2020 m. gruodžio 5 d. 14:15 val., šeštadienis

Skaityk dabar

Senolius tarnyboms tenka gelbėti ir nuo juos "gelbstinčių" kaimynų

(4)

Senolius tarnyboms tenka gelbėti ir nuo juos "gelbstinčių" kaimynų nuotrauka, foto

SITUACIJA. Padaugėjo pranešimų apie vienišus senolius. Pastebėjus, kuriam reikia pagalbos, pirmiausia apie jį reikia pranešti socialinių paslaugų įstaigoms.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Reklama

Į redakciją paskambinusi moteris teigė negalinti žiūrėti, kaip apsukri kaimynė naudojasi vieno gyvenančio senolio, kuriam per 80 metų, bejėgiškumu. Ji paėmė jo pinigus iš banko, o įsikišus prokuratūrai juos grąžino. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro atstovai žino ir daugiau tokių atvejų, kai kaimynai "gelbsti" senolius norėdami perimti jų turtą.

Socialinės paramos centro direktorės pavaduotoja Eglė Buivydaitė sako, kad pastaruoju metu pranešimų apie vienišus ir neprižiūrimus senolius labai padaugėjo, nes bendruomenė pasidarė kur kas aktyvesnė. Apie juos praneša ir gydytojai, informuoja ir policija.

"Pranešimų labai daug. Per savaitę jų gauname po kelis. Privalome vykti patikrinti, nors karantino sąlygomis sunkiau tai daryti. Mūsų darbuotojai yra aprūpinti visomis apsaugos priemonėmis. Teikiame ir pagalbą namuose, ir dienos globos paslaugas, nes vienišų žmonių juk nepaliksi", - tikino E. Buivydaitė.

Pasak jos, yra žmonių, kurie paprašė sustabdyti jiems teikiamas paslaugas per karantiną. "Paskambino močiutė ir pasiteiravo, ar pas mus nėra sergančių COVID-19, nes norėtų užsisakyti paslaugas į namus. Aiškini, kad sergančių neturime, kad atvyks darbuotojai su apsaugos priemonėmis. Žinoma, kad senyvo amžiaus žmonės labiau bijo. Mums darbo šiuo metu kur kas daugiau. Stengiamės ne tik tuos, kuriuos globojame, bet ir savo darbuotojus padrąsinti", - sakė ji.

Vienas centro globojamas senolis šiomis dienomis paskelbė bado streiką, nes nenorėjo būti našta artimiesiems. Tai psichologiniai dalykai. Prireikė daug pastangų įdėti, konsultuotis su specialistais, kol žmogus pradėjo valgyti.

Neseniai redakcija gavo paklausimą, nuo ko reikia pradėti norint imtis senatvės demencija susirgusio žmogaus globos. Taigi senolių globa darosi vis aktualesnė problema, ypač šiuo pandemijos, visuotinio karantino laikotarpiu. Akivaizdu, kad visuomenei trūksta informacijos, kokios tarnybos už ką yra atsakingos. Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad socialinė tarnyba atlieka tokias pačias funkcijas kaip greitoji pagalba, kad nėra eilių norimai paslaugai gauti.

Pagailo mielo seneliuko

Reklama

Kaimynei Aldonai (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma) pagailo labai mielo seneliuko, kurį ji pažįsta daug metų, todėl kreipėsi į redakciją. Pasak jos, ponas Albinas (vardas pakeistas, pavardė, gyvenamoji vieta redakcijai žinoma) šaunus vyras, visada tvarkingai apsirengęs, nepiktnaudžiaujantis svaigalais, mėgdavęs žvejoti. Jis buvęs karininkas, gaunantis Rusijos pensiją, visada turėjo pinigų tiek namuose, tiek sąskaitoje. Gyvena vienas, sūnus Kaliningrade.

Prieš kokį pusmetį Albinas neatsiliepė į skambučius, neatidarė durų, kaimynai sunerimo, kad jam nebūtų ko nutikę. Paprašė kaimynės Marinos (vardas išgalvotas), turinčios senolio buto raktą, atrakinti duris. Ši esą pasakiusi, kad jį ištikęs insultas ir jis išvežtas į slaugos ligoninę.

Kaimynai pradėjo sakyti Aldonai, kad Marina ėmėsi Albino globos, savivaliauja svetimame bute, išmetė kai kuriuos dar gerus baldus, nes jie buvę purvini, disponuoja jo pinigais, esą atėmusi pasą ir telefoną.

