Psichologė įvertino besikeičiančius lietuvių taupymo įpročius: dabar tai pavyksta lengviau

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad vyrai ir jaunesni gyventojai pandemijos metu ne tik dažniau susimąstė apie finansinio užnugario svarbą, bet ir dažniau ketino skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti.

Moterys, vyresni žmonės, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių̨ pajamų apklaustieji finansinio užnugario svarbą dažniau gerai suvokė ir iki pandemijos, tuo tarpu vyrai ir 18-45 metų tyrimo dalyviai kiek dažniau teigia, kad tik pandemijos metu suprato, kaip svarbu turėti finansinį užnugarį.

Į klausimą, ar ateityje, po pandemijos, ketina skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti, 18-25 m. amžiaus grupėje teigiamai atsakė 60,2 proc. apklaustųjų, 26-35 m. amžiaus grupėje – 57 proc. apklaustųjų, o 56 m. ir vyresnių galvojančių, kad reiktų skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti, buvo 43 proc.

Imtis kokio nors veiksmo skatina nerimas

Apklausos rezultatai nestebina psichologų. Sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika  Kuzminskaitė sako, kad nerimas, baimė ar pyktis, iš to kylantis noras kontroliuoti situaciją ir veikti skatina imtis įvairių veiksmų - savanoriauti, dirbti, taip pat ir imtis prevencinių veiksmų ir būti geriau pasirengus, jei grėsmė vis tik virs realiu gyvenimu.

„Taupyti dabar gali būti paprasčiau, tai pavyksta lengviau - neveikiant daugeliui įprastinių pinigų „traukos centrų“, taupymas pavyksta „savaime“, ir tai labiau motyvuoja.

Neatsiradus daug naujų išlaidų, liekantys pinigai taupomi be didesnių pastangų. Priskirti sau lengvesnių pergalių nuopelnus natūraliai būdinga daugelyje įvairių situacijų. Galiausiai, auganti pinigų suma sąskaitoje motyvuoja taupyti toliau kiekvieną kartą, pažvelgus į sąskaitą. Visa tai nereiškia, kad santaupos visiškai išnaikina finansinį nerimą, tačiau tai tikrai padeda“, - kalba M. Kuzminskaitė.

Pandemijos patirtis pakeis Nepriklausomybės kartos nuostatas ir elgesį

Atsakydama į klausimą, kodėl jauni žmonės apie finansinio užnugario svarbą negalvojo anksčiu, psichologė M. Kuzminskaitė prisimena seną patarlę, pabrėžiančią patirties svarbą – „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda.“

„Pokyčiai, kurie vyksta dabar, kaip tik ir yra ta neįprasta patirtis, kuri pakeis dabartinių jaunų žmonių nuostatas ir elgesį. Jaunesni žmonės, gimę jau Nepriklausomybės metais, neturi tokios patirties, kuri anksčiau būtų išmokiusi taupyti ir kaupti. Jie nebesupranta, kodėl reiktų kaupti maišelius, tuščius stiklainius ar saugoti vaikų žaislus anūkams. Vyresnės kartos žmonėms tai buvo natūralus, praktiškam buitiniam išgyvenimui reikalingas ir labai pravertęs įgūdis.

Todėl vyresni žmonės taupė ir labiau rūpinosi finansais dėl anksčiau patirtų pokyčių gyvenime. Tuo tarpu moterys Lietuvoje dažniau yra atsakingos už šeimos biudžetą, pinigų planavimą ir valdymą, taip pat statistiškai dažniau uždirba mažiau, todėl didesnis finansiniu užnugariu besirūpinančių moterų skaičius taip pat nestebina.

Bet kokie pokyčiai gyvenime atneša daug neapibrėžtumo, kuriam įveikti norisi turėti įvairių apsaugos priemonių ir „pagalvių“, kurios  padeda pokyčius išgyventi“, - apibendrina M. Kuzminskaitė.

Pasibaigus pandemijai – grėsmė „atsigriebti“

Kita vertus, ar žmogus imasi taupyti, o gal kaip tik ima beatodairiškai leisti pinigus, labai priklauso nuo to, kokio dydžio grėsmę jis suvokia. Pasak M. Kuzminskaitės, jei grėsmė vertinama kaip įveikiama, tuomet taupymas kaip racionali reakcija į neapibrėžtą laikotarpį yra labiau tikėtina reakcija. Tačiau taip pat tikėtina, kad, neapibrėžtumui sumažėjus, pavyzdžiui, atsiradus vakcinai ar susirgimų skaičiui grįžus į labai žemą lygį, buvę išlaidų įpročiai grįš į labai panašų lygį, o gal net kuriam laikui persvers į priešingą pusę, siekiant „atsigriebti“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A. Bakšinskas įsitikinęs, kad nesvarbu, kaip žmogus taupo – ar kaupia banko sąskaitoje, renkasi gyvybės draudimą, ar investuoja, bet, norint pasirūpinti savo finansine ateitimi, taupymui ir toliau reiktų skirti mažiausiai 10 proc.  gaunamų pajamų.

„Gyvybės draudimas yra investicija į finansinį saugumą, kuri suteikia stabilumo gyvenime, kai to labiausiai reikia. Vaizdžiai kalbant, investicinis ar kaupiamasis gyvybės draudimas gali padėti ne vieną, o dvi pagalves: turint papildomas draudimo apsaugas, kai išmokos išmokamos atsitikus nelaimei, arba per taupymą, kai pinigai kaupiami vaikų studijoms, savarankiško gyvenimo pradžiai, arba oriai, labiauaprūpintai senatvei”, - sako A. Bakšinskas.

Apie tyrimą

Tyrimo tikslas - sužinoti visuomenės požiūrį į finansinį saugumą pandemijos metu. Tyrimo metu apklausta 1010 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Apklausą 2020 m. spalio 6 – 14 dienomis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.