Verslas ir karantinas: stiprūs sustiprės, silpni bankrutuos

Verslas ir karantinas: stiprūs sustiprės, silpni bankrutuos

Karantino sąlygomis priversti dirbti verslininkai dabartinę situaciją jau prilygina ankstesnėms ekonominėms krizėms. Skiriasi tik tai, kad verslas sulaukia daugiau valstybės paramos.

Nors oficialiai skelbiama, kad verslui gauti paramą galimybių yra daug, bet dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų ir reikalavimų ja pasinaudoti pavyksta ne visiems.

"Nesuprantu tokių verslininkų, kurie gyvena tik šia diena ir tik paskelbus apie apribojimus jau šaukia, kad bankrutuoja. Aišku, galima pateisinti tuos, kurie tik ką pradėjo savo verslą, jiems yra sunku, tačiau jei dirbi ne pirmus metus, tokioms situacijom turi būti pasiruošęs", - sako baro "Senoji Hansa" savininkas Ramūnas Pocevičius. Jis prognozuoja, kad jau po po poros savaičių Lietuvoje gali būti taikomas visiškas karantinas.

"Geriausia išeitis šiuo metu maitinimo verslui yra užsidaryti, o valstybė turėtų kompensuoti patirtus nuostolius, - savo poziciją dėstė R. Pocevičius. - Pirmojo karantino metu gavome 90 procentų kompensaciją už darbuotojų prastovas, kitas išmokas. Tai verslui yra geresnė išeitis, nei dirbti tokiomis sąlygomis."

Pasak jo, kol laukiama Vyriausybės sprendimų, pasiruošimas šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui vyksta. Tiesa, planuojamas labai ekonominis variantas. Numatyta, kad šventinio vakaro atlikėjas taip pat bus ir renginio vedantysis, deramasi dėl honorarų. "Senoji Hansa" taip pat teikia maitinimo paslaugas ir Klaipėdos dramos teatre. Jau šiandien aišku, kad jei šventinis renginys teatre ir vyks, banketas, kaip praėjusiais metais, nebus organizuojamas.

Anot R. Pocevičiaus, pandemijos sąlygomis jau gyvenam puse metų, žmonės prisitaiko prie situacijos.

Kad ir dienos pietūs - anksčiau visi stengdavosi pavalgyti per vieną valandą, o dabar šis laikas išsitempė iki trijų valandų - nuo 11 iki 14 valandos.

"Viešbutyje Palangoje jau vykdome rezervacijas šventiniam laikotarpiui. Rezervacijų pajamas atsidedame, nepravalgome, nes situacija gali greitai pasikeisti, todėl esame bet kuriuo metu pasirengę pinigus grąžinti klientams", - situaciją apibūdino R. Pocevičius.

Jis ragina į situaciją žiūrėti kiek galima pozityviau ir neprarasti optimizmo.

Viešbutis tuščias

"Vėlinių laikotarpiu visada turėdavome svečių, žmonės važiuodavo aplankyti artimųjų, šiemet vienas užsakymas, viešbutis beveik tuščias, - sakė viešbučio - restorano "Promenada" savininkas Algirdas Liandsbergas. - Svarstome ateityje keisti spynas, daryti elektroninį patekimą į viešbučio patalpas, taip natūraliai mažinsime sąnaudas, darbuotojų specialiai neatleisime, tačiau į savo noru išeinančiųjų vietą naujų nepriimsime".

TAUPYMAS. Viešbučio "Promenada" savininkus darbas karantino sąlygomis paskatino galvoti apie automatizuotų durų spynų diegimą.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pirmojo karantino metu "Promenada" visiškai nedirbo 1,5 mėnesio. Situacijos labai nepraskaidrino ir vasara. Ankstesniais metais viešbučio užimtumas sezono metu siekdavo 80 proc., o šiemet krista daugiau nei du kartus.

"Turime ilgalaikes sutartis dėl į Klaipėdą dirbti atvykstančių žmonių apgyvendinimo. Duodame jiems raktus. Patys atsirakina viešbutį, patys apsitarnauja, tačiau jei bus visiškas karantinas, uždraus keliones tarp miestų, ir tų neteksime", - šiandienos realybę apibūdina A. Liandsbergas.

Jis akcentuoja, kad valstybės parama turėtų leisti verslui išgyventi, tačiau kartu pastebi, kad kai kurie dalykai yra daugiau deklaracijos nei reali pagalba. Jis negaili kritikos Klaipėdos savivaldybės paramai verslui pandemijos metu.

