Psichoterapeutas ragina nesistengti gyvenime visko aprėpti: laimę patirsime išmokę apsiriboti

Psichoterapeutas ragina nesistengti gyvenime visko aprėpti: laimę patirsime išmokę apsiriboti

Nuolat judančio ir besikeičiančio gyvenimo būdas (angl. living on the go) šiandien – įprastas: aiškių planų sudarymo, tikslų siekimo, kūrybos ir tobulėjimo siekiai daugeliui tampa prioritetais. Tokį pasirinkimą gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis sveikina, pastebėdamas, jog tiek fizinis, tiek protinis aktyvumas leidžia gyventi ilgiau bei įdomiau, suteikdamas aiškią kryptį. Tačiau, specialisto manymu, šis gyvenimo būdas neturėtų tapti daugelio jaučiama baime kažką praleisti, dar vadinama FOMO (angl. fear of missing out), nes visko tiesiog aprėpti neįmanoma.

Todėl D. Jakučionis pataria ugdyti gebėjimą patirti bei pamatyti ribotą skaičių tam tikrų dalykų – tokia strategija išmokys atsipalaiduoti, o pradėti jis ragina nuo tinkamo darbo bei poilsio režimų derinimo.

Tikslai – sau, ne kitiems

Tikslingas gyvenimas ir aiški judėjimo juo kryptis – ilgaamžiškumo, įdomios kasdienybės, kūrybos bei polėkio šaltiniai. Apie tai kalbantis D. Jakučionis priduria, kad turint aiškius planus ir tikslus, gyvenama visapusiškai kokybiškai. Tačiau, psichoterapeuto teigimu, labai prisirišti prie asmeninių siekių nėra rekomenduojama ir tai daryti vertėtų apgalvotai.

„Turėti tikslus naudinga, bet jeigu jie tampa lūkesčiais, randasi didesnė rizika nusivilti pastarųjų nepasiekus. Visi, atrodytų, nori tobulėti, tik vertėtų savęs paklausti, kodėl tai darau, ką šis siekis man suteikia? Jei įdomesnį gyvenimą, tuomet yra gerai. Tačiau tobulėjimas dėl noro pajusti daugiau vertės visuomenės akyse neturės aiškių ribų ir pasmerks vaikytis neaiškių tikslų“, – apie prioritetų svarbą kalba pašnekovas.

Anot D. Jakučionio, taip galima atsidurti užburtame rate: „Pasiekus vieną tikslą, norėsis kito ir dar nepasidžiaugus pirmuoju, viskas tęsis be pabaigos, iki gyvenimo galo“.

Ribotumo laimė

Nuolat aktyvaus ir judančio žmogaus gyvenimo būdą gydytojas vadina naudingu, tik pataria ugdyti gebėjimą atsirinkti. Antraip galima patirtį FOMO – baimę kažką praleisti. Šį reiškinį dar 1996-aisiais pastebėjo rinkodaros ekspertas dr. Danas Hermanas, pavadinęs tai pasireiškiančiu nerimu stebint įdomią kitų veiklą, kai dalyvauti joje galimybės nėra. Vienas geriausių FOMO raiškos pavyzdžių – socialiniai tinklai.

„Tik nieko nepraleisti yra neįmanoma, o ypač – šiuo metu. Tinkamiausia strategija būtų įsisąmoninti, jog visko pasiekti ir pamatyti negaliu, nes visko tiesiog yra per daug. Todėl išmokus priimti galimybę patirti ribotą skaičių, pradedama labiau atsirinkti. Tuo pačiu, nebeprisirišama prie to, ko aprėpti nepavyks. Taip atsipalaiduoti gebama geriau“, – pastebi D. Jakučionis.

Ir vienas produktyviausių būdų tai patirti, psichoterapeuto įsitikinimu, yra gebėjimas derinti darbą bei poilsį. Šiam tikslui tereikia pasitelkti planavimo įgūdžius, kurie aktyviai gyvenantiems yra puikiai pažįstami.

„Turėdami aiškų dienos darbų planą, jį pritaikyti galime ir poilsiui. Laisvas laikas neatsiranda iš niekur, jį būtina susiplanuoti. Kitaip tai padarys kažkas kitas, primesdamas savo taisykles, o tai nebūtinai gali patikti“, – pastebi specialistas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder