2020 m. lapkričio 25 d. 19:34 val., trečiadienis

Skaityk dabar

Naujas baubas - žaliosios laivybos iššūkiai

(1)

Naujas baubas - žaliosios laivybos iššūkiai nuotrauka, foto

PERSPEKTYVA. Viliojanti perspektyva perpus sumažinti anglies dvideginio išmetimų iš laivų kelia nerimą Lietuvos laivų savininkams, nes naujos technologijos dar neatrastos.

© Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Reklama

Lietuvos laivų savininkai sunerimę dėl ketinimų sumažinti anglies dvideginio išmetimų iš laivų. Jie dar nespėjo atsigauti po sprendimo gerokai sumažinti kuro sieringumą. Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas mano, kad tam jau reikia ruoštis dabar, bet sprendimus priimti atsakingai, kad nenutiktų taip, kaip prieš keliolika metų, kai Lietuva dėl netinkamo atstovavimo tarptautinėse jūrų organizacijose prarado 15 proc. Lietuvos laivyno tonažo.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos teigimu, šiuo metu didelį nerimą laivų savininkams kelia griežtėjantys gamtosaugos reikalavimai. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra įsipareigojusi iki 2050 metų 50 proc. sumažinti anglies dvideginio (CO2) išmetimų iš laivų, palyginti su 2008 metų emisijomis. Manoma, jog tam tikri sprendimai jau turi būti padaryti iki 2030 metų. Tačiau efektyvių technologijų, kurios leistų pasiekti užsibrėžtus tikslus, rinkoje nėra.

Svarstomos ir tiriamos galimybės naudoti kaip jūrinį kurą vandenilį ar amoniaką. Manoma, kad jų galimybės virsti jūriniu kuru galėtų būti įgyvendintos ne anksčiau kaip iki 2030 metų.

Šiuo metu Europos Komisijoje (EK) ir tarp ES valstybių narių yra prasidėjusios diskusijos dėl anglies dvideginio emisijų laivyboje apmokestinimo taikant principą "teršėjas moka". Tikėtina, kad 2021 m. EK Europos Tarybai ir Parlamentui pateiks siūlymų šiuo klausimu.

"Dabar diskutuojama, kaip pasiekti anglies dvideginio sumažinimą. Pradėti vartoti suskystintąsias gamtines dujas kaip laivų kurą? Jos išsprendžia sieringumo klausimą, azoto oksidų, bet iki galo neišsprendžia anglies dvideginio emisijų klausimų. Problema ta, kad nėra naujų technologijų, jų tik ieškoma. Laivų savininkai siūlo, kad dalis lėšų, įsigyjant jūrinį kurą, tektų mokslo institucijoms. Galbūt apie 2030-uosius rinkoje pasirodys laivai, kurie kaip kurą naudos vandenilį ar amoniaką. Šiandien vienintelė galimybė sumažinti anglies dvideginio emisijas yra didinti laivų efektyvumą, naudoti "slow steaming" (plaukti lėtai, - aut. past.) koncepciją arba pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) panaudojimo, kurios tik iš dalies išsprendžia emisijų klausimus", - sakė G. Kutka.

Sieros gaudyklių atsiperkamumas abejotinas

Priminsime, kad ne taip seniai laivų savininkams teko susidurti su iššūkiais, susijusiais su kuro sieringumo mažinimu. Ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, buvo diegiamos sieros gaudyklės (vadinamieji skruberiai), pareikalavusios didžiulių investicijų.

Reklama

Tarptautinė jūrų organizacija įsipareigojo iki 2050 metų CO2 išmetimus iš laivų sumažinti 50 proc.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

"Sieros gaudyklės instaliavimas laive pareikalavo 0,5-5 mln. eurų investicijų vienam laivui. Dabar matome, kad jų atsiperkamumo laikas labai ilgas. Skirtumas tarp sieringo mazuto ir nesieringo dyzelino dabar yra palyginti nedidelis. Ko gero, būtų buvę geriau nieko nedaryti ir naudoti švaresnį kurą. Tačiau tuo metu, kai buvo priimami sprendimai, tas kainų skirtumas buvo apie 200 dolerių už toną. Kadangi dabar skirtumas sumažėjo, tad gaudyklių atsiperkamumas yra abejotinas. Tačiau nuo 2015 metų reikalavimas, kad kuro sieringumas neviršytų 0,1 proc. Baltijos ir Šiaurės jūrose, buvo įteisintas ir negalėjai laukti. Nuo 2020 metų pradžios visame pasaulyje įsigaliojo reikalavimas neviršyti jūriniame kure sieros 0,5 proc. vietoje buvusių 3,5 proc.", - aiškino laivų savininkų atstovas.

"Jeigu nieko nedarysime, sėdėsime baloje"

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas dėsto žaliosios laivybos pagrindų kursą studentams, o magistrantams - kursą Žalioji laivyba. Be to, jam tenka dalyvauti europiniuose projektuose, susijusiuose su šia tematika.

"Natūralu, kad visi mes turime būti suinteresuoti mūsų aplinkos švarumu. Tačiau kartais sprendimai dėl laivų priimami ne visai apgalvotai: strategijos atžvilgiu teisingi, laiko - ne. Pavyzdžiui, skruberių atžvilgiu ne viskas buvo sudėliota gerai. Bet jeigu nieko nedarysime, sėdėsime baloje. Daryti reikia, bet protingai ir apgalvotai", - mano profesorius.

Reklama

Pasako jo, sprendžiant CO2 problemą yra kelios kryptys. Viena jų - gerinti laivų konstrukcines savybes, t. y. tobulinti variklius ir kurti naujus. Pasak profesoriaus, variklių gamintojai nesnaudžia, jie labai greitai adaptuojasi prie naujų sąlygų. Tačiau šis būdas problemos iki galo neišspręstų. Todėl labai svarbus antras būdas - naudoti naujus, švaresnius kurus, pvz., suskystintąsias gamtines dujas (SGD). Naujas būtų amoniako ar vandenilio kuras.

Problema ta, kad nėra naujų technologijų, jų tik ieškoma. Laivų savininkai siūlo, kad dalis lėšų, įsigyjant jūrinį kurą, tektų mokslo institucijoms.

Gintautas KUTKA, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius

"Norint mažinti CO2 ir azoto oksidų kiekį šiandien optimaliausias būdas būtų statant naujus laivus pritaikyti juos naujiems kurams montuojant modernesnę įrangą ir pirmiausia variklius. Dar vienas būdas - statyti hibridinius laivus. Tačiau šie daugeliu atvejų plaukioja nedideliais nuotoliais. Pavyzdžiui, jie galėtų būti varomi ir dujomis, ir elektra, kaip kurą naudoti SGD ir naftos produktus. Kaip epizodinis dalykas galėtų būti ir saulės energijos panaudojimas. Svarbu neatidėti šios problemos sprendimo ir ieškoti būdų jau dabar", - mano profesorius.

Prarasta 15 proc. laivyno tonažo

"Problema - ką nors padaryti senuose laivuose. Žinoma, jeigu mes neturėtume tokių laivų, mums šis klausimas nerūpėtų. Bet mes jų turime, jie kol kas dirba pelningai ir reikia leisti jiems baigti darbą. Ir todėl priimti sprendimus reikia labai atsargiai. Lietuvai Tarptautinėje jūrų organizacijoje atstovavau nuo 1994 iki 1999 metų. Šioje organizacijoje galima ginti savo šalies interesus. Mes, tų šalių, kurių ekonominė situacija tuo metu nebuvo ypač gera, atstovai, įvertindavome savo šalies situaciją ir galėjome priimti normalius sprendimus, darančius mažesnę įtaką būtent seniems laivams. Priešingu atveju mažų laivų savininkai paprasčiausiai bankrutuotų. Tačiau kartais, kai įsikiša politikai, geri darbai nueina perniek", - sakė V. Paulauskas.

Problema - ką nors padaryti senuose laivuose. Žinoma, jeigu mes neturėtume tokių laivų, mums šis klausimas nerūpėtų. Bet mes jų turime, jie kol kas dirba pelningai ir reikia leisti jiems baigti darbą.

Reklama

Vytautas PAULAUSKAS, Klaipėdos universiteto profesorius.

Profesorius papasakojo apie įvykį, nutikusį prieš keliokiką metų. IMO buvo svarstomas skystinio gesinimo sistemų klausimas. Organizacija nusprendė, kad senuose laivuose sena sistema gali likti iki tol, kol jiems bus atliekamas kapitalinis remontas arba jeigu bus panaudota skystinio gesinimo sistema, t. y. laive kils rimtas gaisras. Tai reiškė, kad senieji laivai gali plaukioti iki nurašymo. Tokią direktyvą priėmė ir Europos Komisija.

"O ką padarė mūsų Aplinkos ministerija ir Seimas? Aplinkos apsaugos įstatyme reikalavimas buvo įrašytas be jokių išlygų. Vienos Lietuvos laivybos kompanijų turėjo du laivus su minėtomis senomis sistemomis. Po remonto laivai negavo tuometinės Lietuvos saugios laivybos administracijos patvirtinimo, kad tos sistemos gali funkcionuoti, nes įstatyme buvo parašyta, kad tokios sistemos neturi būti. Kompanijai teko savo laivuose iškelti vienos iš ES šalių, kurioje normaliai buvo surašytos taisyklės, vėliavą, o Lietuvos laivynas neteko 15 proc. turėto tonažo", - pasakojo profesorius.

Jo teigimu, todėl labai svarbu, kad tie, kurie atstovauja Lietuvai įvairiose organizacijose, priimančiose vienokius ar kitokius sprendimus, būtų tą sritį išmanantys žmonės. "Aiškinantis, kodėl taip nutiko, nustatyta, kad to klausimo svarstymuose dalyvavo viena mergaitė iš Aplinkos ministerijos, nesupratusi apie ką iš tikrųjų kalbama, tačiau dėl jos ataskaitos tokia norma buvo įrašyta į mūsų įstatymą. Tokių dalykų reikėtų vengti", - sakė V. Paulauskas.

Bus daugiau

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2020-10-31   13:49

IP: 208.86.136.42

Problema išties Labai Aktuali .,
Jau dabar atvykstant į Kanados,JAV ,Australijos uostus ekologiniai ,oro išmetimo reikalavimai labai jau drastiški.
Kontrolė visur ir visame kame.
Matomai tie reikalavimai kasmet didės .
Todėl radikalus sprendimas pereiti prie visiškai kito tipo laivų kuro ,visaik kito tipo vidaus degimo variklių jau dabar darosi aktualu.
Žinoma bus išiimčių dsenesniems laivams /kaip tai dabar yra del balastinių vandenų/bet bendra kryptis -labai rimtas požiūris į išmetamūjų dujų koncentraciją. Tam išties jau dabar reikia ruoštis ,nes laivunas tai pasulio ekonomis ramstis ir pagrindinė trasporto priemonė.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Valdas Trinkūnas: "Tikrosios etikos politikoje nėra, versle - kas kita" nuotrauka, foto

Vyras per savo gyvenimą turi pasodinti medį, pastatyti namą ir susilaukti sūnaus....

Argi ne kiaulystė? Per Kalėdas ir Naujuosius šiemet bus du ilgieji savaitgaliai,...

Sutikti Naujuosius namuose, viešbutyje, o gal surengti indišką vakarėlį? nuotrauka, foto

Šiemet pirmą kartą trims mėnesiams atvertas Nidos švyturys parodė, kad toks žingsnis...

Klaipėda lieka be atviro lankytojams švyturio nuotrauka, foto

Jau pradėti darbai, kad Baltijos jūroje 40 metrų gylyje nusidriektų ilgiausias pasaulyje...

Baltijos jūroje nusidrieks ilgiausias pasaulyje povandeninis tunelis nuotrauka, foto

Kviečia savanorius į "Carito" globos namus nuotrauka, foto

Klaipėda, Telšių vyskupijos "Carito" Klaipėdos regiono globos namuose įsisukus koronavirusui trūksta ir darbuotojų,...

Šventinis gruodis Neringoje: staigmenos ir labirintas į kultūros sostinės metus nuotrauka, foto

Neringa, Nors pandemija ir koreguoja mums įprastą Kalėdų laukimą, jau netrukus į...

Mirė Diego Maradona nuotrauka, foto

In Memoriam, Argentinos futbole – gedulas. Pranešama, kad eidamas 61-uosius metus mirė legendinis šios...

"Neptūno" stovykloje - pozityvios žinios nuotrauka, foto

Sportas, Tikėtina, kad jau per artimiausias Klaipėdos "Neptūno" rungtynes aikštėje išvysime pagrindinį komandos...

Klaipėda, Paskelbta prieš 35 min.

Mirė Diego Maradona

(papildyta)

In Memoriam, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...