"Dešimties procentų lengvata žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiui, mūsų atveju tai 100 eurų, - ar tai normalu situacijoje, kai prarandama iki 90 procentų pajamų, - sakė A. Liandsbergas. - Viešbutis realiai nedirba, šiukšlių nesusidaro, tačiau už atliekų išvežimą mokame du trečdalius standartinio tarifo, nes didesne lengvata pasinaudoti negalime - pastato veiklai užtikrinti išnaudojame daugiau nei 10 kilovatvalandžių elektros energijos, o per kažkurį netvarkingą unitazą nubėga daugiau nei 1 kubinis metras vandens per mėnesį."

Anot jo, panaši verslo situacija buvo ir per 1999 metų, ir per 2008 metų krizes. Tada valstybė verslui neteikė beveik jokios paramos. Šiandieninė situacija nuteikia pozityviau.

Baugina baudos

Klaipėdos sporto klubo "Central Gym" vadovas Tadas Vilkas sako, kad ne tik pats karantinas yra problema, tačiau verslui labai sudėtinga susigaudyti esamoje situacijoje ir dirbti taip, kad nepažeistų esamos tvarkos. Labai sunku suprasti, kaip taikyti kas savaitę įvedamus naujus apribojimus.

"Tiek per pirmą karantiną, tiek dabar esu pirmas eilėje pas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, prašau jų išaiškinti kaip praktiškai yra taikomas vienas ar kitas sprendimas ir apribojimas", - sakė T. Vilkas.

Anot jo, nėra iki galo aišku, kaip skaičiuojamas 10 kvadratinių metrų plotas vienam klientui. Nors "Central Gym" nuomojasi patalpas, kurių bendras plotas yra net 1 000 kvadratinių metrų, priėmus apie 100 žmonių vienu metu tampa neįmanoma laikytis kitų karantino sąlygų, distancijos ir panašiai. Todėl vienu metu sporto klube žmonių nuolat būna mažiau, nei realiai būtų galima priimti.

"Patalpų yra daug, kai kurios yra pakankamai mažos, siauri koridoriai, lieka neaišku, kaip reikia organizuoti darbą persirengimo kambariuose, dušuose. Prie kiekvieno žmogaus prižiūrėtojo nepastatysi, todėl neaišku, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi 2 metrų distancijos, - aiškino T. Vilkas. - Nors apsidraudžiame, duodame žmogui susipažinti su taisyklėmis, pasirašyti, tačiau nėra garantijos, kad tvarkos bus laikomasi. Tenka pasikliauti žmonių sąmoningumu ir geranoriškumu."

Pasak "Central Gym" vadovo, įvedant naujas taisykles verslininkai paliekami patys sau. Valstybinės kontroliuojančios institucijos tikina, kad neturi nei resursų, nei laiko visiems išaiškinti, kaip praktiškai taikyti vieną ar kitą karantino metu įvestą tvarką ar apribojimą.

"Galėtų būti skirti specialūs etatai ir teikiama mokama paslauga - konsultacijos. Tai būtų reali pagalba verslui, geriau susimokėti oficialiai 50 eurų ar net daugiau, nei rizikuoti gauti tūkstantinę baudą. Jūs tik įsivaizduokite, ką reiškia tokiam verslui kaip mūsų gauti 6 000 eurų baudą, čia dar blogiau nei 250-500 eurų bauda asmenims už kaukių nedėvėjimą", - sakė T. Vilkas.

Buvę konkurentai vienijasi

Todėl dabartinė situacija privertė verslininkus vienytis. Jie steigia grupes socialiniuose tinkluose, kur įmonių savininkai ir vadovai dalijasi patirtimi ir turima informacija. Viskas daroma tam, kad organizuotų savo veiklą taip, kad išvengtų baudų bei užtikrintų maksimalų klientų saugumą.

"Jei prieš pandemiją buvome konkurentai, o dabar vienijamės bendram tikslui, savo forumus sukūrę turi sporto klubai, maitinimo įstaigos, visi bendrai dirba ir teikia net rekomendacijas valdžios institucijoms, kaip būtų galima geriau užtikrinti žmonių saugumą. Surašėme nemažai pasiūlymų, tačiau atrodo, kad mūsų patirtis ir nuomonė niekam nereikalinga. Vyriausybėje sėdintys ekspertai į mūsų pasiūlymus dėmesio beveik nekreipia", - sakė T. Vilkas.

Jis taip pat pritaria tai nuomonei, kad verslui darbas tokiomis sąlygomis jokios naudos neduoda. Esą įvesti apribojimai ir kasdienis žmonių atakavimas neigiama informacija jau padarė juodą darbą. Žmonės stengiasi kaip tik įmanoma vengti nereikalingų kontaktų.

Jau pirmoji banga parodė, kad nors "Central Gym" ir dirbo per karantiną, nes prie viešbučių buvusiems sporto klubams buvo taikoma išimtis, tačiau žmonių beveik nebuvo. Žmonės sėdėjo namuose. Pirmoji viruso banga sporto klubus užgriuvo pačiu nepalankiuosiu metu. Pavasaris sporto klubams yra pats darbymetis. Tuo metu klubai užsidirba, kad galėtų išgyventi vasarą, kai lankančiųjų sporto klubus natūraliai sumažėja. Todėl šiemet ne tik nepavyko užsiauginti "lašinukų", bet reikėjo panaudoti jau anksčiau visus sukauptus rezervus, kad pavyktų išgyventi. "Central Gym" teko atsisakyti ir planuotų klubo patalpų remonto darbų.

"Geriau visai nedirbti, nei dirbti taip. Jau dabar sulaukiame nemažai klientų, pageidaujančių sustabdyti narystę, susigrąžinti pinigus. Su visais kalbamės, tariamės, aiškiname, kad negalime visko daryti savo sąskaita. Nuomos mokesčius reikia mokėti, elektra, šiluma - viskas kainuoja, ir tai mūsų išlaidos. Pirmojo karantino metu visų narystes savo sąskaita pratęsėme, dabar situacija yra kitokia, - aiškino T. Vilkas. - Valstybė nenori visko oficialiai stabdyti, nes reikėtų kompensuoti nuostolius, o pinigų, matyt, jau nebėra. Verslas jau per pirmąją bangą daug prarado. Dabar girdime pasiūlymų - užsidarykite, bankrutuokite, kai viskas baigsis, vėl galėsite atsidaryti. Tačiau tai yra daugelio metų įdirbis, taip viską mesti neišeina. Uždaryti galima per vieną dieną, tačiau vėl susigrąžinti klientus nebus taip paprasta."

Bankrotų grėsmė

T. Vilkas, sako iš pokalbių su verslo kolegomis, bankroto administratoriais susidarė įspūdį, kad situacija Lietuvoje labai sudėtinga. Kiekvieną dieną kelios įmonėms yra inicijuojamos bankroto procedūros, tačiau apie tai niekas garsiai nekalba.

"Pasaulyje yra gerų pavyzdžių, Švedija, Naujoji Zelandija, kurios sugeba laviruoti ir versle, ir kovoti su virusu. Reikia mokytis", - mano T. Vilkas.

"Central Gym" jau pirmojo karantino metu dalį veiklos perkėlė į virtualią erdvę. Savo klientams išnuomojo dviračius - treniruoklius ir organizavo nuotolines treniruotes. Tai labai pasiteisino.


PINIGAI. "Viešbučio užsakymus Kalėdoms priimame, nors esame pasiruoše pinigus grąžinti", - sako "Senosios Hansos" savininkas Ramūnas Pocevičius.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Realu, kad prie tokio modelio vėl teks grįžti, nes dabartiniai apribojimai jau privertė nutraukti grupines treniruotes salėje. Dėl žmonių skaičiau apribojimo jos tapo neberentabilios. Valstybės paramą pirmojo karantino metu T. Vilkas vertina nevienareikšmiškai. Jo sporto klubas turi ne pelno siekiančios viešosios įstaigos statusą, todėl iš visų verslui siūlytų lengvatų pavyko pasinaudoti tik kompensacijomis darbuotojams už pravaikštas.

"Kitos lengvatos mums pasirodė nepasiekiamos, nes labai daug popierizmo ir didelė rizika kažkur suklysti bei netekti paramos, o gal net gauti baudą", - pastebėjo T. Vilkas.

"Krizės metu vieni pasitraukia iš verslo, kitiems atsiranda naujų galimybių. Galima kažką pigiau nusipirkti ar išsinuomoti. Nors iš kito nelaimės sau laimės nesusikursi, tačiau stebiu situaciją. Jei atsirastų tinkamų pasiūlymų, tikrai progos nepraleisčiau", - visiškai ramiai dėl savo verslo perspektyvų jaučiasi "Senosios Hansos" savininkas R. Pocevičius.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder