Pasroviui į gyvenimo pilnatvę

Gyvenimo pilnatve vadiname būseną, kai prarandame laiko nuovoką, pamirštame visus rūpesčius, nerimą, baimes, kai jaučiamės tarsi nešami kosminės energijos srovės. Šis išgyvenimas toks nuostabus, kad nesinori net grįžti į realybę...

Kuo dažniau jaučiame gyvenimo pilnatvę, tuo mažiau gyvenimiškosios energijos iššvaistome veltui ir daugiau patiriame džiaugsmo. Pasak psichologo Mihalo Čiksentmihalio (Mihaly Csikszentmihalyi), to galima išmokti.

Pagauti srovę

Kultinis JAV psichologas bei filosofas M. Čiksentmihalis didžiąją gyvenimo dalį skyrė laimės fenomeno studijoms. Jis paliko unikalų pėdsaką pozityviosios psichologijos srityje sukūręs "srauto" (angl. flow) teoriją. Vengrų kilmės psichologijos profesorius, Klermonto (JAV) universiteto Gyvenimo kokybės tyrimų centro direktorius yra parašęs per 20 knygų, iš kurių garsiausia - "Srautas. Optimalaus išgyvenimo psichologija" ("Flow: the Psychology of Optimal Experience". Joje skaitytojai gali sužinoti, kaip pagauti srovę, kuri neša laimės pojūčio link.

Mintys diktuoja jausmus

... o ne atvirkščiai, įsitikinęs "Srauto" autorius. Laimė ar nelaimė nėra tai, kas mums nutinka. Būti laimingiems galima ir reikia mokytis.

Laimė kuriama (arba ne) tik vienu būdu: mintimis. Žmonės patys renkasi, kaip vertinti tai, kas jiems nutinka.

"Kai užsibrėžiau tikslą išsiaiškinti, kodėl vieni sugeba jaustis laimingi, o kiti ne, ėmiau tyrinėti dvi žmonių grupes. Pirmoji - tie, kurie gyvenime prarado viską, įskaitant sveikatą ir artimuosius, tačiau nepalūžo. Jie atrado naują gyvenimo prasmę, naujų stimulų tobulėti ir tapo laimingesni už tuos, kuriuos likimas, regis, lepino. Antroji grupė - kūrybos žmonės: dailininkai, muzikantai, rašytojai. Kai jie panirdavo į savo veiklą, visas išorinis pasaulis dingdavo. Juos apimdavo ypatinga būsena, panaši į apsvaigimą nuo narkotikų", - rašo profesorius M. Čiksentmihalis.

Po daugybės metų tyrimų jis priėjo išvadą, kad ir vienos, ir kitos grupės žmonių pilnatvės raktas yra gebėjimas valdyti savo psichinę energiją.

Pinigai, kitos materialinės gėrybės ir netgi gera sveikata, anot jo, laimės negarantuoja. "Taip, jie gali pagerinti gyvenimą, tačiau jeigu nemokate suvaldyti savo psichinės energijos, jums vis tiek kažko trūks."

Autorius aiškina, kad esama dvejopos reakcijos į stresines situacijas: neurotiška gynyba, kai puolame kaltinti kitus dėl užgriuvusių negandų, ir brandi gynyba, kai gebame įveikti chaosą ir įvesti tvarką savo galvoje.

Kaip tai daroma?

Susidūrę su problema, pirmiausiai laikinai "išjunkite" pyktį ir apskritai visas emocijas, pataria psichologas. Stenkitės logiškai analizuoti situaciją ir performuluoti problemą taip, kad ją būtų galima išspręsti pasitelkus alternatyvias galimybes.

Kaip išmokti jausti gyvenimo malonumą kasdien?

Psichologas siūlo paprastą būdą. Sudarykite sąrašą darbų, kuriuos jūs gerai mokate daryti. Tegu jie nebūna pernelyg sudėtingi - antraip imsite nervintis. Bet ir ne pernelyg paprasti - antraip greitai taps nuobodu. Svarbiausia, kad jie priverstų jus užsimiršti. Skirkite laiko bent vienam iš šių darbų kasdien ir palaipsniui sunkinkite užduotis. Taip ir pagausite srovę...

Mokykite vaikus džiaugtis

Autorius primena: dalykitės savo "srautais" su atžalomis, kad mokytumėte jas džiaugtis gyvenimu. "Būkite su vaikais sąžiningi, kad jie aiškiai suprastų, ko iš jų tikitės. Mažiau jaudinkitės dėl jų ateities, daugiau įsiklausykite į tai, ką jie mąsto ir daro šiuo momentu. Nespauskite ir neribokite jų laisvės - tegu jie žino, kad gali elgtis kaip tinkami, taip pat ir pažeisdami tėvų taisykles, jeigu yra pasiruošę atsakyti už pasekmes."

Tegu atžalos nuo ankstyvo amžiaus mokosi užimti patys save. Psichologas pasakoja, jog su žmona savo dviejų sūnų niekada nebausdavo, neprimesdavo jiems savo ambicijų ir nevertė nei valgyti, nei ruošti pamokas. Tačiau jie nuo pat mažų dienų galėjo užsiimti tuo, kas jiems iš tikrųjų buvo įdomu. "Mes juos dažnai girdavome, ir labai nuoširdžiai (tai labai svarbu - vaikai viską jaučia!) ir stebėdavomės visais jų pasiekimais." Dabar užaugę psichologo sūnūs - garsūs profesoriai, kiekvienas - savo srityje: vienas matematikas, kitas - 4 amžiaus kinų filosofijos specialistas.

"Labai svarbu, kad šeimoje būtų bendraujama ir pasitikima vienas kitu. Tik tuomet vaikai nejaus nerimo ir galės investuoti savo energiją ne į psichologinę gynybą, o į saviraišką ir tobulėjimą, - priduria M. Čiksentmihalis. - Mylėkite vaikus besąlygiškai. Žmonės, kurie vaikystėje bijojo, kad tėvai jų gali nebemylėti, suaugę taip nerimauja dėl savojo "Aš" pažeidžiamumo, kad nesugeba džiaugtis gyvenimu."