2019 m. liepos 17 d. 06:37 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Psichologija

Psichologija

Kai vaikai mus veda iš proto

(1)

2003-04-19, 12:00

Aleksandra Kolij

Kai vaikai mus veda iš proto nuotrauka, foto

Susigūžiau į kamuolį drebėdama kaip lapas ir pravirkau iš nevilties. Meldžiaus, kad kuo greičiau pareitų vyras. Gretimame kambaryje, savo lovytėje, iš visų jėgų klykė mano dukra, o aš niekaip nesugebėjau jos nuraminti. Bijojau, kad priėjusi prie jos galiu nebesusivaldyti... Jaučiausi niekam tikusi motina.

Gamtoje nėra nieko sudėtingesnio ir paslaptingesnio, kaip žmogus. Ir savitvardą dažniausiai prarandame dėl to, kad negalime suprasti vaiko elgesio. Tiesą sakant, gamta mums davė šį sugebėjimą, tačiau, stengdamiesi parodyti savo išmintį ir gyvenimiškąją patirtį, mes jį užgniaužiame. Galų gale tai tampa susierzinimo, nuovargio ir pykčio šaltiniu.

Prisiminkime savo vaikystę. Vaikas, kuriuo buvome, niekur nedingo. Viskas, ką jautėme būdami vaikai, yra mūsų viduje - kažkur giliai. Jei tuos prisiminimus pažadinsime, bus lengviau suprasti savo vaikus.

Mano draugės keturmetė dukra bijojo tamsos. Ji prašydavo neišjungti šviesos visame bute ir pabūti šalia, kol užmigs. Dukters baimė erzino tėtį. Galbūt ji priminė, kad ir jis vaikystėje bijojo tamsos, bet nuolat slopindavo šią baimę. Mes vengiame to, kas mums primena nemalonius dalykus. Ir ši sumaištis išsilieja klausimu vaikui: "Kodėl tu taip elgiesi? Aš negaliu tavęs suprasti".

Mes retai kada sakome vaikams: "Tu ne blogas, tu tik mažas". Iš kur gi jie gali žinoti, dėl kokios priežasties daro tai, ką tėvai draudžia? Vaikams sunku save analizuoti ir kontroliuoti. Viskas, ką jie daro ir jaučia, yra natūralu, bet ne visada suprantama suaugusiajam.

Kad vaikai neišvestų mūsų iš pusiausvyros, visų pirma turime išmokti paaiškinti elgesio normas jiems suprantama kalba. Turime būti jautrūs jų išgyvenimams. Sunkiausia, žinoma, paaiškinti blogą elgesį.

Penkiametis berniukas per šeimos šventę per daug įsilinksmino ir bėgiodamas po kambarį numetė močiutės vazą. Mama paėmė jį ant rankų ir pasakė: "Žinau, kad labai sielojies, jog taip atsitiko. Gal pažadėkime močiutei paieškoti lygiai tokios pat vazos?" Taip mama pamokė vaiką analizuoti savo elgesį ir prisiimti atsakomybę už tai, kad įskaudino kitą žmogui. Tokie pokalbiai tikrai naudingesni nei bausmės.
Mokydamiesi aiškintis vaiko elgesį, mes atskiriame du dalykus: tai, ką reiškia būti blogam, ir tai, ką reiškia būti mažam.

Esu šalia, kad tau padėčiau

Prie smėlio dėžės, kurioje tarp kitų vaikų žaidė mano dukra, stoviniavo mamos ir močiutės. Staiga trimetis mažylis įkando kitam vaikui. Suaugusieji baisiai pasipiktino. Pamačiau to vaiko akyse baimę ir sutrikimą. Jis įkando impulsyviai, iš nevilties, kad anas nedavė žaisliuko. Moterys jį gėdijo ir barė, koks esąs blogas. Pagaliau viena žila močiutė sustabdė visuotinį jaunų mamyčių teismą ir pasisodino "nusikaltėlį" šalia savęs: "Tu labai mažas, ir aš šalia tavęs esu tam, kad priminčiau, jog taip daryti nedera". Berniukas pažiūrėjo į močiutę su palengvėjimu ir dėkingumu.

Maži vaikai, padarę ką nors bloga, iškart pasijaučia kalti. Jie sutrinka nežinodami, ką gi jiems daryti, kaip išpirkti kaltę. Vyresnieji turi jiems padėti.

Būna situacijų, kai vaikas žaisdamas gali pakenkti savo sveikatai. Ir netgi tuomet nereikėtų jo gąsdinti, verčiau nukreipti dėmesį ir pasikalbėti.

