Yra žmonių, kurie moka tvarkyti savo laiką. Taip mano psichologai. Tai yra, protingai paskirstyti jėgas ir reikalus. O ką daryti tiems, kurie nemoka? Mokytis, mokytis ir mokytis! Psichologijos mokslas tvirtina: kiekvienas žmogus - savo laiko kalvis.
Apskaita ir kontrolė
Pirmiausia reikia nustatyti kam mes eikvojame savo laiką. Moksliniam eksperimentui pasirinkite bet kokią vidutinišką statistinę dieną. Ypatingame bloknote būtina pažymėti VISUS savo veiksmus ir išeikvotą laiką. Būkite tikslūs ir sąžiningi. Sakykim, dokumentams parengti sugaišta 40 minučių. Neužmirškite pažymėti: iš jų 5 minutės sugaištos ieškant žinyno, 8 minutes jūs bukai žiūrėjote pro langą, galvodama, kaip įkalbėti anytą, kad parsivestų vaiką iš darželio. Dienos pabaigoje susumuojame: kiek laiko reikėjo "grynam veiksmui". Kiek laiko dingo dėl apsileidimo, aplinkybių sutapimo ir kitų priežasčių.
Pradėkite nuo svarbiausio. Žymėkite tik stambius reikalus, palaipsniui pereidami prie detalių. Praktika įrodė, kad daugiausia mes sugaištame dėl smulkmenų. Pavyzdžiui, jūs "užmušėte" dvi reikalingiausias valandas ieškodama nebrangaus stomatologo draugei. Dabar pažiūrėkite į savo užrašus. Paimkite keletą spalvotų flamasterių ir pažymėkite:
- tai, kas turėjo didžiausią reikšmę jums, buvo absoliučiai svarbu ir būtina;
- tai, be ko jūs galėjote apsieiti, - nebūtina;
- tai, ką galima būtų laikyti nelabai svarbiu, bet maloniu dalyku, teikiančiu pasitenkinimą;
- dalyvavimas svetimuose reikaluose;
- savo pareigų vykdymas.
Taip galima išsiaiškinti, kad iššvaistomas gyvenimas. Jeigu didesnė dalis laiko iššvaistoma niekams, tai svarbiems dalykams nieko nebelieka.
Jūs tada buksuojate vietoje. Ir atvirkščiai - jeigu dienotvarkė prikimšta tik svarbių ir reikalingų dalykų, anksčiau ar vėliau persitempsite, patirsite stresą. Gyvenimo negalima atidėti "paskui".
Slėptuvėlė" nuo kolegų
Mūsų energetinis potencialas, aktyvumo lygis per dieną kinta. Vienu metu jums galvojasi lengviau, kitąkart nieko nesuvokiate. Kiekvieno žmogaus biologinis ritmas savitas ir reikia mokėti juo pasinaudoti. Kiekviena veikla reikalauja iš mūsų fizinių, dvasinių, protinių jėgų, todėl mokėjimas pasinaudoti savo bioritmais, įsiklausyti į juos - vienas iš labiausiai prieinamų metodų papildomiems laiko resursams rasti. Pavyzdžiui jūs - pelėda. Vargu ar jūsų viršininkas tai supras ir leis ateiti į darbą antrą valandą dienos. Bet pabandyti sutvarkyti darbo dieną pagal savo specifiką galima. Pavyzdžiui, reikia užpildyti rytines valandas buities darbais. Po pietų jūs pradedate geriau mąstyti - vadinasi, laikas spręsti problemas.
Dar vienas būdas sukurti laikiną "slėptuvę" - laiko banką. Pabandykite ekonomiškiau sukarpyti minutes. Pavyzdžiui, kolegos įprato į jus kreiptis patarimo. Pagalba - šventas reikalas, tačiau pasistenkite nesigilinti į svetimas problemas.
Laikykite vagį
Nesistenkite visko atlikti iškart ir idealiai. Jeigu ko nepavyksta atlikti laiku, nesigraužkite ir nepanikuokite. Paprasčiausiai pabandykite susitarti, kad terminą atidėtų. Žmonės tai supranta ir verčiau truputį palauks, negu jumis pasikliaus - ir apsiriks. O su tais, kurie kėsinasi į jūsų laiką, reikia kovoti. Yra keli būdai.
Pabandykite mandagiai atsisakyti. "Atleiskite, bet aš turiu 15 minučių". Jeigu jus užspietė į kampą, atsakykite trumpai "taip", "žinoma". Neprieštaraukite ir nepalaikykite pokalbio.
Panaudokite mimikos ir gestų kalbą. Įkyriam žmogui reikia parodyti, kad esate labai užsiėmę. Pavyzdžiui, reikšmingai žvilgčiokite į laikrodį, demonstratyviai dūsaujate, susikaupę tvarkote popierius.
Kitąkart geriau atviru tekstu informuoti bendradarbius. Jums trūksta laiko ir prašote aplinkinių netrukdyti jūsų dėl smulkmenų.
Namiškių telefoniniai skambučiai - Dievo rykštė. Iš anksto susitarkite su artimaisiais, kokiu metu jums gali skambinti į darbą.
Antisklerozė
Daugelį mūsų gyvenimo įvykių galima suskirstyti į du tipus: tuos, kuriuos mes galime numatyti, ir tuos, kurie užgriūva mūsų vargšę galvelę, kaip netikėtai nukritusi plyta.
Net ir nenuspėjamą reiškinį galima pakreipti reikiama linkme. Sukurdami savo laiko rezervus, pabandykite iš anksto numatyti, kas galėtų dabar įvykti.
Laisvame savo dienoraščio puslapyje sudarome skubių reikalų sąrašą. Tų reikalų, kuriuos reikia atlikti iki tam tikro laiko. Pavyzdžiui, parašyti ataskaitą, išvažiuoti į komandiruotę.
Išanalizuojame informaciją.
Greičiausiai viskas bus aišku: kai ką reikia atlikti kuo skubiausiai, kažką sujungti, o be kai ko paprasčiausiai apsieiti. Jeigu vienu metu supuola daug reikalų, reikės apgalvoti jų seką. Dar galima parašyti galutinį variantą savo dienoraštyje.
Toliau sudarinėjame svarbių reikalų sąrašą. Surašome viską, kas mums labai svarbu. Pavyzdžiui, laiku nepaskambinę praradote klientą. Ir pagaliau - neatidėliotinių darbų sąrašas. Jų nesutvarkius - garantuoti nemalonumai. Nepateiksite buhalterijai sąskaitos - bus atjungtas telefonas.
Idealu, jeigu trečiojo darbų sąrašo išvis nebūtų.
Kad jo neprireiktų, laiku reikia pažymėti pastabas "skleroziniame" bloknotėlyje.
Bet kokiam reikalui atlikti reikia daugiau laiko negu planavote.
Dėl neaiškių priežasčių prireikė dvigubai daugiau laiko, nei planavote. Todėl, jei nusprendėte, kad pakaks dviejų valandų, iškart padauginkite laiką iš dviejų - nepasigailėsite! Organizuokite laiką. Tačiau nesistenkite aprėpti neaprėpiamo, nepraraskite realybės jausmo. Nepalikite visko likimo valiai. Sudarinėdami karinių veiksmų planą neužmirškite sudaryti prioritetų sistemos ir paskirstykite krūvį. Ir būtinai planuokite reikalus taip, kad liktų laiko pailsėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą