Seniūnaitė uždarbiauja prisidengdama visuomeninėmis pareigomis?

Tiek pati seniūnaitė, tiek ją galimai įdarbinusi darbdavė atžariai atsisakė patvirtinti ar paneigti žiniasklaidos šaltinių informaciją.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teigia duomenų apie minimą situaciją neturinti ir nerenkanti duomenų, kur privačiai dirba bendruomenės interesams atstovaujantys seniūnaičiai.

Suderina visuomeninius, asmeninius ir darbdavio interesus?

Alfa.lt šaltinių teigimu, Klaipėdos m. savivaldybės Vilties seniūnaitė Aldona Ališauskienė, kuri kartu yra daugiabučių administravimu užsiimančios bendrovės UAB „Paslaugos būstui“ darbuotoja, lobsta prisidengdama visuomeninėmis pareigomis.

Alfa.lt duomenimis, karantino metu seniūnaitė A. Ališauskienė vaikštinėja po butus ir agituoja gyventojus keisti esamą administratorių į kitą įmonę, kurioje pati dirba, bei renka parašus už UAB „Paslaugos būstui“.

Redakcijos žiniomis, neseniai seniūnaitė su šia misija lankėsi Klaipėdos daugiabutyje, Taikos g. 35.

Alfa.lt šaltinių teigimu, už kiekvieną „atvestą“ namą seniūnaitė galimai gauna bonusą – pirmą daugiabučio gyventojų mokėjimą už paslaugas iš bendrovės, kurioje dirba.

Vilties seniūnaite A. Ališauskienę 2019 m. spalio 18 d. įsakymu „Dėl 2019–2023 metų kadencijos Klaipėdos miesto savivaldybės seniūnaičių sąrašo patvirtinimo“ paskyrė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.  

Šiurkščiai atsisakė atsakyti į Alfa.lt žurnalisto klausimus

Klaipėdos m. savivaldybės Vilties seniūnaitė A. Ališauskienė Alfa.lt žurnalistui telefonu atsisakė patvirtinti, ar šiuo metu dirba bendrovėje UAB „Paslaugos būstui“.

„Neprivalau sakyti, kur dirbu. Kitas klausimas“, – grubiai su žiniasklaidos atstovu bendravo seniūnaitė.

„Kitas klausimas toks: redakciją pasiekė informacija, kad jūs vaikštinėjate po butus ir agituojate už administratorių UAB „Paslaugos būstui“. Ar galite tai patvirtinti?“ – paklausė Alfa.lt žurnalistas.

„Užsakomas straipsnis. Viso gero! Viso gero!“ – piktai atrėžė seniūnaitė ir išjungė telefoną.

Ne ką mandagesnė buvo ir galima A. Ališauskienės darbdavė UAB „Paslaugos būstui“ direktorė Rasa Rimaitė. Žurnalistui praprašius patvirtinti, kad Klaipėdos m. savivaldybės Vilties seniūnaitė A. Ališauskienė dirba bendrovėje „Paslaugos būstui“, įmonės vadovė ilgokai tylėjo ir galiausiai ištarė: „O aš žurnalistams turiu teikti tokią informaciją? Man atrodo, yra kažkokia duomenų apsauga. Juolab mes nesame kokie nors vieši asmenys.“

Į pastabą, kad tikrai turi teisę nieko netvirtinti, R. Rimaitė pareiškė: „Aš jums nieko netvirtinsiu, vienas dalykas. Kitas, aš nežinau, su kuo aš bendrauju. Man nesvarbu, kas jūs – Arvydas ar Antanas. Aš nematau jūsų pažymėjimo. Jūs redaktorius ar apsišaukėlis.“

Žurnalistui prisistačius vardu ir pavarde bei nurodžius žiniasklaidos priemonę, kuriai atstovauja, UAB „Būsto paslaugos“ direktorė pareiškė negalinti to patikrinti. 

„Ar galiu užduoti dar keletą klausimų?“ – pasiteiravo žurnalistas.

„Tai jau turbūt, kad ne. Tie jūsų rašinėjimai yra toli gražu labai žemo lygio“, – pareiškė direktorė.

„Gal galite patvirtinti, kad seniūnaitė vaikštinėja po butus ir agituoja už jūsų įmonę?“

„Aš nieko netvirtinsiu, – pabrėždama kiekvieną žodį atsakė įmonės vadovė. – Ir aš jums tikrai nieko nesakysiu, nes aš jūsų nepažįstu. Aš jūsų pažymėjimo nematau.“

„Ar jūs mokate jai pinigus už tai, kad ji „atveda“ pas jus vieną ar kitą namą“, – paklausėme įmonės vadovės.

„Jūs turbūt čia kažkokius provokuojančius klausimus“, – nusijuokė R. Rimaitė.

Į paaiškinimą, kad redakcija turi tokią informaciją, pašnekovė piktai atrėžė: „Tai jūs tą savo informaciją ir turėkite. Aš nei patvirtinsiu. Aš jums nieko neneigsiu. Aš jums apskritai kaip tokiam Alfa.lt žurnalistui, aš iš viso nieko neteigsiu.“

„Ačiū.“

„Prašau.“          

Savivaldybė nerenka informacijos, kur dirba seniūnaičiai

Alfa.lt galimą seniūnaitės interesų konfliktą prašė pakomentuoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus patarėjus Algį Gaižutį ir Reginą Intienę (skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė šiuo metu atostogauja).

Į redakcijos raštu pateiktus klausimus, ar jiems žinoma apie Vilties seniūnaitės A. Ališauskienės veiklą bei kaip ją vertina galimo intereso konflikto požiūriu, savivaldybės tarnautojai, atsakingi už daugiabučių administravimo reikalus Klaipėdos mieste, neatsakė.

Savo ruožtu Inga Kubilienė, savivaldybės administracijos vyr. patarėja, teigė, kad informacijos apie Alfa.lt aprašytą situaciją neturi. „Duomenų, ar jūsų minima seniūnaitė yra UAB „Paslaugos būstui“ darbuotoja, nerenkame“, – teigė ji.

Jaunimo ir bendruomenės reikalų koordinavimo grupės vyr. specialistė Renata Razgienė redakcijai pateiktame atsakyme nurodė, jog Klaipėdos mieste seniūnijų nėra. „Seniūnaičiai nėra savivaldybės darbuotojai ir darbo užmokesčio iš savivaldybės negauna. Tai bendruomenių išrinkti atstovai, kurie atstovauja gyventojų interesams visuomeniniais pagrindais“, – teigė ji.

Tarnautoja priminė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą seniūnaičiams skiriama tik išmoka seniūnaičio veiklos išlaidoms padengti (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, Klaipėdos savivaldybės tarybos patvirtintas dydis – 50 eurų per mėn.).

„Už išmokų panaudojimą kas pusmetį atsiskaitoma pateikiant išlaidas patvirtinančius dokumentus. Jei seniūnaičio veiklai skirtos išmokos būtų naudojamos ne pagal paskirtį arba nepagrįstos dokumentais, ateinantį pusmetį išmoka tokia pačia suma mažinama arba, jei tokios galimybės nėra, išieškoma iš seniūnaičio teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė R. Razgienė.  

Savivaldybė: seniūnaitis atstovauja ne konkrečiam asmeniui, o bendruomenės interesams

Klaipėdos m. savivaldybės interneto svetainėje teigiama, kad seniūnaitis yra gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Seniūnaičiai renkami 4 metų kadencijai.

„Gyvenamosios vietovės bendruomenė savivaldybės gyvenamosios vietovės gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais. Seniūnaitis atstovauja ne konkretaus asmens, o kolektyviniams, aktualiems bendruomenei interesams“, – nurodo savivaldybė.

Be to, seniūnaičiai atstovauja bendruomenės interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, santykiuose su kitais asmenimis seniūnaičio kompetencijai priskirtais klausimais.

„Seniūnaičio funkcijos – tai visi reikalingi veiksmai, kurie atliekami bendruomenės interesais ir kurie nepatenka į Seimo narių, miesto tarybos narių, kitų viešojo administravimo subjektų kompetenciją, tarp jų – gyventojų skatinimas, bendravimas su gyventojais teritorijos priežiūros ir plėtojimo, kultūrinio ir sportinio gyvenimo organizavimo klausimais, tarpininkavimas gyventojų bendravime su miesto tarybos nariais, savivaldybės administracija, gyventojų pirminis konsultavimas“, – teigia savivaldybė.

Seniūnaitis gali savo kompetencijos ribose kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas, kitus asmenis su prašymais, siūlymais, reikalavimais, teikti atsakymus į paklausimus; pareikšti nuomonę dėl priimamų sprendimų, teisės aktų; gauti informaciją (tarp jų teisės aktų projektus); dalyvauti savivaldybės tarybos ir jos komitetų darbe ir pareikšti gyventojų nuomonę, teikti siūlymus; gauti išmoką su seniūnaičio veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.

Baudžiamoji atsakomybė už prekybą poveikiu

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (LRBK) tarp nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisingumui priskiria prekybą poveikiu.

LRBK 226 straipsnio pirma dalis nustato, kad tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Šio straipsnio antra dalis nustato, kad tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.