Vaikystėje aš labai norėdavau žaisti su degtukais. Suaugusieji, žinoma, tai drausdavo, o man magėjo sužinoti, kas atsitiks, jeigu aš šiek tiek pažaisiu. Kartą grįžęs iš darbo, tėtis užtiko mane nusikaltimo vietoje. Aš labai išsigandau, kad sulaužiau draudimą, bet tėtis, užuot apšaukęs ir moralizavęs, pasakė: "Jeigu nori uždegti degtuką, daryk tai, kai aš esu šalia. Mes prileisime kibirą vandens ir tu galėsi į jį mėtyti degančius degtukus. Patyriau nenusakomą džiaugsmą kartu su tėčiu žaisdama degtukais!

Kaip susikalbėti?

Kalbėti su vaikais jiems suprantama kalba - tai nereiškia švepluoti kaip jie. Jeigu bendraudami nepamiršime jų žinių bagažo ir atsakinėsime į klausimus, vaikams su mumis bus įdomu.

Kai mano dukrai buvo vos dveji metukai, aš nusivedžiau ją į vaizduojamojo meno muziejų. Pakeliui mąsčiau, ką turėsiu daryti, kad vaikas netriukšmautų ir nebėgiotų po sales. Muziejuje komentavau viską, ką mačiau, kad išlaikyčiau dukrelės dėmesį. Mes priėjome prie flamandų meistrų paveikslų, ir aš pagavau save galvojant, jog niekada taip primityviai neanalizavau dailės: "Žiūrėk, mažyte, tai karvytės ganosi pievoje, o štai piemenėlis..." Mačiau susidomėjusį mergaitės žvilgsnį ir supratau, kad bendrauju josios kalba. Ji vaikščiojo po gražias sales, o šalia buvo jos mylima mama, pasakojanti įdomias istorijas. Dukrelė pajuto, kad čia atėjau dėl jos, o tai reiškia - kad ją myliu.
Ir dar. Nesistenkime aplenkti laiko. Šiame kompiuterių amžiuje tėvai dažnai stengiasi paskubinti vaikų raidą, verčia juos peršokti tam tikrus laiptelius, o iš to gali išaugti emociškai pažeidžiami suaugusieji.

Mažieji nuostabiai greitai mokosi! Gamta juos apdovanojo tokiu pagaulumu, tokiu smalsumu! Ir jeigu mes vaiko pasaulį pripildysime žaislų, knygų, nuotykių, jeigu jis galės su mumis kalbėtis apie savo įspūdžius, mintis ir jausmus, nesidrovės paklausti bet kokio klausimo, jo akiratis nuolat plėsis.

Būkime atviri: nė vienai mamai nepavyks įveikti savo susierzinimo, jeigu su vaiku ji visą laiką bus viena. Mamai reikalinga parama - vyro, močiutės, senelio, draugių, kaimynų ir galų gale specialistų. Jai reikia informacijos, reikia dalytis savo nerimu, visais išgyvenimais su artimaisiais. Nėra idealių tėvų, ir niekas negali užauginti idealaus vaiko.

Toks jau mūsų pasaulis. Bet mes galime patirti daugiau malonumo bendraudami su atžalomis, jeigu pasistengsime išmokti suprasti save ir savo poelgius.

Išvertė S.T.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

2015-09-29   21:47

IP: 95.21.71.37

Tiesa visa tiesa bet aš neturiu paramos nei mamos nei senelių nei specialistų mane baigia iš proto išvesti bet kas rytą pabundu pailsejusi kartais ir vėl iš naujo. ....

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Psichologija

Nemažai tėvų stengiasi vaikų atostogas sustyguoti taip, kad atžala nei valandėlės nenuobodžiautų,...

Psichologė: "Ir namuose vaikai gali puikiai vasaroti" nuotrauka, foto

Auklėjimas, kai vaikui pernelyg daug leidžiama, gadina ne tiktai jo gyvenimą, bet...

Nebausti vaiko nėra gerumas, tai – kvailumas nuotrauka, foto

Visi tėvai į vaiko elgesį yra sureagavę impulsyviai: pakėlę balsą, nepagrįstai apkaltinę...

Sužaloti visam gyvenimui galima ir nepakėlus rankos“ nuotrauka, foto

Istorija Jurbarke, kai nepilnametis, norėjęs išprievartauti septyniolikmetę žiauriai ją sumušė, toli gražu...

Kaip neužauginti vaiko tironu? nuotrauka, foto

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, **************

EHF taurė: „Dragūnas“ žais su Izraelio komanda nuotrauka, foto

Sportas, Antradienį buvo ištraukti Europos rankinio turnyrų burtai. EHF taurės turnyre rungtyniausiantis Klaipėdos...

Ursula von der Leyen - Europos Komisijos pirmininkė nuotrauka, foto

Pasaulis, Ursula von der Leyen patvirtinta Europos Komisijos pirmininke. Vokiečių politikė antradienį Europos...

Dėl išberto vaiko klaipėdietė susidūrė su netikėta problema nuotrauka, foto

Sveikata, „Iš tiesų man trūko kantrybė – nebenoriu tylėti. Ši situacija apgailetina ir...

Įvairybės, Paskelbta prieš 37 min.

Pasaulis, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...