Mirusio milijonieriaus R.Karpavičiaus įmonėse tvyro baimė: bandoma tyliai parduoti turtą

Mirusio milijonieriaus R.Karpavičiaus įmonėse tvyro baimė: bandoma tyliai parduoti turtą

„Gaila, kad parduodama tai, į ką įdėta daug širdies“, – kalbėjo buvę verslininko Raimondo Karpavičiaus bendražygiai. „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad nors kova dėl mirusio milijonieriaus palikimo dar tęsiasi, jau bandoma tyliai parceliuoti turtą.

5 milijonai eurų. Tiek prašoma už pastatų kompleksą su geležinkelio atšaka Vilniaus pakraštyje, šalia Panerių geležinkelio stoties. Nekilnojamojo turto portaluose man į akį kritęs skelbimas dar naujas, įkeltas spalio mėnesį.

Už solidžią kainą siūloma įsigyti statinių, kurių bendras plotas – net 44,5 tūkstančio kvadratinių metrų.

Įdomus sutapimas, kad tokio dydžio šiuolaikinį logistikos centrą valdo Vilniuje įsikūrusi įmonė „Ferogama“, kuri priklausė žinomam verslininkui ir mecenatui R.Karpavičiui.

Milijonieriaus užmojai buvo platūs – jo sukurta verslo imperija driekėsi ir už šalies ribų.

R.Karpavičius valdė Klaipėdoje registruotą bendrovę „Karpis“ ir antrinę įmonę „Marijampolės pieno konservai“, „Rarkarpį“ Tenerifėje, Lukšių ir Širvintų pienines, Vilniuje veikiančią „Ferogamą“, Ukrainoje – „Vitaut“.

Dar dvi įmonės – „Dairy Trading LLC“ ir „RKH Holding LTD“ – registruotos Šveicarijoje.

Praėjusių metų rugpjūčio 9-ąją po sunkios ligos mirusio 61 metų R.Karpavičiaus palikimo vertė siekia apie 120 milijonų eurų.

Dėl jo verda aršus mūšis, į kurį įsitraukęs būrys advokatų, tarp kurių yra ir buvusių prokurorų.

Kitą savaitę Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur vyksta procesas dėl užginčyto testamento, turėtų toliau kalbėti svarbūs liudytojai. Tarp jų bus ir tie, su kuriais pokalbius jau publikavo „Lietuvos rytas“.

Tada kodėl jau parduodamas turtas, nors kova dėl palikimo dar nesibaigė? Ar tokiu būdu nėra pažeidžiamos galimų paveldėtojų teisės, ar neturėtų būti gautas teismo leidimas?

Geriausiai tai turėtų žinoti šiaulietis docentas Henrikas Karpavičius, kuris po brolio mirties pasišovė administruoti šimtamilijoninį verslą. Bet naujasis įmonės „Karpis“ prezidentas ir šį kartą neatsakė į jam „Lietuvos ryto“ pateiktus klausimus.

„Yra skirtas palikimo administratorius, o testamentinėje byloje uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iki tol, kol pasibaigs ginčas.

Daugiau aš negalėčiau aiškinti apie teisinius santykius, prie kurių dirbu kliento pavedimu“, – teigė H.Karpavičiui atstovaujančios kontoros „Wint“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Paklausta apie turtui Klaipėdos teisme skirtas laikinąsias apsaugos priemones H.Karpavičiaus atstovė teigė, kad tai neva yra tik mano interpretacija arba ji to nežinanti.

Tačiau man pavyko gauti Klaipėdos apygardos teismo 2018 metų gruodžio 21-ąją priimtą nutartį, kuria R.Karpavičiaus valdytam turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotos bendrovės „Karpis“, kuri valdo antrines įmones, akcijos.

Taip pat apsaugos priemonės pritaikytos ir R.Karpavičiaus turėtam nekilnojamajam turtui. Jį uždrausta perleisti, įkeisti kitiems asmenims, mažinti vertę.

Direktorius atrodė nustebęs

„Stebiuosi, kaip toks skelbimas apie pastatų pardavimą iš viso galėjo atsirasti.

Mūsų įmonė yra gerai žinoma rinkoje, ji galėtų ir toliau sėkmingai veikti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino „Ferogamos“ direktorius Jonas Viesulas.

Pašnekovas pasvarstė, gal pastatus parduoda kita Paneriuose esanti įmonė, kurioje gaminamos apsauginės sienelės.

Jeigu „Feragamos“ direktorius dar prieš savaitę nežinojo, ar viešai pasirodę skelbimai susiję su jo vadovaujama įmone, gal tai paaiškins nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atstovai?

Kai paskambinau skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė brokeris Darius.

Buvo pasirašyta sutartis

– Ar dar nepardavėte Vilniuje esančių gamybos ir sandėliavimo patalpų su geležinkelio atšaka? Ar būtų galima apžiūrėti? – paklausiau brokerio Dariaus.

– Jos dar yra. Dar neparduotos. Jūsų ten niekas neįleis – reikėtų važiuoti kartu su manimi ir iš anksto suderinti su įmonės apsauga.

– Kas parduoda šį didelį nekilnojamąjį turtą?

– Parduoda patys savininkai, bendrovė „Ferogama“. Aš esu tik tarpininkas. Bet aš turiu su jais pasirašęs sutartį.

– Ar nėra kliūčių sudaryti pardavimo sandorį, ar pastatai nėra įkeisti?

– Įkeitimas, jeigu toks yra, netrukdo pardavimui. Bankas duoda sutikimą parduoti turtą ir jis gali būti parduotas.

Naujo pirkėjo tie kreditai nedegina. Tad kliūčių kol kas nėra.

– Ar tikrai nėra kitų apribojimų ir galima milijoninį turtą laisvai parduoti?

– O kodėl jus tai domina? Paprastai pirkėjai klausinėja tik apie pastatų būklę.

– Būklė neblogai matyti iš gausios nuotraukų galerijos, kuri įdėta skelbime. O mane domina tai, kas slypi už tų nuotraukų. Galbūt kas nors nutylima?

– Kai mes su savininkais pasirašėme sutartį, jokių apribojimų nebuvo.

Turtas gali būti parduotas, sandoris – vykti be trikdžių. Bet aš negaliu garantuoti už savininkus. Jeigu vykstant pardavimo procesui atsirastų apribojimų, jeigu kažkas uždėtų areštą, tada sandoris negalėtų įvykti ir pardavimas būtų nutrauktas.

– Per kiek laiko galėtų įvykti pirkimo–pardavimo sandoris?

– Pastatų daug, todėl užtruktų apie mėnesį, kol pirkėjas viską patikrintų, suderintų sutartis su notaru.

Prireikė daug pastangų

Prie Panerių geležinkelio stoties Agrastų gatve vienas paskui kitą judėjo vilkikai. Jie ir nuvedė „Ferogamos“ link.

Šalia vartų krovinių lūkuriavo eilė sunkiasvorių mašinų. Vienos įvažiuodavo, kitos išvažiuodavo.

Didžiulis logistikos centras su solidžiu paslaugų paketu, muitinės sandėliais ir 3,6 kilometro geležinkelio atšaka, kuri taip pat priklauso „Ferogamai“, per dieną aptarnauja apie 100 vilkikų.

Įmonė priima krovinius iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, įformina muitinės dokumentus, paruošia ir eksporto dokumentus. Teritorijoje dirba ir muitininkai, kurių parašai išlydi krovinius.

Per „Ferogamą“ kroviniai išvyksta į daugybę šalių.

„Ferogamos“ Ūkio skyriaus viršininkas Viktoras, ten dirbantis jau apie 11 metų, sutiko aprodyti įmonę, kurią iš varžytynių 2009 metais įsigijo R.Karpavičius.

„Aš R.Karpavičių mačiau tik kartą. Tai buvo geras verslo savininkas – prie jo ši įmonė neatpažįstamai pasikeitė. Jis paskyrė vadovauti ūkišką direktorių J.Viesulą, pastatai buvo suremontuoti, išasfaltuotas kelias, įrengtos vaizdo kameros.

Praeityje vietiniai ateidavo vogti kabelių. Bet jau daug laiko jie čia nelenda.

Turime gerus kranus, krautuvus, galime atlikti visus klientams reikalingus darbus, pavyzdžiui, pakrauti armatūrą, negabaritinius krovinius.

Mūsų logistikos terminalas yra universalus, jo vieta klientams labai patogi.

Įmonėje nuolat dirba 55–60 darbuotojų, jiems visada laiku mokami atlyginimai“, – paaiškino Viktoras, rodydamas didžiausią „Ferogamos“ sandėlį, kurio plotas – 4 tūkstančiai kvadratinių metrų.

Sandėlyje į vilkiką darbuotojai specialiais keltuvais krovė krovinį. Šalia sandėlio – geležinkelio atšaka, kurioje stovėjo krovininiai vagonai, paženklinti baltarusiškais užrašais. Iš Baltarusijos atgabenama daug metalo.

Šalia įmonės teritorijos – geležinkelio stotis. „Ferogama“ nuosavu manevringu lokomotyvu nuo stoties atveža vagonus su kroviniais prie sandėlių. Čia jų laukia vilkikai.

Tarp daugybės sandėlių – ir skirtasis maistui. Per karantiną tokių krovinių sumažėjo. Bet prie kitų sandėlių vilkikai važiuoja be paliovos.

„Man patinka čia dirbti, netoli gyvenu. Ir pavasarį per karantiną dirbome visu pajėgumu.

Tik nemalonu, kad jau sklinda kalbos apie pastatų pardavimą.

Čia dirbantiems žmonėms prireikė daug pastangų, kad būtų sukurtas šis logistikos centras“, – apie pamėgtą atsakingą darbą kalbėjo ilgametis įmonės darbuotojas Viktoras.

Žarstė gražius pažadus

Milijonieriaus palikimo administratorius H.Karpavičius po brolio mirties vienam naujienų portalui viešai dievagojosi, kad vykdys jam duotą pažadą – tęs išplėtoto verslo ir investicijų liniją, sieks išsaugoti darbo vietas.

Anksčiau versle mažai sukęsis, o daugiau laiko akademinį darbą dirbęs šiaulietis tai žadėjo ir Klaipėdos apylinkės teismui, į kurį 2019 metų rudenį kreipėsi kartu su jaunąja našle Aiste Karpavičiene iš Kauno.

Abu tada teigė, kad paveldimas šimtamilijoninis turtas yra specifinis, o jie – tinkamiausi jį administruoti.

„Įmonėms netekus vienintelio akcininko reikia užtikrinti, kad sprendimus būtų įmanoma priimti ir juos priimtų tinkamas, įmonių specifiką išmanantis asmuo. (...) Turtui reikalinga nuolatinė priežiūra, būtina mokėti mokesčius, atlikti kitus jam išsaugoti reikalingus darbus“, – tokius argumentus tada dėstė H.Karpavičius ir Aistė Karpavičienė.

Jie sakė esą suinteresuoti išsaugoti paveldimą turtą ir nemažinti jo vertės.

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 metų spalio 3 dieną tenkino šiauliečio ir kaunietės prašymą.

Tačiau „Lietuvos ryto“ šaltiniai teigė, kad jau kalbama ne tik apie „Ferogamos“, bet ir kitų R.Karpavičiaus valdytų įmonių turto galimą pardavimą.

„Esu pastebėjęs, kad suaktyvėjo duomenų, kurie paprastai būna reikalingi turtui parduoti, rinkimas“, – sakė šaltinis iš Marijampolės.

Jis pateikė ir elektroninį laišką, kuris esą siuntinėtas įmonių viduje: „Generalinis direktorius prašė informacijos apie nekilnojamąjį turtą, kuris yra nereikalingas ar nenaudojamas ir jį galima parduoti. Reikia sąrašo su likutine ir rinkos verte.“

Pašnekovas prašė neskelbti jo pavardės, nes nuogąstavo, kad gali būti patrauktas nuo verslo reikalų.

Tačiau jam skaudu matyti, kaip galbūt švaistomas turtas.

Kitas šaltinis, kuris daug metų dirbo su R.Karpavičiumi, taip pat nerimavo dėl jo sukurto verslo ateities.

„Raimondas sukūrė patikimas įmones. Bus labai gaila, jei parduos vištas, kurios deda gerus kiaušinius. Bus skaudu ir darbuotojams. Gal tai daroma dėl įsipareigojimų bankui, paimtų kreditų? O gal turto administravimas nevyksta taip gerai, kaip tikėtasi?“ – svarstė pašnekovas.

Nusitaikė ir į kitą turtą

„Lietuvos rytas“ sužinojo, kad dairomasi pirkėjų ir medžio perdirbimo bendrovei „Vitaut“, kuri veikia Ukrainoje, netoli sienos su Baltarusija.

R.Karpavičiaus nurodymu ten buvo nupirkta nemažai sunkios technikos, skirtos medienai gabenti.

Įrengti šiuolaikišką įmonę padėjo iš užsienio pakviesti konsultantai.

„Prieš kokius penkerius metus Ukrainoje buvo nupirktas senas baldų kombinatas su tualetu lauke. Bet kolektyvas buvo nuoširdus ir džiaugėsi, kad atsirado investuotojas.

Tiesiog akyse viskas buvo įrengta šiuolaikiškai, iš užsienio atvykę britas ir švedas padėjo įdiegti naują baldų dalių gamybos liniją“, – pasakojo vienas ten dirbęs lietuvis.

Apie tai, kad gali būti ketinama parduoti įmonę Ukrainoje, kalbėjo ir šaltinis iš Marijampolės.

„Šiemet buvo ieškoma galimo įmonės Ukrainoje pirkėjo.

Tokie pokalbiai vyko kelis mėnesius. Tarpininkams buvo pažadėti tam tikri procentai. Tačiau dabar įmonės pardavimas Ukrainoje sustabdytas, kažko delsiama“, – teigė pašnekovas.

Jis užsiminė, kad Širvintų pieninėje taip pat buvo pastebėti galimi pirkėjai, kad su jais gali būti sudaryta nuomos sutartis su pirmumo teise įsigyti pardavimo metu.

Atsidūrė pareigūnų taikiklyje

Įtampa tvyro ir Lukšių pieninėje, kuri dėl galimai netinkamai panaudotos europinės paramos atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) taikiklyje.

Įranga, priešingai nei nurodyta paramos sutartyse, gali būti neveikianti, nėra modernizuota.

Po FNTT pareigūnų vizito tarp pienininkų sklido džiugios kalbos, kad galimus pažeidimus pavyko sėkmingai užglaistyti.

Tuo esą gyrėsi ir džiaugėsi pieninės vadovybė. Tačiau jos džiaugsmas greitai išblėso, kai galimu neteisėtu susitarimu susidomėjo prokurorai.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, Kauno apygardos prokuratūros kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl galimo sukčiavimo, yra gautas anoniminis pranešimas. Jame taip pat pažerta įtarimų dėl galimų neteisėtų veiksmų.

Skunde minimos H.Karpavičiaus ir tauragiškio Arūno Pukelio pavardės.

„Pabendrauju su Henriku, jis dabar vadovauja Marijampolės įmonei. Kartais susiskambiname. Bet aš neturėjau interesų „Marijampolės pieno konservuose“. O dabar laikausi per šimtą metrų. Tegul jie patys išsiaiškina, kaip gyvens“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Pukelis, dar vadinamas Šviniumi.

Šaltiniai taip pat teigė, kad gali būti švaistomos įmonių lėšos ir mokant solidžius honorarus advokatams už paslaugas užginčyto testamento byloje.

Esą pateiktas sąskaitas gali sumokėti ne fizinis, o juridinis asmuo, nors jam realios paslaugos nėra teikiamos.

„Aš negaliu atskleisti konfidencialių kliento duomenų. Vyksta įprastiniai santykiai tarp kliento ir advokato“, – paklausta, ar kontorai „Wint“ moka pats H.Karpavičius, ar jo administruojama įmonė, atsakė advokatė D.Ušinskaitė-Filonovienė.

Atrodė, kad brolis tęs verslą

Apie R.Karpavičiaus valdytose įmonėse tvyrančią įtampą prabilo ir vienas iš jo buvusių verslo bendražygių.

„Bijoma, kad kita pusė (R.Karpavičiaus pirmoji šeima. – Aut.) nepareikštų pretenzijų dėl blogo administravimo.

O juk po R.Karpavičiaus mirties jo brolis H.Karpavičius kalbėjo, kad tęs verslą.

Mums visiems atrodė, kad ta kryptis jam svarbi.

Kai prasidėjo kova dėl palikimo, pasaulis greitai išgirdo, kaip yra iš tiesų!“ – rėžė pašnekovas.

Šis verslininkas prisiminė ir giliai į atmintį įsirėžusius paskutinius pokalbius su sunkia liga – glioblastoma – sirgusiu R.Karpavičiumi.

„Lietuvos ryto“ pašnekovas teigė tada pirmą kartą pamatęs kaunietę Aistę Grybauskienę, kuri likus keturiems mėnesiams iki milijonieriaus mirties tapo jo žmona. Prieš tai pagal mįslingomis aplinkybėmis sudarytą testamentą jai palikta pusė šimtamilijoninio turto.

Nepažįstamoji užėjo trumpam

– Ar ilgai dirbote su R.Karpavičiumi? – paklausiau vieno iš buvusių jo patikėtinių.

– Mes daug metų buvome bendražygiai.

Susipažinome, kai R.Karpavičius Palangoje statė namą iš mano atvežtų statybinių medžiagų.

Mes kalbėdavome apie įvairias verslo problemas, tardavomės. Po kurio laiko jis mane pakvietė dirbti kartu.

– Ar R.Karpavičius iki 2018 metų rudens yra kalbėjęs apie sveikatos problemas?

– Iki 2018-ųjų lapkričio jis nesiskundė sveikata, buvo sportiškas, daug dėmesio skyrė sveikam maistui.

2018 metų sausio mėnesį sveikindamas jį gimtadienio proga išgirdau pažadą, kad per mano jubiliejų būtinai iškels didelę šaunią puotą.

Mano jubiliejus buvo dar toli, tad jis tikrai neplanavo sirgti.

– Ar su R.Karpavičiumi bendravote ir 2018 metų lapkritį, kuris jam buvo lemtingas?

– Taip, Raimondas man skambino dėl įvairių darbo klausimų, tik kalbėjo su trumpomis pauzėmis. Pradėjau jausti, kad kažkas ne taip.

Tada sužinojau, kad jis yra Kauno klinikose.

Norėjau R.Karpavičiui padėti, nes pažįstu nemažai talentingų, garbingų medikų. Tą rudenį bendravau su R.Karpavičiumi ir prieš operaciją, ir po jos.

– Apie ką jūs kalbėjotės? Ar verslininkas pristatė kaunietę A.Grybauskienę?

– Pirmą kartą aš iš viso nelabai į ją atkreipiau dėmesį. Ji tik trumpam buvo užėjusi į palatą, kažką patvarkė ant stalo ir išėjo. Raimondas man jos nepristatė.

Man labai rūpėjo jo sveikata, bendravome apie valandą. Kalbėjomės ir apie verslą, kad gali skubiai prireikti mano pagalbos.

Kitą kartą su R.Karpavičiumi akis į akį vėl apie valandą kalbėjausi jau po jam atliktos operacijos.

Vėl buvo trumpam, gal pusei minutės, įėjusi moteris.

Ji nusistebėjo, kaip ten patekau (prie palatos buvo pastatytas apsauginis. – Aut.). Aš tik nusijuokiau, ji išėjo.

Reikėjo ir taip daug reikalų aptarti su Raimondu, todėl į tą moterį aš visiškai neatkreipiau dėmesio. Jei kitą dieną ją būčiau sutikęs gatvėje, vargu ar būčiau pažinęs.

Kas ji tokia, man pradėjo aiškėti tik per R.Karpavičiaus laidotuves. Tada ten pasirodė ir Audronė Karpavičienė. Iki tol ją vienintelę aš pažinojau kaip R.Karpavičiaus žmoną.

– Kaip R.Karpavičius jautėsi po operacijos, ar kalbėjo apie tolesnį gydymą užsienyje?

– Po operacijos prašiau jo kuo mažiau jaudintis, siūliausi padėti dėl tolesnio gydymo ir užsienio šalyse.

Iš savo artimų draugų žinojau, kad yra galimybė gydytis Izraelyje, kad jis ten būtų laukiamas. Taip pat – Olandijoje, Vokietijoje.

Raimondas tada savo situaciją įvertino taip: davė 50 procentų, kad pagis ir gyvens. Jis man dar pasakė: „Jeigu taip jau gausis, kad manęs nebebus, aš tau visada padėsiu iš dangaus.“

Tačiau daugiau nepamačiau Raimondo gyvo. Praradau ne tik verslo bendražygį, bet ir bičiulį.

Prisiminęs R.Karpavičiaus žodžius per jo laidotuves bičiuliams pasakiau, kad jis tapo mūsų atstovu danguje.

– Gal jums teko R.Karpavičiaus įmonėse matyti tauragiškį A.Pukelį?

– Aš jį mačiau tik per R.Karpavičiaus laidotuves, kur jis pasakė kalbą.

Teko girdėti, kad jis galėjo turėti kažkokių interesų, o jo sūnus lyg ir užsiima logistikos verslu.

Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.


Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder