Atvirukų kolekcija, įkvėpta Trumpulienės

Pristatome naują "Vakarų ekspreso" rubriką "Mano kolekcija". Daugelis iš mūsų mėgstame ką nors rinkti, kolekcionuoti. Privačios kolekcijos neretai tampa net muziejų vertybėmis. Kviečiame skaitytojus papasakoti apie savo kolekcijas, pasidžiaugti jų eksponatais. Galbūt tarp jų slypi neįvertinti lobiai, o gal turite vienodų egzempliorių, kuriais galėtumėte ir norėtumėte pasikeisti su kitais kolekcininkais?

Klaipėdos rajone gyvenanti Raimonda nuo vaikystės renka popierinius atvirukus.

"Mano tėtis buvo girininkas ir gyvenome vienkiemyje, girininkijoje tarp laukų ir miškų. Kartą prireikė tėveliams mane mažą palikti pas tolimą kaimynę, močiutę. Tikrosios močiutės tada buvo toli, kaip už jūrų marių. Kaimynių miškuose nebuvo daug. Toji buvo pavarde Trumpulienė. Dabar man labai smagi ta pavardė - primena Trumpulių bendruomenę iš "Nežiniuko ir jo draugų nuotykių" ir dar tokį Trump'ą. Bet tąsyk Trumpulienė man buvo tiesiog nepažįstama močiutė.

Pamenu, kaip ji atsargiai mane kalbino, stengdamasi kuo nors sudominti. Buvau mažai pasaulio matęs vaikas, drovi. Parodė didelę lėlę, mirksinčiom akim, vertą atskiros istorijos. Paskui ištraukė iš dėžutės kruopščiai per amželį surinktus sveikinimų atvirukus. Tai buvo pirmoji mano gyvenime pamatyta vertinga kolekcija! Labai susižavėjau ir nuo tol pati taip dariau - rinkau savo ir šeimos gautus atvirukus. Esu dėkinga šviesaus atminimo Trumpulienei už įkvėpimą", - pasakojo apie atvirukų kolekcijos ištakas klaipėdietė Raimonda, sukaupusi spalvingą atvirukų kolekciją.

"Didžiausias srautas plaukdavo per dvi svarbiausias metų šventes - Naujuosius Metus ir (sunku patikėti!) Kovo 8-ąją. Ir, žinoma, gimtadieniniai. Iki šiol saugau atvirukų, kortelių, kortų kolekciją. Vaikystėje ją net skirstydavau į įvairias kategorijas. O dabar ji suteikia džiaugsmo mano vaikams. Juk dabar popierinius atvirukus dažnai pakeičia elektroniniai sveikinimai", - pažymėjo pašnekovė.