2019 m. liepos 15 d. 22:56 val., pirmadienis

Skaityk dabar

Pabėgėliai nori didesnių algų nei lietuviai

(4)

2019-07-11, 13:41

Danas NAGELĖ, respublika.lt

Pabėgėliai nori didesnių algų nei lietuviai nuotrauka, foto

Na ir nesiseka mūsų politikams. Jie visų mūsų vardu įsipareigojo į šalį iš Graikijos ir Italijos perkelti per tūkstantį pabėgėlių, daugiausiai sirų, kol kas tokių mažiau nei 500. Tačiau iš tų perkeltų daugiau nei du trečdaliai pabėgo ir nuo mūsų, mat Lietuvoje - per prastos sąlygos.

Kai kurie buvo patenkinti, kol už darbą kartu su valstybės dotacijomis gaudavo solidžius atlyginimus, tačiau išvyko svetur, kai ėmė gauti tokias pat algas, kaip lietuviai.

Gabenimas laikinai nutrūko

Pasak Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus patarėjos Neringos Gaučienės, šiuo metu centre nėra nė vieno „kvotinio“ pabėgėlio, mat paskutinieji buvo perkelti praėjusių metų pabaigoje-šių metų pradžioje, o po trijų mėnesių svetimšaliai perkeliami gyventi į savivaldybes.

„Dabar pabėgėliai nebeperkeliami, nes Italijoje ir Graikijoje jų skaičius yra sumažėjęs. Dabar yra galimybė pasirinkti kitas šalis. O kai buvo didelis skaičius, pasirinkimo galimybė buvo mažesnė, todėl vykdavo į Lietuvą“, - sakė N.Gaučienė.

Ne koks išsilavinimas

Ką dirba likusieji Lietuvoje? „Daugiausia tai - darbininkiškos specialybės: sandėliuose, kepyklose, siuvyklose, su statybomis susijusiose įmonėse. Iš 156 likusių Lietuvoje dirba 44, tačiau nepamirškime, kad maždaug pusė likusiųjų yra vaikai. Įdarbinimu užsiima Užimtumo tarnyba.

O mūsų centre pabėgėliai gauna psichologų, teisininkų, vertėjų paslaugas, mokosi lietuvių kalbos, ugdomi jų vaikai mokykloje, darželiuose. Aišku, mes irgi padedame ieškoti darbų, nes turime kontaktų, pavyzdžiui, Jonavos medienos įmonėje, taip pat siuvykloje. Tai - darbdaviai, kurie su mumis seniai bendradarbiauja.

Savivaldybės į procesą praktiškai neįsijungia, nors kiekvienoje savivaldybėje yra paskirta po koordinatorių pabėgėlių klausimais“, - „Vakaro žinioms“ dėstė N.Gaučienė.

Pasak jos, yra ir gerųjų pavyzdžių, nes du pabėgėliai dabar studijuoja - vienas nori būti farmacininku, o kitas ateitį sieja su augalų auginimo technologijomis ir studijuoja Aleksandro Stulginskio universitete. Visi kiti turi, geriausiu atveju, vidurinį išsilavinimą. Tiesa, vienas atvykėlis buvo su aukštuoju išsilavinimu, bet Lietuva jam tebuvo tarpinė stotelė.

Žmonės nepasitiki

Keli svetimšaliai, kurie buvo pabėgę ir iš Lietuvos, vėliau vėl grįžo, tačiau kurie išvyko ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui, netenka teisės į pašalpas mūsų šalyje ir kitas privilegijas. Minėti asmenys bandė geresnio gyvenimo ieškoti Vokietijoje, tačiau darbai ten nesimėto, pašalpos nepriklauso, tad ir grįžo.

„O kodėl išvyksta iš Lietuvos? Sako, kad Lietuva nesuteikia oraus gyvenimo: mažos pašalpos, maži atlyginimai, sunku išsinuomoti būstą, nes žmonės jais nelabai pasitiki. Kalbos nemokėjimas trukdo įsidarbinti, todėl gauna tik darbus už minimalią algą.

Aišku, jie gauna socialinę paramą, tačiau ji yra tokia, kokią gauna ir nepasiturintys Lietuvos gyventojai. Pirmus šešis mėnesius vienam asmeniui mokami 244 eurai, kitus šešis mėnesius - 122 eurai.

Po metų viengungiui, kuris nėra pažeidžiamas, parama nutrūksta. Toliau mokama tik šeimoms su vaikais, nėščiosioms, turintiems psichologinių problemų dėl kankinimų ir panašiai.

Bendras integracijos laikotarpis gali būti pratęstas iki 36 mėnesių“, - dėstė Ruklos centro atstovė.

Išsilakstė

Ji priminė, kad prieš metus buvo vykdomas pilotinis projektas, kai pabėgėliai iš Graikijos bei Italijos buvo skraidinami ne į centrą Rukloje, o tiesiai į savivaldybes, kur centras konkurso būdu jiems buvo išnuomojęs butus. Tačiau projektas nepasiteisino.

„Nes projekte dalyvavę žmonės išvyko iš Lietuvos, liko tik viena šeima, bet ir ji sakė, kad geriau būtų buvę pirmiau pagyventi mūsų centre, kur daug kas kalba arabiškai. Juk net susirgus išsikviesti greitąją pagalbą mokant tik arabiškai sunku, nes pas mus šia kalba niekas nekalba“, - akcentavo N.Gaučienė.

Nori gauti daugiau už lietuvius

Jonavos rajono savivaldybės koordinatorė pabėgėlių klausimais, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė aiškino, kad savivaldybėje gyvenančių pabėgėlių integracija užsiima ir paslaugas teikia (jei tik tokių prašoma) Jonavos socialinių paslaugų centras, o šiaip integraciją kuruoja arba „Caritas“, arba „Raudonasis kryžius“, gaunantys atitinkamą finansavimą.

„Susimokėti už nuomą irgi padeda, nes yra integracijai skirti pinigėliai, taip pat padeda įsigyti drabužių, maisto. Aišku, viskam jų neužtenka.

Pas mus vieni dirba „Baldai jums“, kiti - tekstilės įmonėje „A grupė“. Visi dirba pagal subsidijas, mokamas per Užimtumo tarnybą“, - paaiškino savivaldybės atstovė.

Pasak D.Ūselienės, didelė problema, kad iš Pabėgėlių priėmimo centro dauguma išeina nė kiek nepramokę lietuvių kalbos. Tačiau net ir kiek pramokę ir net sėkmingai įsidarbinę, pasirodo, mauna lauk iš mūsų šalies, kai iš pradžių padidintos jų algos susilygina su lietuvių algomis.

„Jei žmogus nori integruotis Lietuvoje ir gyventi, tada dar stengiasi. Bet jei Lietuva tėra tarpinė stotelė, tada jokių pastangų nėra. Tada ir darbą surasti būna sunku. Tokie dažniausiai išvažiuoja iš šalies net neišbuvę tiek, kiek priklauso pagal įstatymus. O tie, kurie įsidarbino, manau, jau tikisi įleisti šaknis. Bet ir vėl ne visi.

Matote, kol darbo vietą subsidijuoja Užimtumo tarnyba, jie gauna didelius atlyginimus - darbdavio mokamą plius subsidiją. Tačiau kai subsidija baigiasi, pabėgėliams beveik per pusę sumažėja pinigai ir jie ima gauti tokias pat algas, kaip Jonavos rajono gyventojai. Nesupranta, kodėl, todėl išvyksta iš Lietuvos“, - atskleidė D.Ūselienė.

Privilegijos

Socialinės paramos skyriaus vedėja sako, kad yra didelė problema tiek su būstų nuoma pabėgėliams, tiek su jų pirkimu.

„Savivaldybė pagal Pasaulio banko projektą turi galimybę pabėgėliams nupirkti penkis būstus. Perkame jau daugiau nei pusmetį, tačiau nupirkome tik du. Niekas neteikia pasiūlymų, nors iš tikrųjų tai yra nemaži pinigai.

Tie būstai būtų skirti pabėgėliams jų integracijos laikotarpiu ne ilgiau nei trejiems metams. Tuos trejus metus sąlygos būtų tokios pačios, kaip gyvenantiems socialiniuose būstuose. Pavyzdžiui, tereikėtų susimokėti simbolinį mokestį už nuomą ir komunalines paslaugas“, - aiškino D.Ūselienė.

Tačiau ji tikino, kad problemos su būstais yra ne dėl to, kad į pabėgėlius žiūrima įtariai.

„Žinokite, ta fobija kažkiek praėjo. Neigiamų reakcijų negirdžiu, neteko girdėti, kad būtų nepatenkinti kaimynai ar kad šeimininkai skųstųsi, jog išsikraustantieji būstus palieka apšnerkštus.

Viena moteris, nuomojanti būstą pabėgėliams, net klausė, ar neįmanoma padaryti, kad jos būstas būtų kaip socialinis. Moteriai pabėgėlių netekti gaila, nes jie gana daug moka, pati pigiau nuomoti negali, o pajamų jie neturi“, - tvirtino D.Ūselienė.

Žymos: pabėgėliai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Manau

2019-07-12   11:36

IP: 195.206.105.195

jie ne pabėgėliai, o nelegalai.

Haha

2019-07-12   10:35

IP: 195.14.177.1

ne daugiau uz lietuvius, o padoru atlyginima. Bent pasako, kiek is tiesu nori - stai kur geras mentalitetas. O ne taip, kaip mes - rekiam jau 30 metu, kad eisim i gatves protestuoti, o kaip murkdomes, taip murkdomes tam paciam mesle.

Nuomonė

2019-07-11   23:15

IP: 78.57.241.151

Norėti gali daug ko... Bet privalo taikytis prie Lietuvos sąlygų. Nepatinka - važiuokit kur norit...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Greitasis laikas vagia mūsų dienas nuotrauka, foto

Šiandien pasaulis pasidarė mažas, sako psichoterapeutė Jūratė BAJARŪNIENĖ, nes kas dieną vis...

1974 m. liepos 8 d. Klaipėdoje mirė Jonas Jurgis Gocentas, teisininkas, literatas,...

Advokatas, kraštotyrininkas Jonas Jurgis Gocentas nuotrauka, foto

Uostamiestyje ruošiamasi pilies bokšto atkūrimo darbams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį...

Pradedami Klaipėdos pilies bokšto atkūrimo darbai nuotrauka, foto

Na ir nesiseka mūsų politikams. Jie visų mūsų vardu įsipareigojo į šalį...

Pabėgėliai nori didesnių algų nei lietuviai nuotrauka, foto

„Atlantas“ nusileido ir „Gornik“ ekipai nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai Lenkijoje sužaidė dar vienerias kontrolinės rungtynes. Zabžės miesto stadione...

Mieste pamatytas paukštis pradžiugino ne visus nuotrauka, foto

Klaipėda, Pačiame uostamiesčio centre - miestiečius stebinantis paukštis. Paklydėlį įamžinusios klaipėdietės nuotraukomis...

Šeimos pramoga Klaipėdoje apkarto: išėjo pašiurpę nuotrauka, foto

Gyvūnai, Šeimos apsilankymas Klaipėdos zoologijos sode, kuris turėjo būti pramoga, apkarto iškart po...

„Valstiečiai“ pasitiki Ramūnu Karbauskiu nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba pareiškė pasitikėjimą partijos pirmininku Ramūnu...

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...