- Šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje, kuri vis reformuojama, daugiausia dėmesio kreipiama į pažangumą, pažymius, informaciją. Bet yra ir kita medalio pusė: vaikas keičiasi kaip asmenybė, daug uždavinių jis turi išspręsti kaip žmogus, o ne kaip informacijos apdorotojas. Pas mus dar ne iki galo suprasta, kad žmogaus sėkmė nepriklauso vien tik nuo jo žinių, - bet ir nuo jo emocinės brandos ir socialinių įgūdžių.
Aš nežinau dabartinės mokymo programų kūrėjų filosofijos: kodėl būtent toks turinys ir kodėl būtent tiek jo yra, todėl to kritikuot nesiimsiu. Kalbėkim apie tai, kiek vaikas psichologiškai pasiruošęs įveikti šį barjerą. Iš tiesų labai dažnai tėvai sunkumus naudoja kaip gąsdinimo priemonę. Jeigu mažas vaikas ko nepadaro, jam sako: "Palauk, tau reikės eiti į mokyklą. O tada tai bus!" Nors šiaip galėtų būti įdomu įveikti sunkumus, o užduotys turėtų kelti azartą. Daug priklauso nuo vaikų nuteikimo.
Nelaimingų tėvų - nelaimingi vaikai
- Vieni vaikai turi stipresnę savivertę, kiti - silpnesnę, nelygu auklėjimas. Kartais tėvai galvoja: nuvesim vaiką pas psichologą, ir tapsim atsparesni. Taip nebus. Šeimos gyvenimo stilius nusistovi ne per dieną ir ne per metus. Asmenybė brandinama nuo vaikystės, ir psichologui nėra paprasta ką nors pakeisti.
Tėvai patys turi padėti savo vaikams. Mažiau kritikuoti; tai nepadeda. Kuo daugiau palaikyti, negadinti nuotaikos nei sau, nei namiškiams. Tik tokioje atmosferoje vaikas įveiks sunkumus. Visai nesvarbu, kiek uždirbate ir ką dirbate, daug svarbiau, ką sakote savo vaikams. "Mokykis, nes eisi gatvių šluoti!", atseit - "Būk toks, kaip aš, ir būsi laimingas". O vaikas mato, kokie tėvai grįžta iš to savo gero darbo: dejuodami, keikdami viršininkus, skųsdamiesi atlyginimu... Vadinasi: mokykis, - ir būsi nelaimingas? Jeigu tėvai nelaimingi, tai sunku vaikams tapti laimingiems.
Blogi mokytojai
- Tai panašu į karuselę: vaikas padejuoja, tėvai - dar labiau, paskui jau dejuoja ir mokytojai. Ką sako tėvai vaikui prieš egzaminą? "Neišlaikysi - nežinia kas bus, pasaulio pabaiga." Iš paprasčiausio žinių įvertinimo išpūstas toks burbulas kaip pasaulinė revoliucija. Ta nesėkmė gali būti tik atsitiktinumas, bet sukelia didelių psichologinių problemų. Vaikai jaučiasi pralaimėję. O juk egzaminą galima perlaikyti.
Vaikai skirsto mokytojus į blogus ir gerus. Ir mes taip skirtsome draugus. Kartais nei vaikas, nei mokytojas nekaltas, kad santykiai suprastėjo. Tėvai, kišdamiesi ir sirgdami už vaiką, tik įpila alyvos į ugnį. Jeigu nežiūrėsime į mokyklą kaip į mūšio lauką - problemų bus mažiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą