2020 m. birželio 3 d. 05:37 val., trečiadienis

Skaityk dabar

Milijonus lietuvių santaupų išmelžę nusikaltėliai – nepagaunami ir nebaudžiami

(1)

Milijonus lietuvių santaupų išmelžę nusikaltėliai – nepagaunami ir nebaudžiami nuotrauka, foto

LRT tyrimas. Milijonus lietuvių santaupų išmelžę nusikaltėliai – nepagaunami ir nebaudžiami

© LRT Tyrimų skyriaus nuotr.

Šimtai Lietuvos gyventojų prarado milžiniškus pinigus tarptautinėse nusikalstamose schemose, kurios užmaskuojamos tarsi investicinė galimybė, nors iš tiesų tai yra apgaulė. Tačiau dėl įstatymų spragos nukentėjusieji palikti likimo valiai.

LRT Tyrimų skyrius surinko įrodymų, kad Lietuvoje veikė ne tik iš užsieniečių pinigus viliojanti grupuotė, bet ir kad ji turi sąsajų su licenciją gavusia Kipro įmone, dėl kurios veiklos Lietuvos gyventojai skaičiuoja šimtatūkstantinius praradimus.

Reklama

Prekyba valiutomis, dar vadinama „Forex“, reiškia investicijas į valiutas ir uždarbį iš jų kursų svyravimų. Net kai tokios investicijos daromos teisėtai, tai ypač rizikinga, bet LRT tyrimas rodo, kad šie investavimo būdai tampa įrankiais apgaudinėti žmones ir išvilioti iš jų pinigus.

TYRIMAS TRUMPAI

  • LRT užfiksavo iki 10 atvejų ir žino dar 100 atvejų, kai Lietuvos gyventojai prarado pinigus investuodami per Kipro įmonę „Royal Forex LTD“.
  • Investuoti pinigai, dingstantys per naktį, spaudimas skolintis, pinigų pervedinėjimas į vis kitas šalis ir skambučių atakos – visų užfiksuotų istorijų pasikartojantis motyvas.
  • LRT Tyrimų skyrius surado skambučių centre Lietuvoje dirbusį šaltinį, anot kurio, visi darbuotojai žino apgaudinėjantys žmones, taip pat kad yra naudojamas „juodasis baseinas“, imituojantis investavimą ir padedantis greičiau kliento pinigus pervesti į įmonės sąskaitą.
  • Surinkti įrodymai leidžia teigti, kad skambučių centras, kuriame dirbo LRT šaltinis, susijęs su Kipro įmone „Royal Forex LTD“. Ją vienija tas pats žmogus.
  • Teisėsauga, vertindama užfiksuotus atvejus, mato organizuoto nusikalstamumo struktūrą, kuri išsiskirsto bent per 5 valstybes ir dalijasi į dvi dalis: skambučių centrus ir pinigų plovyklas.
  • Lietuvos bankas dėl „Royal Forex LTD“ kreipėsi į Kipro priežiūros instituciją ir Lietuvos kriminalinę policiją, ši atlieka tyrimą.
  • Bankų asociacija skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje bankai užregistravo apie 230 investicinio sukčiavimo atvejų, o jų klientai prarado apie 2,3 mln. eurų.

Žmonės dažniausiai tampa užsienyje įsikūrusių skambučių centrų aukomis, kurie naudoja didelio psichologinio spaudimo metodus siekdami priversti investuoti internetinėse platformose. LRT Tyrimų skyrius bendravo su beveik 10 žmonių visoje Lietuvoje ir žino dar bent 100 atvejų, kai buvo nusitaikiusi ta pati praturtėjimą investuojant siūlanti Kipro bendrovė. Daugelis aukų, apžavėtos pažadų, prarado dešimtis ar net šimtus tūkstančius eurų.

Kitoje analogiškoje įmonėje dirbęs LRT šaltinis atskleidė, kaip investicijų schemos veikia iš vidaus. Anot jo, skambučių centro darbuotojai žino apgaudinėjantys žmones, o jų tikslas – išvilioti visus įmanomus pinigus.

Tam esą naudojama programinė įranga, leidžianti internetu klientams matyti savo tariamas sąskaitas ir investicijas, bet galiausiai viskas nukeliauja į vadinamąjį „juodąjį baseiną“.

Teisėsauga investicinį sukčiavimą vadina organizuotu nusikalstamumu. Jo struktūra dažniausiai veikia per 5 valstybes ir dalijasi į dvi schemos dalis: skambučių centro ir pinigų plovimo grupės. Schemoje dalyvaujančios grupės išviliotus pinigus dalijasi per pusę.

Aukso kalnai virto pelenais

Psichologinis spaudimas, skambučių atakos, pažadai, kad pinigai bus saugūs, ir aukso kalnų iliuzija – realybė, su kuria susidūrė visi LRT Tyrimų skyriaus kalbinti nukentėję Lietuvos gyventojai. Visus juos vienija patirtis su Kipre registruota bendrove „Royal Forex LTD“ ir jos investavimo platforma „GMO Trading“. Taip pat artimas tapo gėdos jausmas, dėl kurio į schemas įkliuvusios aukos su LRT norėjo bendrauti anonimiškai.

Pensininkė Adelija (vardas pakeistas) iki šiol apie prarastus 14 tūkst. eurų bijo pasakyti vaikams, bet kartu gyvena baimėje susirgti ir pritrūkti pinigų vaistams, nes tektų atskleisti tiesą.


Pinigai / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Jie tol gražiai kalbėjo, kol išsiaiškino, kad nebeturiu ką jiems pervesti. Ir klausė, ar turiu mašiną, kurią galiu parduoti. Esu dar palyginti sveika. Įsidarbinau dar truputėlį, kad prisidurčiau, bet žinot, kiek dar ilgai dirbsi. Baisu, kad kas neatsitiktų, nes man jau ir metų nemažai“, – vos ašaras nulaikanti prieš pusmetį nutikusią istoriją prisimena Adelija.

Paklausta, kas skatino investuoti vis daugiau pinigų, nematant jokios grąžos, Adelija sako iš pradžių tikėjusi greitai ir daug uždirbti, vėliau atsirado spaudimas pervesti lėšų, kad susigrąžintų prarastas sumas, bei baimės jausmas, kad savo pinigų daugiau nebeišvys.

Reklama

„Nežinau, kas užplaukė. Jie taip moka. Kad tavo statusas bus ypatingas, man nieko daryti nereikės, mano pinigai dirbs. Pasiruošę kaip reikiant, jie moka sukalbėti“, – teigia Adelija.

Istorijos atskleidžia tą pačią įvykių seką. Internete atradus „GMO Trading“ platformą, siūlančią įdarbinti savo lėšas, netrukus skambučiu prisistato konsultantai, padedantys užpildyti sistemoje asmens duomenis, pažymėti reikalingas varneles ir įsitikinti, kad įmonei būtų pervestas 215 eurų vertės dalyvio mokestis. Žmogus, kai jau būna įtrauktas į sistemą, perduodamas kitame ragelio gale esantiems brokeriams.

Tuomet pradeda dingti pinigai. Iš pradžių siūloma investuoti, o kartais tai daroma už pačius klientus, į valiutas. Laipsniškai pinigams nykstant, įkalbinėjama pervesti vis daugiau. 17 tūkst. eurų praradęs šiuo metu nedirbantis jaunas tėtis Mantas (vardas pakeistas) pasakoja, kad schema prasideda nuo mažų įnašų.

„Iš pradžių lyg 1,4 tūkst. eurų įnešiau. Darėm mokymus ir investicijas, kažkas lyg ir augo. Po savaitės įnešiau daugiau pinigų – apie 8 tūkstančius. Brokeris Aleksandras man pradėjo skambinėti, reikalauti, kad čia mažai pinigų, kad reikia mažiausiai 17–18 tūkst. eurų, kad čia nieko nebus“, – sako Mantas.

Telefoniniai sukčiai / AP nuotr.

Reklama

Kadangi jaunas tėtis daugiau pinigų neturėjo, kito telefoninio ryšio gale esantis Aleksandras nurodė kur ir ką spausti. Vėlų vakarą pasibaigęs pokalbis nieko gero kitą rytą neatnešė. Atsidaręs sąskaitas, Mantas išvydo nulius. Pinigai, dingstantys per naktį, – visų LRT fiksuotų istorijų pasikartojantis motyvas. Kai kuriems Kipro investavimo pradžiamokslis baigėsi skolų liūnu.

Suskilusi gelda, pilna skolų

Mantui ir dar vienai LRT kalbintai nukentėjusiai Virginijai (vardas pakeistas) „GMO Trading“ brokeriai, pritrūkus pinigų, siūlė kreiptis į greituosius kreditus dalijančias įstaigas. Tiek Mantas, tiek Virginija, paveikti baimės paskolų, prašė, tačiau skolintis iš greitųjų kreditų bendrovės atsisakė.

Virginija, kaip ir Mantas, prarado iki 20 tūkst. eurų. Vykti į banko padalinį ir didinti pavedimų limitus, taip pat kreiptis greitųjų kreditų ją įkalbinėjo nebe Aleksandras, o Davidas.

„Jis sako: gerai, užteks 2,5 tūkst. eurų. Tada sako, kad nuperkam 200 „Apple“ akcijų. Paskui moteris paskambino, kad nupirktos 2 „Apple“ akcijos ir kad penktadienį kažkoks akcijų įvykis bus. Davidas man skambina, sako, kad nuo 16 iki 80 tūkst. eurų galima už tas akcijas uždirbti. Pamatysite, nespėsite uždarinėti sąskaitų, matysite, kas čia darysis. Tada penktadienį paskambino, sako, kad vėl eina į minusą“, – skausmingą istoriją atsimena Virginija.

Pokalbis su Davidu dėl „Apple“ akcijų vyko pernai rugsėjo viduryje. Patikrinus akcijų biržų duomenis, tuo metu bendrovės dviejų akcijų vertė siekė 444 dolerius. Nuo to laikotarpio su menkais pokyčiais jos brango, o šiandien dvi „Apple“ akcijos vertos 648 dolerių, todėl „eiti į minusą“ prieš pusmetį negalėjo. Po šio įvykio Virginija nutraukė visus įmanomus ryšius su „GMO Trading“.

Reklama

Tačiau net ir nutraukus kontaktą, pasekmės gali likti ilgam. Eglė (vardas pakeistas) iš viso prarado 30 tūkst. eurų: 20 tūkst. savų ir 10 tūkst., skolintų iš banko.

„Man per dieną po du kartus į darbą skambindavo, vakare – į namus. Pervedžiau 2 tūkst. eurų. Bet pinigai iki ryto dingo. Jie vėl pradėjo šnekėti, ką jūs čia taip nuleidžiat rankas, jūs perveskite vėl, atsiimsite tuos 2 tūkst. Taip ir pasidėjo visi mokėjimai – iš pradžių 2 tūkst., paskui 3 tūkst. Šnekėjo taip gražiai. Sakau, kad nebeturiu pinigų, sako, kad yra iš kur pasiskolinti“, – pasakoja Eglė.

Anot jos, iš susidariusios sunkios padėties bandys išsikapstyti dirbdama, nors jau yra pensijoje. Panašiai nutiko ir Bertai, kuri iki šiol istoriją slepia nuo šeimos.

„Praradau labai daug – apie 45 tūkst. eurų. Viską, ką turėjau, ir dar į skolą įlindau, nes tikėjau jų pasakom, kad dar ir dar reikia investuoti. Buvau kaip užhipnotizuota. Bandžiau nutraukti, bet mane tikino – ne vienas ir ne du žmonės, ir rusiškai, ir lietuviškai, ir vyrai, ir moterys... Jų schema – superinė“, – laišku istoriją aprašė Berta.

Investicijų ekspertai šiose istorijose mato kelis galimus paaiškinimus. Pirmiausia, manipuliuota nieko neišmanančiais žmonėmis ir uždirbinėta iš nenaudingų sandorių. Antra, galbūt išvis jokių investicijų nebuvo, pinigai galėjo būti tiesiog pervedami į įmonės sąskaitas. Pasak „Synergy finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovo Artūro Milevskio, jam iš kitų brokerių neteko girdėti atvejų, kad per naktį dingtų pinigai ar kad visi nuolat juos prarastų.

„Šie brokeriai galėjo prekiauti prieš klientą. Todėl klientui patyrus nuostolį, brokeris įsideda kliento prarastą sumą į kišenę“, – sako A. Milevskis. Anot jo, „žiauriai nenormalu“ siūlyti žmonėms skolintis ir pardavinėti automobilius. „Tai normalu sukčiams“, – priduria jis.

Reklama

"Juodojo baseino“ fenomenas

LRT Tyrimų skyrius surado analogiškoje į „GMO Trading“ platformoje 2016 m. dirbusį žmogų. Jis prašė nepateikti detalių, iš kurių būtų galima jį atpažinti, ir pats pasirinko vardą, kuriuo bus čia minimas. Šioje publikacijoje LRT šaltinis įvardijamas Treideriu.

Treideris atskleidė, kad įsidarbinti nusprendė bendrovėje „OptionRally“, kurios darbo skelbimą, ieškančio investicijų brokerio, rado internete. Susisiekus su įdarbinimo agentūra, paaiškinta, kad tektų dirbti ne „OptionRally“, o lietuviškoje įmonėje „Salesron Services“. LRT šaltinis teigia, kad įmonėje praleido kelias dienas.

„Platforma veikė iš užsienio, o tai reiškia, kad serveriai – užsienyje. „OptionRally“ paima bendrovę, ant kurios eina visos funkcijos, t. y. darbuotojai ir t. t., ir šiuo atveju tai buvo „Salesron Services“. Skambučių centro viduryje buvo matyti didelis ekranas, kuriame nuolatos muša skambutis ir rodo, kiek pinigų įkrito į bendrą puodą. Žmones apgaudinėja juodai“, – pasakoja šaltinis.

Anot Treiderio, LRT kalbintiems nukentėjusiems asmenims skambinę davidai ir aleksandrai turėtų būti netikri, nes pats pirmą dieną buvo įspėtas susigalvoti vardą, kuriuo prisistatinės potencialiems klientams.

Nustebino faktas, kad visi skambučio centro darbuotojai žinojo dalyvaujantys sukčiavimo schemoje, nes jų atlyginimas priklauso nuo pinigų sumos, kurią pavyksta išvilioti.

Reklama

„Naudojamas „VoIP“, leidžiantis žmonėms skambinti per užsienio šalių jurisdikcijas, todėl skambinant rodo estiškus, latviškus ar kitus telefonų numerius. Pirmiausia reikia sužinoti, kiek pinigų žmogus turi. Kas turi daugiau – tas įdomesnis. „OptionRally“ orientuojasi į Afriką, nes ten yra gerai gyvenančių žmonių.

O brokeriai jiems sako bet ką, kad tik parduotų, iš oro siūlo kur investuoti“, – schemą atskleidžia Treideris.

Taip pat esą naudojama „juodojo baseino“ („dark pool“) funkcija. Kaip aiškina LRT šaltinis, kai klientas ima intensyviai skambinėti ir prašyti grąžinti pinigus, įjungiamas „juodas baseinas“, kad platforma pati imituotų investavimą ir taip greičiau pinigų likučius pervestų į bendrovės sąskaitą.

„Įtempia tiek, kol supranta, kad žmogus nebeturi ko įdėti. Nėra jokių moralinių nuoskaudų“, – teigia Treideris.

LRT Tyrimų skyrius surinko įrodymų, leidžiančių teigti, kad „Salesron Services“ susijęs su „GMO Trading“. Kipre registruota bendrovė „Royal Forex LTD“, valdanti „GMO Trading“, Lietuvoje turi filialą, įsikūrusį Vilniuje.

Šio padalinio direktorius Ilja Kremeris anksčiau vadovavo „Salesron Services“ (direktoriaus pareigas ėjo iki 2019 m. lapkričio 8 d.) ir būtent jis priėmė Treiderį į darbą. Tai reiškia, kad sostinėje įsikūrusį skambučių centrą ir „GMO Trading“ platformą, kurioje nukenčia Lietuvos gyventojai, vienijo tas pats žmogus.

Dabar „Salesron Services“ vadovaujanti Liubov Kremer, paklausta, kas sieja jos vadovaujamą įmonę su „GMO Trading“ atsakė, kad tokios negirdėjo, o paklausta apie ryšius su Ilja Kremer, buvusiu „Salesron Services“ vadovu, padėjo ragelį.

Apgaulės meistrai nuo įstatymo pabėga

Paprašytas įvertinti LRT kalbintų žmonių atvejus, FNNT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, kad situacija jam primena šiuo metu pasaulyje paplitusią sukčiavimo schemą. Jos esmė – vilioti pinigus naudojant kuo daugiau valstybių, kad teisėsaugos institucijoms būtų sunku atrasti nusikaltimo organizatorių.

Mindaugas Petrauskas / LRT Tyrimų skyriaus nuotr.

„Tipinė struktūra veikia bent per penkias valstybes. Viena grupė – atsakinga už skambučių centro sukūrimą. Ten dirbantiems žmonėms nuperkami telefonai, į kuriuos įdedamos SIM korteles iš kitos valstybės. Investicinė platforma sukuriama trečios valstybės serveriuose. O pinigai pervedami į ketvirtą valstybę“, – aiškina M. Petrauskas.

Anot jo, teisėsaugos tyrimai rodo, kad schemoje dalyvaujantis skambučių centras gauna apie 50 proc. nuo surinktų lėšų. Kitą dalį pasiima tie, kurie praplauna gyventojų pinigus, juos gavę į specialias sąskaitas.

„Schema iš esmės dalijasi į dvi dalis. Tie, kurie skambina ir įkalbinėja žmones investuoti. Ir tie, kurie tuos pinigus praplauna. Tai organizuotas nusikalstamumas“, – patikslina FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Ši FNTT nupasakota schema turi panašumų su LRT Tyrimų skyriaus užfiksuotais atvejais. Pirmiausia, „Royal Forex LTD“ registruota Kipre ir veikia pagal tos šalies išduotą licenciją. Tai reiškia, kad gyventojų skundus gaunantis Lietuvos bankas negali riboti nei Kipre esančios pagrindinės įmonės, nei sostinėje veikiančio filialo veiklos.

„Kai bendrovė yra įsteigta Kipre ir prižiūrima Kipro institucijos, asmenys pasirašo sutartis su Kipro bendrove. Mes pasiūlome iš karto kreiptis į Kipro priežiūros instituciją. Lietuvoje veikiantis filialas investicinių paslaugų nevykdo. Mes, kaip bankas, galime nuvykti ten, tačiau nieko nerasime.

Negalėsime paimti duomenų ir matyti, ar teisingai buvo sudaromi sandoriai“, – sako Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros vadovas Audrius Šilgalis.

Audrius Šilgalis / LRT Tyrimų skyriaus nuotr.

Su „GMO Trading“ susidūrę Lietuvos gyventojai pinigus pervedinėjo ne į Kiprą, o į kitas jurisdikcijas. Pavyzdžiui, vienais atvejais pinigai keliaudavo į Lietuvos SEB banke esančią „Trustly Group“ sąskaitą.

Ši yra švedų mokėjimų bendrovė. SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola sako žinantis atvejus su „GMO Trading“ ir „Trustly Group“ , tačiau sąskaitos uždaryti bankas negali, nes ji – bendra surenkamoji, į kurią keliauja įvairūs pavedimai, o švedų įmonė juos išskirsto į atskiras klientų sąskaitas.

„SEB bankas kreipėsi į „Trustly Group“. Įmonė sureagavo ir praktiškai visais atvejais pinigai, kurie buvo pervesti į jų sąskaitas, grįžo klientams, ir, mano žiniomis, bent jau pagal tai, kokį atsakymą gavau iš tos įmonės, jie uždarė tą sąskaitą“, – sako A. Šapola.

Nors „Royal Forex LTD“ švediškos sąskaitos neteko, kiti LRT surinkti įrodymai patvirtina, kad tai mokėjimų nestabdo. Vienas iš kalbintų nukentėjusių asmenų parodė, kad pervesdamas lėšas „GMO Trading“ visus mokėjimus darė į skirtingus bankus Europoje. Dviem atvejais – vokiški bankai „Wirecard“ ir „Deutsche handelsbank“, trečiu atveju – SEB bankas Danijoje.

„OptionRally“ ir „Salesron Services“ atvejai taip pat panašūs į FNTT nurodytą schemą. „OptionRally“ – Izraelio įmonė, kuri dėl įvairiausių ribojimų persikėlė į Kiprą. Tačiau jos skambučių centras buvo įkurtas Lietuvoje per „Salesron Services“. LRT šaltinis Treideris patikino, kad investicijų platforma buvo sukurta dar kitoje valstybėje, o žmonėms skambinta naudojantis „VoIP“ sistema, leidžiančia skambučius jungti per skirtingas šalis. Klientų pinigai, pasak Treiderio, būdavo pervedami į dar kitas jurisdikcijas.

Susigrąžinti pinigų beveik neįmanoma

Bankų asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje bankai užregistravo apie 230 investicinio sukčiavimo atvejų, o jų klientai prarado apie 2,3 mln. eurų. O centrinis šalies bankas pateikia kitokią statistiką. Institucija skaičiuoja tik tuos praradimus, dėl kurių į banką kreipėsi nukentėję žmonės. Pernai registruota 100 skundų, o prarasta suma siekia apie 0,3 mln. eurų.

„Dėl „Royal Forex“ veiklos esame gavę 20 skundų. Dėl vienos bendrovės skundų skaičius buvo smarkiai padidėjęs, tai tikrai nėra įprasta. Mes kreipėmės į Kiprą, kad atliktų tyrimą ir įvertintų bendrovės veiklą Lietuvoje. Taip pat kreipėmės į teisėsaugą, kad čia gali būti sukčiavimas, ir paprašėme, kad atkreiptų dėmesį“, – teigia A. Šilgalis.

Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros vadovas pripažįsta, kad galimybė nukentėjusiesiems susigrąžinti prarastus pinigus yra menka. Ypač jeigu sukčiai veikia iš užsienio. Lietuva šioje situacijoje iš esmės tampa bejėgė. Centrinis bankas iki šiol laukia atsakymų tiek iš teisėsaugos, tiek iš Kipro.

Kai kurie LRT kalbinti pinigus praradę žmonės taip pat bandė teisybės ieškoti policijoje, tačiau arba, anot jų, tyrimai niekur nenuvedė, arba tiesiai šviesiai buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Audrius Valeika pripažįsta, kad taip galėjo būti.

„Jeigu veika buvo padaryta kitoje užsienio šalyje, mes priimam sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, tačiau ta informacija yra persiunčiama į tą šalį, iš kurios buvo vykdoma nusikalstama veika, todėl siūlome ir žmonėms kreiptis į tos šalies teisėsaugą“, – sako A. Valeika.

Policija skaičiuoja, kad per pastaruosius metus pradėta daugiau kaip 100 ikiteisminių tyrimų dėl investicinio sukčiavimo, tačiau ar tarp tyrimų yra licenciją turintis „Royal Forex“ – neaišku.

„Taip, tie skundai yra gauti, yra tam tikri veiksmai, tačiau siekiant nepakenkti tyrimams, tai, kas atliekama dabar, nenorėčiau kalbėti apie konkrečias įmones ir organizacijas ir konkrečiai šią įmonę“, – aiškina kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas.

Privatūs bankai, kurių klientai įsisuka į investicines schemas, geba sustabdyti tik dalį tariamų investicijų, tačiau dažniausiai taip pat yra bejėgiai padėti. Nuo „Royal Forex“ nukentėję gyventojai tikina, kad kraipėsi į savo bankus. Kai kuriems patarta tiesiog kitą kartą gerai psichologiškai pasiruošti. „Swedbanko“ atstovas Saulius Abraškevičius įsitikinęs, kad ne viskas yra bankų galioje.

„Atlikti mokėjimo pavedimą neva investavimo tikslais priima pats klientas – įvertinęs visą turimą informaciją ir suvokdamas potencialą riziką. Yra pasitaikę atvejų, kai atkalbėti kliento atlikti mokėjimą sukčiams (investiciją) ir nepavyksta, tad vėliau reiškiamos pretenzijos bankui dėl nepakankamos prevencijos neatrodo adekvačios“, – sako S. Abraškevičius.

Bankų atstovai pasakoja, kad kartais pasitelkiama net policija, bandant atkalbėti žmogų daryti pavojingas investicijas, tačiau kai kurie ir toliau užsispyrusiai sukčiams pervedinėja lėšas. Vis dėlto LRT apklausti žmonės iš savo bankų jokių signalų dėl galimo sukčiavimo negavo. SEB banko Prevencijos departamento direktorius A. Šapola investicinį sukčiavimą vadina viena labiausiai paplitusių sukčiavimo schemų, kurios kartais priverčia ir investuojančius gyventojus elgtis neteisėtai.

„Turime atvejį, kai žmonės, turėdami prieigą prie savo bendrovės finansų, dirbdami tam tikrose pozicijose, kai jie gali atlikti finansinius pavedimus, jie tuos pinigus „skolinasi“ iš tų bendrovių sąskaitų ir toliau investuoja“, – pasakoja A. Šapola.

Bendrovė kaltinimus sukčiavimu atmeta

LRT kreipėsi į „Royal Forex Limited“ Lietuvos filialo vadovą Ilją Kremerį, kuris ketverius metus vadovavo ir „Salesron Services“. Nors iš pradžių į skambučius neatsakė, o telefoną išjungė, bendrauti sutiko elektroniniu paštu. Pasak I. Kremerio, lietuviškas filialas atsakomybės dėl prarastų žmonių lėšų neprisiima. Atstovybė esą užsiima tik klientų registravimu „GMO Trading“ platformoje, o investicines paslaugas teikia Kipre registruota pagrindinė įmonė.

„Klientai visada informuojami apie potencialias rizikas, susijusias su investicijomis, be to, jiems nėra garantuojamas pelnas. „Royal Forex LTD“ negauna jokio pelno iš prarastų klientų lėšų ir tiesiogiai neteikia jokių investicinių pasiūlymų. Pabrėžtina, jog klientas turi visišką laisvę rinktis, kiek ir kur investuoti, todėl vienintelis žmogus, kuris gali būti atsakingas už investicijų rezultatus, yra jis pats“, – rašoma atsiųstame atsakyme.

Įmonės vadovas pridūrė raginimą visiems pranešti, kad reikia sunkiai ir nuoširdžiai dirbti, o investuoti tik tas lėšas, be kurių pragyvenimas nebūtų apsunkintas. Jis pripažino, kad „Salesron Services“ anksčiau teikė klientų palaikymo ir rinkodaros paslaugas finansų įstaigoms, bet veikla esą buvo sustabdyta 2018 metais.

Papildomai pasiteiravus I. Kremerio dėl LRT šaltinio Treiderio papasakotos patirties, buvęs įmonės vadovas neneigė, kad teikė paslaugas „OptionRally“ įmonei, kuri buvo licencijuota ir reguliuojama Kipro. Tiesa, Kipras 2017 m. ir 2018 m. buvo sustabdęs „OptionRally“ licenciją dėl nepakankamos klientų lėšų apsaugos. Bendrovė teikė paslaugas binarinių opcionų rinkoje, o tai reiškia investicijas į įvairaus turto kainų svyravimus. I. Kremeris neneigia, kad darbuotojai susigalvodavo naujus vardus.

„Kadangi prieš 5 metus binarinių opcijų rinka tik pradėjo atsirasti, agentai galėjo naudoti pseudonimus, vėliau įstatymas buvo pakeistas pagal naujus standartus. Vis tik agentai negalėjo nurodinėti klientams į ką investuoti, bet naudodami bloomberg ir investing.com svetaines galėjo atkreipti kliento dėmesį į patrauklesnį aktyvą, tačiau tik pats klientas galėjo nuspręsti, ar jam to reikia“, – rašoma patikslinime.

Pakomentuoti „juodojo baseino“ sistemos buvęs įmonės vadovas negalėjo.

„Jeigu kažkas galvoja, kad tai apgaulė, tai tik dėl to, jog nesupranta, kaip veikia rinka ir investavimo mechanizmas, dažniausiai nuomonė pasikeičia įsigilinus į produktą ir išmokus teisingai naudotis finansiniais įrankiais“, – laišką baigia I. Kremeris.

LRT Tyrimų skyrius klausimus išsiuntė ir Kipre registruotai bendrovei „Royal Forex LTD“. Atsakymų vis dar laukiama.

Baudomis užčiauptos aukos

„Royal Forex LTD“ filialo Vilniuje vadovas I. Kremeris laiške LRT Tyrimų skyriui taip pat paminėjo, kad kai kuriems klientams buvo išmokėtos kompensacijos, esą siekiant negadinti kliento ir įmonių santykių. Iš tiesų LRT turi surinkusi kelis liudijimus, kad žmonėms buvo išmokėtos kompensacijos. Tačiau jos siekia apie 10 proc. nuo prarastų pinigų.

Bet už kompensacijų slypi teisiniai spąstai. Siekdamas atgauti, pavyzdžiui, tūkstantį eurų nuo prarastų 30 tūkst., asmuo privalo pasirašyti sutartį su „Royal Forex LTD“. Klientai tikina skubėję padėti parašus, norėdami susigrąžinti bent kažkokią dalį pinigų. Kai kurie tik vėliau suprato, kas dėstoma tekste.

Daugiausia nerimo sukėlė sutarties punktas, kuriuo draudžiama apie patirtį su „Royal Forex LTD“ teikti komentarus, rašytinius pareiškimus ar pranešimus spaudai jokiam žiniasklaidos atstovui. Pažeidęs tokį susitarimą, klientas, bandęs viešai kalbėti apie įmonės veiklą, Kipro bendrovei turėtų sumokėti 250 tūkst. eurų, o susitarimas vykdomas pagal Kipro įstatymus.

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotasis partneris Marius Inta pabrėžia, kad konfidencialumo įpareigojimas nėra kuo nors ypatingas, tačiau stebina nurodyta bauda.

„Lietuvos teisėje tokio pobūdžio sutartyse reikalaujama, kad kompensacijos būtų protingo dydžio. Jeigu grąžinama suma yra menka, tai 250 tūkst. eurų tariama kompensacinė bauda yra aiškiai nepagrįsta. Tokio dydžio sankcija yra aiškiai neprotinga“, – sako advokatas.

Tačiau problema ta, kad sutartis reguliuojama pagal Kipro, o ne pagal Lietuvos teisę, bet, net jei ginčas būtų sprendžiamas Lietuvos teisme, atsiimti parašą – beveik neįmanoma.

„Mūsų valstybė žmones laiko protingais ir suprantančiais, ką daro. Jeigu žmogus apsisprendė ir investavo su licenciją turinčia bendrove, ir sutiko eiti į tam tikrą riziką, vėliau negalima pradėti tą žmogų vertinti kaip neprotingą. Nežinau, kaip yra Kipro teisme, Lietuvos teisme pats savaime pakankamu nebūtų argumentas, kad parašas po sutartimi padėtas tik todėl, kad norėta bent kažkiek susigrąžinti pinigų“, – aiškina M. Inta.

Audrius Valeika / LRT Tyrimų skyriaus nuotr.



Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

>

2020-03-27   12:06

IP: 172.69.190.62

Manau,"strana sovetov","mogu dat sovet"-L.B 646 "prakaituojantys darbuotojai"- kraipykites??? (70% nuo uzdirbtu ir taip ir taip pasiimam is darbdaviu,tai kodel is dirbanciuju nepasiimti dar "bent" 70-100%" ???Kad ir per "Kipra"? )?
P.S Uz lietuvio auto stovejimo "pazeidima" Danijoje,NEDELSIANT,su 300% "administraciniu mokesciu",chebrule ismus Lietuvoje,su dar antstoliu, "valstybes vardu" ,200% priedu,a ne ???Gal as klystu ?
"Tut vsio zakonno"-???

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Pandemijos metas kai kam tapo aukso kasyklomis nuotrauka, foto

Kone nuo koronaviruso pandemijos pradžios apsaugos priemonių ir įrangos pirkimus...

Palangos centre esantis viešbutis „Pajūris“ iš pradžių tapo Ūkio banko aferų įkaitu,...

Susikompromitavusių prokurorų ir Ūkio banko istorijos siūlo galas – Palangos viešbutyje? nuotrauka, foto

STT vyrukai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: dėl Gedvydo Vainausko bylos juos...

STT atsidūrė tarp kūjo ir priekalo nuotrauka, foto

Po sėkmingų metų Lietuvoje Kazys Maksvytis prieš prasidedant 2019-2020 metų sezono nusprendė...

K. Maksvytis - apie  rinktinės trenerio postą: reikės keisti sutartis nuotrauka, foto

Policija prašo pagalbos. Įtariamas merginos pagrobimas nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien apie 16:00 val., bendruoju pagalbos telefonu sulaukta merginos skambučio, kuriuo ji...

Atsiprašome skaitytojų ir visuomenės nuotrauka, foto

Klaipėda, 2020 m. birželio 2 dienos dienraščio "Vakarų ekspresas" numerio paskutiniame puslapyje per...

Atrask savo kraštą: ilgiausias kabantis tiltas Lietuvoje nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Dienraštis "Vakarų ekspresas" pradeda naują vasarišką rubriką priede "Vakarų Lietuva". Kviesime pažinti...

Klaipėdos karatistams - 16 aukso medalių nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Okinavos" karatistai dalyvavo jau antrose nuotoliniu būdu rengiamose Lietuvos karatė kiokušin...

Kriminalai, Paskelbta prieš 5 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...