Grįžęs iš ligoninės Albinas pradėjo eiti per kaimynus prašydamas sriubos, arbatos, sakė neturintis lėkštės, puodelio. Paaiškėjo, kad iš jo sąskaitos dingo daug pinigų, buvo iškviesta policija.

"Kodėl negalima įtaisyti į senelių namus?"

Albino draugas Petras (vardas pakeistas) kaimynams sakęs galintis prižiūrėti seneliuką. "Vakarų ekspresui" jis kelis kartus pakartojo galintis atiduoti Albino buto raktus. "Jo šaldytuve tik dešra, kurios neturėdamas dantų neįkanda. Televizijos laidų žmogus nemato, užsakiau meistrus, kad sutvarkytų. Aš nenoriu jo turtų, noriu, kad žmogus pagytų. Iš ligoninės išrašė nesveiką. Anksčiau vaikščiojo, o dabar jam visai blogai, yra atskirtas nuo pasaulio. Kai jis buvo ligoninėje, man neleido pasimatyti su juo.


Reklama

NERIMAS. Senyvo amžiaus žmonės karantino laikotarpiu patiria daugiau baimės ir nerimo.

"Adobe Stock" nuotr.

Veždavau jį į banką paimti pinigų. Paskutinį kartą iš jo sąskaitos buvo paimta 2 600 eurų, joje likę tik 7 eurai. Matyt, su juo atvažiavo ir paėmė. Norėjau jam padaryti naują kortelę. Kaip ten buvo, nežinau, bet jis neturi už ką valgyti. Kaip ta kaimynė gavo teisę jį globoti, nežinau. Nesuprantu, kodėl negalima jo įtaisyti į senelių namus, bent būtų pavalgęs, gautų vaistų. Buvau nuėjęs į soc. rūpybą, pasakė, kad norint į senelių namus reikia laukti savaitę. Negi dabar duosime žmogui numirti? Miegoti negaliu, išgyvenu dėl jo. Gal galite kuo nors jam padėti, esate jauni. Mums, seniams, patiems reikia pagalbos", - kalbėjo senolio draugas.

Gulinčių žmonių neveža

Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė informavo, kad senolis Albinas šiuo metu vėl išvežtas į ligoninę. "Atrodo, kad senolis iš ligoninės buvo parvežtas nepasveikęs, bet mes ne medikai, vertinti negalime. Jis gulėjo Pulmonologijos skyriuje. Prašėme, kad jį ilgiau palaikytų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jis buvo parvežtas namo lapkričio 9 d., o po dviejų dienų vėl atsidūrė ligoninėje", - sakė centro direktorė.

Pasak jos, žmonės įsivaizduoja, kad socialinė tarnyba yra greitoji pagalba. Centras negalėjo parvežti senolio namo, nes jis gulinčių asmenų neveža, tik sėdinčius. Gulinčius veža arba greitoji pagalba, arba Socialinių paslaugų informacijos centras, turintis automobilį, pritaikytą vežti gulinčius žmones. Žinoma, paslauga mokama. Už Albino parvežimą reikėjo mokėti 35 eurus.

Svarbu pagalbos paprašyti laiku

D. Stankaitienė sako, kad jeigu visuomenė mato, jog žmogui reikia pagalbos, pirmiausia turėtų apie tai pranešti socialinių paslaugų įstaigoms. Įtariant, kad žmogus turi psichinę negalią ir pats nesupranta, kad jam reikia pagalbos, reikėtų kreiptis į neįgaliųjų centrą "Klaipėdos lakštutė" arba į Psichikos sveikatos centrą. "Jeigu ir kreipsis ne į tą tarnybą, informacija vis tiek pasieks tą, kurios reikia, nes visos įstaigos bendradarbiauja. Svarbu, kad būtų kreipiamasi laiku. Tai, kad kažkas imasi prižiūrėti seną žmogų, nėra blogai. Bet po kurio laiko pamato, kad vienas su ta užduotimi nesusitvarko, nes senolio liga progresuoja, reikia, pavyzdžiui, 24 val. priežiūros, ir profesionalios pagalbos.

Reklama

Nei mūsų, nei kitos socialinės įstaigos tokios paslaugos kaip 24 val. priežiūra neturi, jos net nenumato Socialinių paslaugų įstatymas. Tokiu atveju žmogus turi patekti į stacionarias įstaigas, galinčias tai daryti, pavyzdžiui, į globos namus. Neretai kreiptis pagalbos dėl priežiūros delsiama, o vėliau tikimasi, kad paskambinus tokia pagalba bus suteikta jau rytoj. Taip niekada nebūna", - aiškino D. Stankaitienė.

Socialinėms paslaugoms gauti - eilės

Gavę pranešimą socialiniai darbuotojai ateina pas žmogų ir įvertina socialinių paslaugų ar socialinės globos poreikį. Tam procesui įstatymo ir poįstatyminiais aktais yra numatytos dvi savaitės. Socialinės paramos centro darbuotojai stengiasi kaip įmanydami greičiau nustatyti tuos poreikius, parengti dokumentus, kurie keliauja į Savivaldybę. Joje sprendimas priimamas irgi ne per vieną dieną, kartais užtrunka kelias dienas. Ir tik tada skiriamos paslaugos, kokių reikia.

PAGALBA. Pasak Dianos Stankaitienės, šiuo metu pagalbos į namus vien tik jos vadovaujamame socialinės paramos centre laukia daugiau kaip 80 žmonių.

Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Tačiau yra eilės norinčiųjų gauti pagalbą. Pasak D. Stankaitienės, šiuo metu pagalbos į namus vien tik jos vadovaujamame centre laukia daugiau kaip 80 žmonių. Kadangi centras neaprėpia visų paslaugų, kiek jų reikia, Savivaldybė perka paslaugas iš privačių tiekėjų. Norintieji pateikti į globos namus, slaugos ligonines irgi turi laukti eilėje. Nebent situacija ypatinga ir žmogus išvežamas su greitąja.

Reklama

"Socialiniai darbuotojai patys neteikia žmogui paslaugų namuose. Jie tik viską organizuoja. Paslaugas teikia kiti socialinių paslaugų sferos darbuotojai: arba lankomosios priežiūros darbuotojai, arba socialinio darbuotojo padėjėjai, bet eilės tvarka. Nėra numatyta jokių išimčių. Pirmo skambučio dėl senolio Albino centras sulaukė lapkričio 11 d. Iš karto pradėta kalbėtis ir su ligoninių atstovais, su kaimynais, parašyti būtini raštai. Tačiau centras negalėjo nepaisyti tų daugiau kaip 80 žmonių, laukiančių eilėje. Auditas iš karto fiksuotų pažeidimą. Eilėje laukiantieji yra tokie pat kaip Albinas. Jis nuo birželio pradžios gulėjo slaugos ligoninėje. Jeigu tada kaimynai mus būtų informavę, dokumentai dėl paslaugų būtų buvę pradėti tvarkyti kur kas anksčiau. Jeigu kaimynai imasi prižiūrėti senolį ir neinformuoja tarnybų laiku, jie už tai ir atsako", - teigė D. Stankaitienė.

Senoliui vieta surasta

Gera žinia ta, kad centrui pavyko Savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įforminti šiam žmogui, kuriam praėjusios savaitės viduryje buvo nustatyti specialieji poreikiai dėl psichinės negalios, trumpalaikę globą, trunkančią 6 mėnesius. Kai jis pasveiks, iš ligoninės bus pervežtas į Macikų socialinės globos namus, kur jam skirta vieta. D. Stankaitienės teigimu, jau tvarkomi dokumentai, kad iš karto po trumpalaikės globos jam būtų skirta ilgalaikė globa. Beje, ir šią paslauga norinčiųjų gauti yra eilės. Kiekvieni globos namai turi tik kelias lovas žmonėms, kuriems skirta trumpalaikė globa.

Centro vadovė sako nežinanti, ar kaimynė bandė pasisavinti Albino pinigus, ar ne, bet centras gavo tokį pranešimą ir kreipėsi į prokuratūrą. Šiuo metu vyksta tyrimas. Kai jis prasidėjo, lapkričio 6 d. atėjo ta kaimynė į ligoninę ir grąžino prie liudininkų pinigus. Suma gerokai viršijo 3 tūkst. eurų. Lapkričio 9 d. senolis buvo išrašytas iš ligoninės. Socialiniai darbuotojai ir slaugytojai nežinojo ką daryti, nes į Albino pinigus pretenduoja ir kitas kaimynas, parašęs skundą centrui. Trumpai tariant, kaimynai pradėjo konkuruoti dėl senolio globos. Vis dėlto pinigai buvo atiduoti atgal juos gražinusiai kaimynei, kuri pasirodė esanti patikimesnė nei tas kitas kaimynas.

Albino atvejis ne vienintelis

D. Stankaitienė sako, kad toji geradarė kaimynė jau ne pirmą senolį panašiai gelbėja, Albinas - penktas. Centrui žinomi tie atvejai. Buvo bandoma moterį padaryti neveiksnia ir perimti turtą.

"Socialinės tarnybos, jeigu mato, kad žmogus skriaudžiamas, visada įsikiš ir jam atstovaus. Buvo atvejų, kai mums pavyko sustabdyti bandymus perimti senolių turtą", - teigė D. Stankaitienė. Už panašų atvejį kaip Albino iš Klaipėdos miesto socialinės paramos centro buvo atleista viena darbuotoja, kuri perėmė iš sąskaitos kliento pinigus ir tapo jo turto paveldėtoja. Ši kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo. Centras trejus metus bylinėjęsis laimėjo visų instancijų teismus. Darbuotoja buvo apskųsta prokuratūrai, bet ši prieš tą moterį tyrimą nutraukė. Dar viena buvusi centro darbuotoja, atleista dėl kitų dalykų, irgi paveldėjo vieną butą. Į centrą kreipėsi senolio dukra, sužinojusi, kad prieš tėvo mirtį buvęs parašytas naujas testamentas. Šiauliuose buvo byla, kai vienas labdaros fondas paveldėjo visą žmogaus turtą. Teismas grąžino jo butą valstybei, kadangi tas žmogus neturėjo artimųjų. D. Stankaitienės teigimu, žmogaus turtas, jeigu nėra paveldėtojų, lieka valstybei. "Pagal mūsų įstaigos etikos kodeksą ir pagal Lietuvos socialinio darbuotojo etikos kodeksą socialiniai darbuotojai negali turėti turtinių santykių su savo klientais. Tokių dalykų mes netoleruojame, bet kartais jų pasitaiko. VšĮ "Ori senatvė" direktorė man sakė, kad ir jai už panašius dalykus teko atleisti darbuotoją. Mūsų viena praktikantė irgi perėmė vieną butą. Bet visų teismų instancijos jį jai paliko. Jeigu žmogus, pasiėmęs senolio butą, iki mirties jį prižiūri, nieko nesakau, bet būna tokių atvejų, kad persirašo visą turtą, o paskui pradeda šokdinti visas tarnybas, kad tą žmogų prižiūrėtų, bando jį perduoti globos namams. Niekas jokios apskaitos neveda, bet tokių atvejų yra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visoms savivaldybėms išsiuntė raštą, kad tokie dalykai neturi būti toleruojami. Visa bėda ta, kad toks dalykas teisinėje Lietuvos bazėje nėra apibrėžtas. Tai turėtų atsirasti arba Socialinių paslaugų įstatyme, arba Civiliniame kodekse. Pavyzdžiui, advokatų įstatyme yra numatyta, kad jie negali turėti turtinių santykių su savo klientais. Jungtinėje Karalystės įstatymuose labai aiškiai pasakyta, kad socialinių tarnybų darbuotojai negali perimti savo klientų turto", situaciją apibūdino D. Stankaitienė.

Kaimynų susitarimai - ne teisės dalis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė sako, kad globos dalykus prižiūri Psichinės sveikatos centras, atstovaujantis savo klientams teismuose. Teismas įgalioja asmenį globoti žmogų, jeigu jis yra neveiksnus arba iš dalies veiksnus. Jeigu asmuo nori imtis žmogaus, kuriam senatvės demencija, globos, turėtų kreiptis į Psichinės sveiktos centrą, kuriame gaus visą informaciją. Tačiau pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl artimojo bėdos. Paskambinęs į Socialinės paramos skyrių, taip pat gaus informaciją, kokius žingsnius reikia žengti.

Reklama

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, o jeigu kaimynas kaimyną prižiūri, tai priklauso nuo to, kaip jie yra susitarę. Kokių nors taisyklių ar reikalavimų šioje srityje nėra.

Žinoma, jeigu žmogus nori turėti kokias nors garantijas, gali su kaimynų pasirašyti sutartį. Bet kaimynas neturi jokios prievolės ką nors įsipareigoti, jeigu jis tai daro neatlygintinai. Jeigu privačiai samdomas prižiūrėtojas, tokiu atveju turi būti apibrėžtos sąlygos.

"Visų pirma tas senolis, apie kurį pasakojate, turėtų norėti, kad jam kažkas padėtų. Jeigu jis niekur nesikreipia, neturi jokių pretenzijų, niekas neturi teisės kištis į dviejų kaimynų susitarimą ir tikrinti. Tai yra žmonių bendravimo dalykas, o ne teisės dalis. Jeigu kalbame apie socialinį darbuotoją, tai jau sutartiniai dalykai. Žmogus žino, už kokias paslaugas, kiek jam reikės mokėti, ir visa tai yra apibrėžiama sutartyje", - aiškino A. Liesytė.

Jeigu netinkamai dirba socialinės įstaigos darbuotojas, skundas pirmiausia teikiamas įstaigos vadovui, o jeigu situacija nesikeičia, tada - Savivaldybės Socialinės paramos skyriui.

A. Liesytės teigimu, jeigu kaimynai mato, kad yra skriaudžiamas žmogus, kas nors netinkamai daroma, jie turi kviesti policiją. Ji nagrinėja ir tokius atvejus, jeigu kaimynas ką nors pasisavina iš kito kaimyno.

Anot skyriaus vedėjos, Socialinės paramos skyrius, turintis 6 darbuotojus, t. y. valstybės tarnautojus, ir šiemet dirba normaliu ritmu. Jis administruoja ir prižiūri socialinių paslaugų teikimą žmonėms. Jo darbuotojai patys paslaugų neteikia. Skyrius daugiau skundų dėl vienišų žmonių nepriežiūros šiemet negauna. Atsižvelgiant į karantino reikalavimus paslaugos jiems teikiamos. Šiek tiek sumažintas darbuotojo buvimo pas žmogų laikas, vengiama ilgesnio kontakto.

Informacija

Reklama

Per 2020 m. 9 mėnesius vien tik Klaipėdos miesto socialinės paramos centras iš viso socialines paslaugas teikė daugiau kaip 1 400 klientų. Centro darbuotojai vyko į vietą spręsti 70 krizinių atvejų problemas. To reikėjo vienišiems, seniems, neįgaliems asmenims, nesiorientuojantiems socialinėje aplinkoje. Šiuo metu dirbama su 13 tokių atvejų. Pagalbos namuose paslaugas gavo 424 klientai, vidutiniškai 310 klientų per mėnesį.
Nuo 2020 m. spalio 1 d. centrui buvo skirti 5 papildomi lankomosios priežiūros darbuotojo etatai. Todėl atsirado galimybė iš eilės paimti apie 50 klientų. Šiuo metu eilėje pagalbos namuose paslaugų laukia 86 klientai, ji kasdien pildosi naujais klientais.
Dienos socialinės globos paslaugos buvo suteiktos 96 klientams. Šiuo metu dienos socialinės globos paslaugas namuose gauna 83 klientai. Eilėje šioms paslaugoms gauti laukia 8 klientai, bet eilė nuolat pildosi.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Klp

2020-11-19   06:45

IP: 185.11.26.161

Puikus straipsnis

to Zigmas

2020-11-17   23:08

IP: 78.62.155.139

Vien dėl vardų skaitai straipsnius?

Zigmas

2020-11-17   20:43

IP: 78.58.48.66

Kaip apsunkina skaitymą - vardas pakeistas, vardas išgalvotas, pavardė redakcijai žinoma ir t.t.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Namuose dirbantiems gyventojams – pareigūnų „dovanėlė“: vienai moteriai suraitė net 12 baudų nuotrauka, foto

Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės gatvėje, prie daugiabučių verda tikra drama – gyventojai artėjant...

Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais Lietuvoje daugiausia dirba piliečiai iš trečiųjų...

Tarptautinius krovinius gabenančių vairuotojų vergovė (2) nuotrauka, foto

„Kažkur skaičiau, kad laikas, praleistas žvejojant, neįsiskaito į gyvenimo trukmę“, – prasitaria...

Nemuno pakrantes nugulė žvejai: naktinei vėgėlių žvejybai įsirengia net krosnimi kūrenamas palapines, kuriose – lovos nuotrauka, foto

Seimo nutarimu nuo 1998 m. lapkričio 30-oji yra paskelbta Mažosios Lietuvos prisijungimo...

Lapkričio 30-oji ir Mažoji Lietuva nuotrauka, foto

Natalija Bunkė: „Susiveršime diržus ir gyvensime pagal savo kišenę“ nuotrauka, foto

Žmonės, Dainininkę Nataliją Bunkę (37 m.) šiuo metu tiksliau, matyt, būtų vadinti...

P. Gražulio liapsusas su apsinuoginusiu vyru sulaukė ir tarptautinio dėmesio nuotrauka, foto

Lietuva, Seimo narys Petras Gražulis po trečiadienį vykusio Kultūros komiteto posėdžio tapo ne...

Palanga nelaukia: visi moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Nuo pirmadienio Palangoje moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kalėdinė „dovana“ vairuotojams – nauji greičio matuokliai nuotrauka, foto

Automobiliai, Vairuotojų laukia staigmena – jau netrukus skirtingose Lietuvos vietose pradės veikti beveik...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...