Socialiniai pedagogai: "Gaisravietėje sodiname sėkliukes"

Socialiniai pedagogai: "Gaisravietėje sodiname sėkliukes"

Šiandien, spalio 2-ąją, visa Lietuva mini Tarptautinę socialinių pedagogų dieną, taip pat ir socialinio pedagogo profesijos 30-metį. Nors iš pradžių į šią specialybę buvo žvelgiama atsargiai, tačiau šiandien be socialinių pedagogų jau nebeįsivaizduojame švietimo įstaigų, vaikų socializacijos centrų, pedagoginių psichologinių tarnybų, ligoninių, vaiko teisių apsaugos tarnybų ir daugelio kitų įstaigų.

Šiandien Klaipėdos socialiniai pedagogai universiteto Botanikos sode ne tik paminės gražų jubiliejų, bet ir pasodins medelį bei padovanos uostamiesčio gyventojams socialinių pedagogų suolelį.

"Botanikos sodui dovanojame suolelį, ant kurio bus galima pasėdėti, pailsėti, pamedituoti žiūrint į visus gražius medelius. Patys sodinsime medį, kurį mums dovanoja Botanikos sodas, išaugintą iš sėklytės, dievų medį - figą", - pasakojo Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos socialinė pedagogė Areta Skukauskienė.

Šventė Klaipėdos universiteto Botanikos sode bus paremta simbolinėmis detalėmis, nes figų medžiai dėl kitokio šalies klimato Lietuvoje sunkiai prigyja.

"Mes irgi nelengvai čia gyvenome, bet aš tikiu, kad mūsų specialybė klestės ir mūsų bus daugiau. Tikiu, kad mūsų medis įsišaknys, ir ne tik, kad šlamės, žydės ir vaisius duos. Žmogus galės sėdėti ant mūsų suoliuko pavėsyje po figos medžiu ir sotintis dievų maistu", - vylėsi A. Skukauskienė.

Minėdami 30-metį, socialiniai pedagogai teigė, jog be bendro darbo nebūtų pasiekta ir jokių rezultatų, tad tikino, jog bendradarbiavimas, draugystė ir mokinių, tėvelių, mokytojų, administracijos, institucijų palaikymas bei supratimas yra be galo vertinamas ir svarbus.

Socialinių pedagogų svarba

Socialinių pedagogų dėmesio centre dažniausiai būna mokyklos nelankantys, patyrę socialinę atskirtį, patyčias, turintys žalingų įpročių ar specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai.

Pasak A. Skukauskienės, prieš 30 metų atsirado specialisto, kuris turėtų kompetencijų padėti sugrįžti į mokyklas jų nelankantiems vaikams, poreikis. Kad padėtų jiems gerai jaustis, užsiimtų prevencija ir padėtų spręsti konfliktus.

"Jei lygintume, kaip buvo pačioje pradžioje, tai buvo tokia mistika, neaišku, kam čia to reikia. O dabar jau nebėra kvestionuojama. Socialiniai pedagogai šiandien yra stipri atrama kriziniu laikotarpiu, mes esame vieni iš komandos narių, kurie vaidina gana stiprų vaidmenį įveikiant krizes", - pasakojo A. Skukauskienė.

Socialiniai pedagogai dažnai būna vadinami "vaikų advokatais", nes teikia socialinę pagalbą vaikams, jų tėvams, gina jų teises ir primena pareigas, padeda rasti vietą bendruomenėje ir visuomenėje.

"Man atrodo, kad daugelio socialinių pedagogų požiūris yra toks, jog blogų vaikų nėra. Yra tik blogi poelgiai ir tam netinkamos aplinkybės, kurios daro įtaką netinkamiems poelgiams. Mes stengiamės būti tais advokatais vaiko pusėje, daugiau žiūrime į jo poelgius ir kas tam daro įtaką", - sakė Klaipėdos "Verdenės" progimnazijos socialinis pedagogas Ramūnas Kaubrys.

Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos socialinė pedagogė Sandra Kavolienė taip pat pastebėjo, jog dažnai advokatu tenka būti ne tik vaikams, bet ir mokytojams.

"Šiandieninė mokytojo duona ir mokytojo situacija klasėje nėra itin gera dėl daugelio dalykų. Kaltinti nereikia nieko, bet yra taip, kad kartais tenka labai žmogiškai palaikyti mokytoją, pabūti kartu, ašarą nušluostyti, išklausyti, ir mums tada prireikia mūsų žmogiškųjų savybių", - sakė S. Kavolienė.

Mokyklose socialiniai pedagogai organizuoja prevencines programas, įvairius projektus. Tai tie asmenys, į kuriuos kreipiamasi dėl vaiko patiriamų problemų, santykių su bendraamžiais, mokytojais ar tėvais ir kitokios socialinės pedagoginės pagalbos.

"Man ausyse skamba dėstytojo Romo Prakapo žodžiai, kad socialiniai pedagogai turi būti ne gaisrininkai, o sodininkai. Kai studijavau ir pradėjau dirbti, tai labiau norėjau tos sodininkystės, bet, deja, kasdienybėje dažniau tenka būti gaisrininku", - pasakojo R. Kaubrys.

Kiekviena darbo diena socialiniam pedagogui yra vis kitokia, kas dieną tenka susidurti su konfliktais ir padėti juos išspręsti.

"Kiekvieną dieną yra konfliktų, ačiū Dievui, kad dauguma jų yra nesmurtiniai, bet, deja, būna nemažai atvejų, kai smurtaujama, tyčiojamasi. Gaisrininko kasdienybė, kai reikia greitai bėgti, gesinti tą tarp vaikų kilusį konfliktą. Juos kviestis, bendrauti, kalbėtis, gesinti emocijas, susisiekti su tėvais, tad to gaisrininko kasdienybėje yra labai didžiulė atsakomybė", - mintimis dalijosi R. Kaubrys.

ELGESYS. "Visi vaikai atsineša elgesio modelį iš šeimos ir jį keisti nėra lengva. Viskam reikia laiko, kartais net metų", - sako socialiniai pedagogai.

"Adobe Stock" nuotr.

Susiduria su sunkumais

Kaip ir kiekviename darbe yra vienokių ar kitokių sunkumų, taip ir socialinių pedagogų profesija ne išimtis. Jų darbo specifika reikalauja ne tik begalinės kantrybės, supratingumo, bet ir mokėjimo pastebėti, įsiklausyti ir išgirsti problemas.

"Visi tikisi greito rezultato, tačiau jis nevisada būna, kartais net neįmanoma greitai jo pasiekti. Visi vaikai atsineša elgesio modelį iš šeimos ir jį keisti nėra lengva. Viskam reikia laiko, kartais net metų. Bet rezultatą matome, kai vaikas pats ateina kalbėtis, kai žino, kad gali kreiptis, ir pasitiki", - apie patiriamus sunkumus kalbėjo Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos socialinė pedagogė Vilma Morkūnienė.

Mokyklų administracijai socialiniai pedagogai nėra labai patogūs darbuotojai, nes jie dirba su problemomis ir dažnai jas iškėlę sako, jog taip neturėtų būti.

"Vienais atvejais, ten kur pagalbos reikia, žmonės jaučia mūsų svarbą, tačiau ten, kur ta pagalba nėra tokia, kokią jie įsivaizduoja, arba jei apnuoginame tam tikras problemas, tada jau gerokai sudėtingiau spręsti jas ir bendradarbiauti. Mes nesame patogūs ir su mumis ne visada yra linkę bendradarbiauti patys mokiniai, tėveliai, kartais ir mokytojai", - sakė S. Kavolienė.

Būna atvejų, kai sprendžiant tam tikras problemas mokytojai ir tėvai neišgirsta vieni kitų, o dėl to labiausiai kenčia vaikai.

"Tada, kai suaugusieji nesusikalba tarpusavyje, nukenčia vaikas. Tai įneša tiek daug sumaišties ir keblumų. Reikia išlaviruoti, išbūti, sujungti visa tai ir situaciją išgyventi taip, kad visiems būtų suprantama, aišku, kad visi būtų nusiteikę ją keisti, kai reikia. Tai padaryti be galo sunku", - tikino S. Kavolienė.

KOMENTARAS

Vilma MORKŪNIENĖ, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos socialinė pedagogė
Pasirinkau šią specialybę visai atsitiktinai. Tuo metu Klaipėdos universitete buvo nauja specialybė, sudomino mane, kas tai yra. Studijuodama magistrantūroje gavau darbą. Man patinka, jog darbas yra visada kintantis, dinamiškas, tai yra santykis su žmogumi, su vaiku, su suaugusiuoju ir pats nuolat esi priverstas tobulėti, keistis, ieškoti naujų žinių. Įdomu gyventi kartu su kiekviena besikeičiančia karta.

Ramūnas KAUBRYS, Klaipėdos "Verdenės" progimnazijos socialinis pedagogas
Aš dirbu dar tik dvejus metus. Dirbdamas kultūros srityje, kartu dirbau ir pedagoginį darbą. Šiandien turiu 20 metų pedagoginio darbo patirties. Teko dirbti teatro mokytoju, etikos mokytoju. Bet man norėjosi kažko naujo, naujos profesijos būtent pedagoginėje plotmėje. Baigęs studijas labai norėjau pabandyti, kaip tai atrodo praktikoje. Man nereikėjo vien tik diplomo, norėjau visa tai pabandyti realybėje. Kas žino, gal ateityje mano veiklos susijungs.

Sandra KAVOLIENĖ, Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos socialinė pedagogė
Aš rinkausi ne socialinio pedagogo profesiją, o mokyklą. Baigiau socialinio darbo specialybę ir dirbau šalia Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos. Eidavau pro ją namo ir galvodavau, kokia įdomi mokykla, įdomu, kaip ten kas vyksta. Ir kaip tik ši mokykla po kurio laiko ieškojo socialinio pedagogo. Baigiau socialinės pedagogikos studijas ir jau 14 metų dirbu šį darbą.

Areta SKUKAUSKIENĖ, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos socialinė pedagogė
Nuo 2005 m. esu socialinė pedagogė. Prieš tai baigiau ikimokyklinės pedagogikos ir psichologijos studijas ir dirbau pagal šią specialybę. Buvo džiaugsmo šventė kiekvieną dieną, nes maži vaikai yra kažkokie stebuklai. Tačiau augo mano vaikai ir aš pradėjau matyti, kad galbūt išaugau tą ikimokyklinę pedagogiką ir norėjosi kažko daugiau. Tad baigiau socialinės pedagogikos magistrantūrą. Dabar jau šventės būna tylios, o kartais, kad pasidžiaugtum dėl vaiko pokyčių, tenka luktelėti metus ar net ilgiau. Kai pavyksta padėti susišnekėti, kai matau, kad vaikų balso tonas keičiasi, kad žmogus pradeda keistis, tada džiaugiuosi labiausiai.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder