Irena, anksčiau studentams dėsčiusi scenos kalbą, pastaruoju metu gilinasi į retorikos meno subtilybes. Moteris sako šiandien jau nesistebinti, kai ją pakviečia skaityti paskaitų, pavyzdžiui, transportininkai.
"Kartą atvažiavau į vienos organizacijos kiemą ir nustėrau: tiek vilkikų vienoje vietoje dar nebuvau mačiusi! Galvoju: kam vairuotojams prireikė retorikos meno?
Mane pasitikęs žmogus įvedė į patalpas, išoriškai primenančias sandėlį... ir pamačiau šiuolaikiškai įrengtą biurą, kuriame laukė tuzinas vadybininkų.
Pasirodo, toje organizacijoje buvo prasti veiklos rezultatai. Bendraudami su partneriais Skandinavijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse, vadybininkai klupdavo, jiems stigdavo argumentų, nesisekdavo įtikinti pašnekovų. Štai todėl jie ir nusprendė išklausyti mano paskaitų ciklą..."
Irena kelerius metus vedė radijo laidas, išmėgino ir televizijos laidų vedėjos darbą. "Tai neįkainojama patirtis. Nes teorija, nepatikrinta praktikoje, - nieko verta."
Anot I. Calzonienės, kai kurie senų laikų partiečiai sėkmingai tęsia savo karjerą Lietuvos nepriklausomybės sąlygomis būtent dėl to, kad kažkada gerai įvaldė retorikos meną. Ši disciplina tarybiniais laikais buvo išguita iš visų aukštųjų mokyklų, tačiau partiniai ideologai retorikos buvo mokomi uždaro tipo akademijose ir universitetuose."
Dabar Irena ruošiasi skaityti paskaitas daugiavaikėms šeimoms. Mat Lietuvos Vyskupų konferencija, Irenos paskaitų temas aptikusi internete, nutarė, kad būtent šių įgūdžių joms labai trūksta.
Vienoje TV laidoje daugiavaikiai tėvai kalbėjo apie šeimos planavimo reikalus. Jų moralinė nuostata - kad daug vaikų yra didelė laimė šeimoje - liko nesuprasta. Laidoje buvo prieita prie išvados, kad šie žmonės nemoka planuoti šeimos, nes nemoka naudotis prezervatyvais! Tokia išvada papiktino ir Šeimos centrą, ir Vyskupų konferenciją.
"Lietuvoje demografijos reikalai tikrai labai pašliję. Žmones, kurie ryžtasi turėti daug vaikų, reikia skatinti, o ne viešai iš jų tyčiotis", - sako Irena. Dabar Irena rengiasi mokyti šiuos žmones viešumoje apginti savo moralines nuostatas.
Žodžiai kaip spalvos
Viename tarptautiniame seminare argumentacijos ir įtikinimo temomis Ireną sužavėjo lektorius iš Maltos. Jis nesinaudojo jokiomis technikos priemonėmis, tačiau dalyviai jo klausėsi sulaikę kvėpavimą. "Savo pavyzdžiu jis dar kartą įrodė paprastą tiesą: kad nei diagramos, nei kompiuteriai nepranoks gyvo žodžio įtaigumo. Daugelis žmonių dabar komfortiškai jaučiasi tik virtualioje erdvėje. Mes prarandame gebėjimą bendrauti realybėje net su pačiais artimiausiais žmonėmis..." - apgailestavo Irena.
Tą vakarą ji kalbėjo apie meilę ir aistrą, apie netektis ir likimo dovanas, apie savo numylėtinius Taisoną, Jorkšyro terjerą, Besę, prancūzų buldogę, ir katę Pendozą... Klausiausi jos balso kaip muzikos - čia kylančios, čia prislopstančios, stebėjau rankų mostus, ir galvojau, ar įmanoma šito išmokti... Ar kalbėti įtaigiai, išraiškingai, įtikinamai - ne Dievo dovana?
Irena mano, kad visko gyvenime galima išmokti. "Aš pažįstu visas gyvenimo spalvas", - sakė ji. Išties: kai ši moteris kalba, visos spalvos atgyja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą