2019 m. liepos 17 d. 19:43 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Klaipėdiečiai

Klaipėdiečiai

Kęstutis Demereckas: "Nelaikau savęs misionieriumi, bet Dievas skyrė kultūrinę veiklą"

(11)

2011-01-08, 00:01

Ivona ŽIEMYTĖ

Kęstutis Demereckas: "Nelaikau savęs misionieriumi, bet Dievas skyrė kultūrinę veiklą" nuotrauka, foto

"Pažvelgsi atgal - koks didžiulis darbas iš mažų darbelių pasidarė. Didžiausias uždavinys - sugrąžinti Klaipėdos miestui ir kraštui atmintį, kad žinotume jų vertę ir didybę", - sakė leidyklos "Libra Memelensis" savininkas kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.

Sakoma, kiekvienas turėtų išugdyti žmogų savyje, suvokimą, kad esi atsakingas už kiekvieną poelgį, nes negali pasiteisinti, kad dėl to kalta aplinka, kažkas kitas. Nenoriu būti pompastiška, bet Tave pavadinčiau misionieriumi: leidi istorines knygas, kad tautiečiai netaptų mankurtai. Iš kur visa tai?

Mano, kaip leidėjo, mintys nėra tokios svarbios, kad jas iškelčiau virš kitų dirbančių kultūros baruose.

Leidyba, manau, yra labai svarbi kultūros dalis, ypač ta, kurią mes vertiname kaip istorijos šaltinių publikavimą. Be mūsų leidyklos pastangų nebūtų J. Zembrickio Klaipėdos istorijos dviejų tomų, šiandien ruošiama trečioji dalis - Klaipėdos apskrities istorija, nebūtų Klaipėdos uosto istorijos, Klaipėdos atvirukų albumo ir t.t. Iš kur tai? Matyt, iš begalinės meilės šitam kraštui ir miestui. Nors gimiau Šilutėje, mieste, kuris nenukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau Klaipėda jau keturis dešimtmečius žadina mano kūrybines galias ir ieškojimus. Aš mačiau ją atbundančią, po sovietinės priespaudos, aštuntajame dešimtmetyje, kuomet čia dar vyravo rusų kalba, mišrios, karjerinės vedybos. Atsidariusi naujoji mokslo įstaiga - Klaipėdos konservatorija sutraukė daugybę Lietuvos laisvųjų menininkų, muzikų, dailininkų, teatro specialistų, kalbininkų. Jie labai greitai keitė miestą. Deja, šiandien pamirštas Konservatorijos rektorius Vytautas Jakelaitis, padaręs Klaipėdą kultūringą.

Didžiavausi studijuodamas lietuvių kalbos ir režisūros specialybę. Buvau iš naujosios jaunimo kartos, kuri domėjosi modernia muzika, augino ilgus plaukus ir jautėsi laisvesni. Čia sukūriau pirmuosius savo darbus: antrame kurse - mažą muzikinį spektaklėlį vaikams, trečiame - labai svarbų tolesnei veiklai darbą "Užrašai ant mažųjų architektūros (kapinių) paminklų Klaipėdos krašte" (vadovas doc. J. Mališauskas). Tai 12 tomų darbas, kuriame nufotografuoti išlikę Klaipėdos krašto kapinaičių paminklai ir užrašyti tekstai nuo jų. Matyt, čia buvo pradžia.

Važinėdamas po kraštą mačiau daugybę apleistų išdraskytų kapinaičių, nes nebeliko žmonių, kurie prižiūrėtų kapus. Po karo, pasitraukus vietiniams gyventojams, kraštas patyrė didžiulę nelaimę, netektį, praradęs tuos žmones,kurie čia nuo amžių gyveno. Atvykėliai nieko negerbė, viskuo naudojosi, savinosi ir griovė. Vyko Mažosios Lietuvos genocidas. Naikinimo viršūnė - senosios Klaipėdos gaisrinės nugriovimas ir Klaipėdos kapinių sunaikinimas. Už šiuos ir kitus darbus kolaborantams žmonės, matyt, jau atleido. Tačiau nepagarba ir nemeilė kraštui tirpsta labai lėtai.

Grąžinti miestui ir kraštui atmintį, kad jis nebūtų mankurtas, žinotų savo vertę ir didybę - svarbiausias mūsų uždavinys. Tai mūsų leidyklos misija. Tačiau misionieriumi savęs nelaikau. Kitaip būčiau nenumojęs ranka į daugelį savo iniciatyvų. Pavyzdžiui, grąžinti Dangės vardą.

Kokia buvo pradžia?

Atlikau didžiulės apimties 10 metų tyrimą, modeliuodamas žemėlapiuose baltiškų hidronimų paplitimą, atradęs jų pasikartojimo dėsnius ir teigęs po to, kad Dangė - baltiškas vardas, pasikartojantis prūsų, latvių teritorijose, o "danė" - tik Danijos pilietė, tačiau nekovojau iki galo iš principo: "Jeigu Jums nereikia - aš nepersiplėšiu..."

2006 m. paruošiau pasiūlymus paskelbti 2007-uosius Klaipėdoje karališkojo miesto metais, su visa veiklos programa, Tauralaukio sutvarkymu ir t.t. Mero patarėjas įsikišo į stalčių, ir tuo viskas baigėsi. Daugiau aš ten su gražiom idėjom nebėjau. Manau radęs geresnį būdą skelbti istorines tiesas - tai knygų rašymas ir leidyba.

Kūryba prasidėjo labai paprastai - nebuvo, kas parašo, tai teko pačiam parašyti. Taip radosi kartu su Birute Serviene "Žvejyba pamaryje XVI-XX a." (1998), po metų mano didžiausias darbas -"Klaipėdos uostas" (pirmasis leidimas 1999 m.). Pastaroji knyga tapo svarbiausiu, kertiniu mano darbu, daugelio tyrinėjimų apibendrinimu.

Klaipėdos uosto istorija - tai pačios Klaipėdos atsiradimo istorija. Koks būtų buvęs miestas be jūrų prekybos, be ryšių su Anglija, be jūrų pirklių, kurie išgražino miestą, kai kurie tam reikalui paaukodami visą savo turtą? Tų žmonių indėlis nepagrįstai pamirštas ir būtina apie tai papasakoti; tą, beje, jau ir darome - knyga apie J. L.Vynerį privertė susimąstyti daugelį žmonių.

Šiandien kuriamos labdaros ir miesto gražinimo organizacijos, kurios, manau, deramai pratęs praeities šviesuolių darbus.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

Nujo

2011-03-20   06:17

IP: 78.61.99.44

Klaipedos universitetas- kazkokia nesamone. Mokslu nekvepia.
Dirba "ant saves" ir povandenines "archeologijos".Profanacija.

Klaipėdos universitetas

2011-01-09   13:54

IP: 86.38.207.214

tokių žmonių nekviečia.
Štai su kitu paveldo gynėju istoriku Dainiumi Elertu nutraukė dėstytojo sutartį prieš keletą metų kai jis aktyviai pradėjo ginti griaunamą paveldą įvairiomis akcijomis.
Tuo Klaipėdos universiteto vadovybė parodė savo pritarimą tokiems griovimams.

2011-01-09   13:23

IP: 86.38.207.214

Pritariu Jolantai. Kęstutis yra puikus pavyzdys jaunimui. Galėtų universiteto vadovai jį kviesti dėstytoju kad dalintųsi savo patirtimi ir įkvėptų studentus panašiems darbams.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdiečiai

Vos perkopęs per trečią metų dešimtį, jis tvirtai paneigė mažiausiai du stereotipus:...

Arūnas Eimulis: "Noriu kurti, o ne šlietis" nuotrauka, foto

Klaipėdietis Linas Varanauskas tvirtina, jog atostogas sugalvojo tinginiai. "Kaip alpinistui - kalnai,...

Veterinaras su kaubojaus skrybėle nuotrauka, foto

Jaunystėje skaitydami žymių žmonių biografijas, stebėjomės Poliu Gogenu, kuris, sulaukęs brandos, metė...

Pasiklydus profesijoje kompasu tampa širdis nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai, tiriantys Mažosios...

Tarp praėjusio gyvenimo ir dabarties nuotrauka, foto

Sudėlioti paskutiniai Jūros šventės akcentai nuotrauka, foto

Klaipėda, Trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje įvyko spaudos konferencija, kurioje artėjančios jubiliejinės Jūros šventės atstovai...

Pievų gatvei siūlomas naujas devynaukščio variantas nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdoje, Pievų gatvėje, vėl planuojama statyti devynaukštį.

Penkis šimtukus gavusi Mariam Varoneckaitė: "Nesureikšminu pažymių" nuotrauka, foto

Švietimas, "Tikiuosi, kad tai mano raktas į ateitį", - sako visus 5 abitūros...

Sporto srityje - beveik pusšimtį amžiaus nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro metodininkė, anksčiau dirbusi ir miesto Sporto skyriuje, ir...

Klaipėda, Paskelbta prieš 42 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...