Vaikai tyčiojasi iš klasės draugės. Ką daryti?

Jeigu klasėje yra nuolat skriaudžiamas vaikas, tokia situacija vertinama vienareikšmiškai: tai pedagogų abejingumo ir aplaidumo padarinys.

Padėtį pataisyti galima tik administraciniu būdu, nes kitų mokinių tėvai tiesiogiai jos paveikti neturi galimybės.

Grasinimai konkretiems skriaudėjams toli gražu neefektyvūs, dažniau netgi pablogina padėtį: patyčios nesiliauja, tik tampa labiau slaptos.

Visi žinome, kad patyčios vaiką traumuoja ir nepraeina be pėdsakų jo raidai.

Skriaudžiamas vaikas turi žinoti, jog esama žmonių, gebančių jį apginti.

Apie tai, kad tyčiojamasi iš mergaitės, nedelsiant praneškite klasės auklėtojui, mokyklos socialiniam pedagogui arba psichologui.

Pakantumas agresijai

Būtina žinoti, jog ne tik fizinis, bet ir negatyvus psichologinis spaudimas, daromas vaikui, yra laikomas agresija ir smurtu. Ši agresija gali sklisti ne tik iš bendraamžių, bet ir iš mokytojų. Dažnai mokyklinis smurtas būna užslėptas, nes vaikai vengia pasakoti suaugusiesiems apie patyčias, kad nebūtų dar blogiau.

Taigi mokyklos administracija dažniausiai net nežino, kas vyksta.

Dažnas mokytojas, girdintis vaikų tarpusavio įžeidinėjimus, sutrinka, nes nežino, kaip tokiu atveju pasielgti, todėl pasirenka nutylėti - "nematyti" ir "negirdėti".

Būtina suprasti, jog patyčios yra ne dviejų žmonių reikalas, bet sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ne dvi, o daugiau pusių: ne tik auka ir skriaudikas, bet ir stebėtojai.

Viena iš priežasčių, kodėl visuomenėje taip paplito patyčios, yra ta, kad mūsų kultūrai būdingas pakantumas smurtui ir žiaurumui. Pavyzdžiui, dažnai pateisinama lyderystė fizinio pranašumo, agresijos pagrindu.

Mokyklose labiausiai yra paplitęs emocinis-psichologinis smurtas: įžeidžiančios pravardės, necenzūriniai žodžiai, panieka ir ignoravimas.

Dar sunkiau vaikui, kai agresyviai jo atžvilgiu yra nusiteikęs mokytojas: pavyzdžiui, laido įžeidžiamas replikas, demonstruoja panieką arba ignoruoja.

Mokytojas yra svarbiausias suaugęs žmogus po tėvų, ypač pradinėse klasėse.

Mokytojo įtaka

Neabejotina, jog mokytojas vaikui, ypač pradinukui, daro didžiulę įtaką. Pedagogo santykis, požiūris į reiškinius veikia vaiko asmenybės, jo vertybių formavimąsi.

Mokytojo pastabos apie kurio nors vaiko pažangumą, išorę, išsakytos garsiai, arba vaiko ignoravimas priveda prie to, kad "netikęs" mokinys toks ir jaučiasi. Kitaip tariant, jis ima nesąmoningai "atitikti" kitų išankstinius lūkesčius.

Jeigu mokytojas vertina kurį nors vaiką kaip "blogą" ir nevertą dėmesio, tokią poziciją iš karto perima ir mokiniai.

Jeigu vaikas nuolat jaučia negatyvų santykį, jis ima blogai miegoti, nebenori eiti į mokyklą, tampa irzlus, krenta jo pažangumas.

Ugdytojų elgesys, kuriuo žalojamas ir griaunamas vaiko teigiamas požiūris į save, yra laikomas psichologiniu smurtu.

Kas stimuliuoja patyčias?

Vakarų psichologai jau seniai garsiai įvardijo patyčių problemą, kuri paplitusi ne tik mokyklose, bet ir suaugusiųjų darbo kolektyvuose. Šiam emociniam terorizmui apibūdinti vartojami terminai "mobingas", "bulingas" ir kt.

Pirmą kartą "mobingo" tyrimai buvo atlikti Švedijoje 1980 metais. Tyrimo vadovas dr. Hancas Leimanas šį reiškinį apibūdino kaip "sistemingą grupinį psichologinį terorą vieno žmogaus atžvilgiu". Mokslininkas nurodė net 45 tokio elgesio variantus: tai nepaliaujama kritika, nepagrįstos apkalbos, įžeidžiamos, replikos, socialinė izoliacija ir t. t.

Kas gi stimuliuoja žmogų tyčiotis iš kito? Pasak ekspertų, pirmiausiai tai viena iš stipriausių mūsų emocijų: baimė.

Jeigu kolektyve yra žmogus, kuris "ne toks kaip visi", vadinasi, į juodų varnų pulką įsibrovė svetimas - balta varna. Kas žino, ko iš jos galima laukti? "Svetimas" kelia nesąmoningą baimę dėl tam tikros nežinomybės.

Balta varna gali būti NEĮPRASTAI atrodantis, kitaip besielgiantis ir savotiškai mąstantis žmogus.

Svetimas

Paaugliams ypač skausmingas jų reikšmės kolektyve nuvertinimas. Todėl sunkiausia dalia ištinka naujokus, kurie nežino grupėje galiojančių tradicijų.

Susiformavusiame kolektyve egzistuoja "mes" jausmas. Tai nesąmoningai per ilgą laiką susiklostęs bendrumo pojūtis ir nerašytos elgesio taisyklės, kurių nepaisymas gali sukelti priešiškumą.

Elgdamiesi nestandartiškai, naujokai sukelia atitinkamą bendraamžių reakciją. Maža to: naujieji klasės draugai su atvykėliu "atlieka bandymą": kaip jis elgsis vienoje ar kitoje situacijoje. Jeigu "bandymai" naujokui per sunkūs, šis "žaidimas" gali lengvai peraugti į patyčias.

Kodėl vaikai nesiskundžia?

Dažniausios priežastys:

* kovoja už savo autonomiją, slėpdami kai kuriuos gyvenimo aspektus nuo tėvų;

* bendraamžiai tai laiko silpnumo ženklu (skundimasis);

* vadovaujasi agresoriaus įteigta pozicija: "Aš - normalus, auka - ne";

* jaučia kaltę (būdinga aukoms).

Ką turi daryti suaugusieji?

Suaugusieji turi padėti vaikams suprasti, kad:

* agresoriaus pozicija iš esmės neteisinga ir yra paranki tik agresoriui;

* auka nėra kalta, kad ji auka, tačiau iš dalies atsakinga už šį vaidmenį, nes - nepranešdama, tylėdama - duoda leidimą agresoriui ir toliau jį terorizuoti;

* nors agresorius kelia baimę aukai, iš tiesų būtent jis yra pažeista asmenybė, turinti psichologinių problemų;

* agresyvus elgesys - tai savotiška nesąmoninga gynybos forma, rodanti, kad agresoriui reikalinga psichologinė pagalba.

Tipiško agresoriaus portretas

* Auga šeimoje, kurioje vyrauja negatyvus požiūris į pasaulį.

* Šeimoje taikomi autoritariniai vaikų auklėjimo metodai.

* Tėvai nuolat konfliktuoja.

* Tėvai ir kiti šeimos nariai nežino priimtinų pykčio raiškos būdų.

Kaip elgtis tėvams?

* Laiku padėti vaikui, kuris mokykloje patiria patyčias, gali tie tėvai, kurių santykiai su vaiku grįsti besąlygiška meile ir pasitikėjimu.

* Kad vaikas pasitikėtų tėvais, šie turi aiškiai parodyti, kad jų meilė nesumažėja dėl gautų blogų pažymių, netinkamų poelgių ir kitokių iškylančių problemų.

* Kilus bet kuriai problemiškai situacijai, tėvai turi aiškiai parodyti vaikui, jog egzistuoja išeitis.

* Nereikia versti vaiko eiti į mokyklą, kurioje jis patyrė didelę emocinę traumą, kol jam nepavyko susidoroti su šios traumos padariniais.

* Tam tikrose situacijose verčiau pakeisti aplinką (mokyklą), o ne bandyti taisyti klasėje susiklosčiusius santykius.

VERTA ŽINOTI

Požymiai, kad jūsų vaikas patiria patyčias

* Neturi apetito.
* Enurezė.
* Dažnas pykinimas, skrandžio, pilvo skausmai.
* Dažnai suserga (pakyla temperatūra).
* Irzlumas, pykčio proveržiai.
* Perdėtas atsargumas.
* Polinkis izoliuotis, nenoras bendrauti.
* Sutrikęs miegas.