„Šį klausimą reikėtų patikslinti. Iki kokio laipsnio patikti? Padaryti įspūdį savo išvaizda, sugebėjimu rengtis, mokėjimu palaikyti pokalbį, savo manieromis – tai vienas dalykas. Dviprasmiškai žvelgti į kitų vyrų akis prie savo vyro ir svetimos žmonos – kitas dalykas. Apie abstrakčius dalykus aš apskritai vengiu kalbėti kategoriškai. Vyro ir moters santykiai atrodys sklandūs tik tada, kai į juos žvelgsime pro apsuktus žiūronus.
Iš tiesų nėra nieko sudėtingesnio, kaip pasiekti stabilią santarvę dviem priešingiems – visais atžvilgiais – žmonėms, traukiantiems vienas kitą. Aistros ir sveiko proto proporcijos, savo emocijų kontrolė, pakilimai ir smukimai... Viskas taip sudėtinga. Ir laimingos šeimos būna nepanašios viena į kitą.
Jei moteris patinka tik savo vyrui, vieną kartą tai gali pasirodyti keista būtent vyrui. Konkurencijos aspektas yra labai svarbus vyrui. Jis juk rinkosi. Kodėl į jo žmoną niekas neatkreipia dėmesio, o draugo žmona susilaukia nepaprasto populiarumo?
Žinoma, protu jis gali suvokti, kad draugo žmonos naudojami triukai nėra visai dori: gili iškirptė, labai trumpas sijonėlis, geidulingi žvilgsniai. Tačiau jis pats yra vyras. Ir jį greitai nustoja traukti blanki žmona, kuriai ant kaktos parašytas griežtų taisyklių sąrašas.
Visai normali man atrodo tokia situacija: moteris, kurią myli vyras, o ji atsako jam tuo pačiu, beveik nesąmoningai stengiasi sukelti kitų vyrų susižavėjimą – subtiliai, ne vulgariai, be nekorektiškų pasekmių.
Žinoma, iš anksto neįmanoma nustatyti sutuoktinių poros veiksmų algoritmo. Tai – emocijų sritis. Kiek moterų iš azarto ar iš nuoskaudos puola kaip peteliškės į ugnį sukeldamos vyro pavydą ir visai neapskaičiuodamos atsakomojo smūgio jėgos. Geriausiu atveju vyras atleis, vyrui bus vis vien, vyras pats taps neištikimas ar paprasčiausiai pames. Blogesniu atveju seks nuolatinių skandalų su įžeidinėjimais, muštynėmis, augančia neapykanta virtinė. Blogiausiu atveju – bėda. Nužudymai iš pavydo nuo Otelo laikų visuomenei nustojo būti baisiomis tragedijomis, tapo beveik nepastebimais buitiniais kriminalais.
Paprastai merginoms labai glosto savimeilę jaunikio, mylimojo pavydas, ypač lygioje vietoje. Jos nusprendžia, kad yra mylimos. Iš tikrųjų į šį simptomą reikėtų labai atidžiai pažvelgti prieš santuoką. Būsimai žmonai gresia didelis pavojus likti vienumoje , uždaroje šeimos erdvėje su klinikiniu psichopatu, kuris priepuolio metu primins viską, kada, kur, su kuo moteris kalbėjosi, kaip į ką pažiūrėjo, su kuo susitikinėjo iki jo. Savo romane „Paskutinis sudie“ aš aprašiau žmogžudystę iš pavydo. Deja, ji nebuvo kūrybinės fantazijos vaisius.
Idealus variantas: moteris patinka daugumai vyrų iš savo aplinkos, bet ji kaip karvedys apsvarsto savo elgesio taktiką. Egzistuoja daugybė smulkių užuominų, kuriomis galima leisti suprasti kitiems, kad myli tik savo vyrą. Kiti lai praranda bet kokią viltį. Net vaikams patinka, kai mama žavi visus, o myli tik tėvą.
Deja, ne vienos moters jėgoms paversti santuokinį gyvenimą idealiu. Tam reikia ir tinkamo partnerio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą