, kad būtų suteikta skubi reikalinga medicininė pagalba.

„Be abejonės, labai svarbu, kad tuo metu kažkas šalia moters būtų. Tas, kuris gali padėti, paremti, palaikyti, suprasti, nes, kaip rodo mūsų praktika, vienam žmogui tą daryti būna be galo sunku“, – kalbėjo pašnekovė.

*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. 865500775, el. paštu [email protected] (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)*
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
Regionas Specializuotos pagalbos cendivas Telefonai, el.paštas
Pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir užsienyje Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras +370 679 61617
www.anti-trafficking.lt
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų) Asociacija Vilniaus moterų namai 8 5 2616380
[email protected]
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r. Asociacija Moterų informacijos cendivas 8 650 95216
[email protected]
Kauno m. Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas 8 679 31930
[email protected]
Kauno r., Prienų r., Birštono Asociacija Kauno moterų draugija 8 37 262773,
8 603 89833
[email protected]
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m. Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas 8 46 350099,
8 618 01464
[email protected]
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r. Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas 8 445 78024,
8 605 82331
[email protected]
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r. Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas 8 41 520239,
8 652 24232
[email protected]
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r. Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius 8 685 65540
[email protected]
Kalvarijos, Marijampolės r. Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas 8 343 59525,
8 633 55007
[email protected]
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Jurbarko Asociacija Marijampolės apskrities moterų namai 8 617 23130
[email protected]
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., Druskininkų Asociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas 8 611 54342
[email protected]
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybės VšĮ Moters pagalba moteriai 8 618 40044
[email protected]
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r. Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas 8 68 229459
[email protected]
Visagino m., Ignalinos r., Zarasų Asociacija Visagino šeimos krizių cendivas 8 686 60657
[email protected]
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r. Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas 8 615 45464
[email protected]
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., Pagėgių Tauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas 8 446 61565
[email protected]
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder