2021 m. sausio 19 d. 17:38 val., antradienis

Skaityk dabar

Mėlynąjį proveržį užpustė pažadų smiltys? (Visas tekstas)

(19)

Mėlynąjį proveržį užpustė pažadų smiltys? (Visas tekstas) nuotrauka, foto

© ve.lt fotomontažas.

Reklama

Pasaulyje sukurta begalybė strategijų įvairiausiais įmantriais pavadinimais. Tik likimas jų labai skirtingas. Daugybė jų taip ir lieka popieriuje. Turi savo proveržį ir Klaipėda. Mėlynąjį proveržį. Nuo jo starto jau praėjo 2,5 metų. Pakankamas laiko tarpas, kad pasižiūrėtum, kaip sekasi įgyvendinti strategiją. Kas nuveikta?

Liaudyje mėgstama sakyti: "Žmogus planuoja, Dievas juokiasi." Nepaisant to, žmogus vis tiek planuoja. Ir gerai daro, ne visada viskas Aukščiausiojo rankose.

Strategijas kuria žemynai, valstybės, regionai, miestai. Kuria jas ir Lietuva su madingais pavadinimais. Dabar labai populiarus strategijos vardas - ateities DNR.

Anksčiau kiekviena save gerbianti strategija privalėjo vadintis proveržiu. Turi savo proveržį ir Klaipėda. Mėlynąjį proveržį. Taip buvo pavadinta miesto ekonominės plėtros strategija "Klaipėda 2030". Iškilmingai patvirtinta Klaipėdos miesto tarybos posėdyje 2018 metų pavasarį.

Tuomet skelbta, kad planuojama įgyvendinti daugiau nei 100 įvairių priemonių, padėsiančių Klaipėdai pasiekti ambicingų tikslų. Ekonominė ambicija tuo metu suformuota išties drąsi ir ryžtinga. Iki 2030 metų užsibrėžta pasiekti dvigubai aukštesnį regiono ekonomikos lygį.

 

Reklama

Mariaus Jovaišos nuotr.

Mėlynojo proveržio strategija numatė 4 prioritetines ekonominio augimo kryptis: jūrinės ekonomikos stiprinimas ir plėtra; bioekonomika; pažangios pramonės ekonomika; Kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomika.

Kad šių augimo krypčių plėtra būtų įmanoma, miestas įsipareigojo investuoti į 3 prioritetines sritis: kurti palankias sąlygas verslui, investuotojams ir talentams, vystyti inovatyvią ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo sistemą, siekti, kad Klaipėda taptų patraukliu, įtraukiančiu ir pasiekiamu regiono centru.

Kad dvylikos metų planas Klaipėdai nebūtų vien tik deklaratyvių tezių rinkinys, dokumento strategai numatė ir labai konkrečius, bet abejonių dėl savo realumo keliančius tikslus.

Klaipėdoje turi būti įkurta 25 000 naujų darbo vietų, atidaryta 2 000 naujų įmonių. Atlyginimas klaipėdiečiams turi pakilti dvigubai. Per strategijos įgyvendinimo laikotarpį turi būti realizuota 100 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, kurių apimtis būtų 1,5 mlrd eurų.

Reklama

Taip pat 200 procentų turėtų išaugti čia pagaminamų prekių ir paslaugų eksportas.


Skaičiai gražūs, bet ar realūs?

Dar įspūdingiau šių dienų kontekste strategijoje atrodo demografinės tendencijos. Mėlynojo proveržio strategai užsibrėžė, kad Klaipėdoje turi atsirasti 40 000 gyventojų daugiau, o per metus uostamiestį aplankytų 400 000 turistų.

Strategijai virsti kūnu sudaryta Strategijos įgyvendinimo valdymo grupė, kurios vadovas yra Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.

Nuo Mėlynojo proveržio starto jau praėjo 2,5 metų. Pakankamas laiko tarpas, kad pasižiūrėtum, kaip sekasi įgyvendinti strategiją, ir pasidomėtum, kas konkretaus jau nuveikta. Ar Mėlynojo proveržio ambicijos yra pagrįstos, atitinkančios realybę? Kitaip tariant, ar Mėlynajam proveržiui lemta prasiveržti?

Reklama

Neseniai įvykusi strategijos įgyvendinimo partnerių diskusija akivaizdžiai parodė, kad daug kas skendi tamsoje, o užsibrėžti tikslai ir rezultatai dar neapčiuopiami.

"Reikia perkrauti"

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pripažįsta, kad strategijos įgyvendinimą "reikia perkrauti".

Pagrindinis trūkumas, anot G. Neniškio, yra tai, kad Klaipėdoje įgyvendinant šią strategiją yra daroma tikrai labai daug, tačiau trūksta sistemingo to viešinimo.

Todėl bendrame informacijos kontekste apie Klaipėdą per mažai gerų žinučių, o negatyvo - gerokai per daug.

Be to, formuojant teigiamą miesto įvaizdį, trūksta vietinio verslo prisidėjimo prie projektų, kurie formuoja išskirtinį ir teigiamą Klaipėdos miesto įvaizdį, todėl reikia "stiprinti vietos nacionalizmą".

Reklama

Panašiai kalba ir Strategijos įgyvendinimo valdymo grupės vadovas R. Zulcas, visas Mėlynojo proveržio nesėkmes pateisindamas tuo, kad trūksta viešinimo. Tam, anot jo, bus įkurta dar viena speciali viešinimo platforma.

Bet ar tikrai viską galima nurašyti tik "ant viešųjų ryšių stokos", jeigu klausimų kyla net strategijos įgyvendinimo partneriams? Pavyzdžiui, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vladas Pleskovas teigia, kad strategija buvo paruošta nelabai derinant su verslu. Sykiu klausia - kodėl 90 procentų investicijų yra skiriama senamiesčiui? Ar pietinėje miesto dalyje niekas negyvena?

Verslo atstovai pastebi, kad biurokratizmo nemažėja. Nepaisant vieno langelio principo Savivaldybėje, projektus derinti tapo sunkiau. Egzistuoja daugybė apleistų plotų besivystančiose miesto zonose, o kada jie bus sutvarkyti, lieka neaišku.

Reikia komandinio žaidimo

Eglė Songailienė, laikinai einanti VšĮ "Klaipėda ID" direktoriaus pareigas, mano, kad strategija yra reali.

"Klaipėda turi itin ambicingą strategiją. Ar ji reali? Manau, kad dirbant labai sutelktai - tikrai taip. Šiandien matau, kad tiek kritikuojame ir peikiame vieni kitus, kad mums nereikia nė miestų konkurentų.

Reklama

Jei daugiau energijos telktumėm bendradarbiavimui, o ne kritikai, mūsų šansai būti tikrai didesni.

Vis girdime abejonių dėl "Klaipėda ID" veiklos. Jos suprantamos - agentūrai taip pat, kaip ir miestui, keliami labai dideli tikslai.

Visus, turinčius abejonių ar pasiūlymų, kviečiu susisiekti su mumis tiesiogiai. Gal kartu pavyks rasti ir atsakymus į jums rūpimus klausimus ir patobulinimus ten, kur, jūsų manymu, mums būtina pasitempti", - sakė E. Songailienė.

Ji pasidžiaugė, kad darbą su Klaipėdos universitetu, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Valstybinio jūrų uosto direkcija, kolegomis Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje jau tikrai galima vadinti partneryste.

"Bet kurios strategijos įgyvendinimui būtinas partnerių bendradarbiavimas. Kai mums labiau rūpės Klaipėdai svarbūs projektai ir miesto, o ne mūsų asmeninė ar mūsų atstovaujamos organizacijos sėkmė, tada pasieksime ir pačių ambicingiausių tikslų. Kol kas mieste dar matau tikrai per daug individualaus, o ne komandinio žaidimo", - nuomonę išsakė E. Songailienė.

Tik gražių deklaracijų rinkinys

Reklama

Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas įvardino gilesnes Mėlynojo proveržio problemas: "Klaipėdos ekonominės plėtros strategija iki 2030 metų yra gražių deklaracijų rinkinys, nelabai ką bendro turintis su realiu gyvenimu. Miesto gyventojai nori patogios aplinkos, kokybiškos infrastruktūros ir efektyvių paslaugų". 

Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas DAMBRAUSKAS:

"Jiems visiškai neįdomu klausytis apie tai, kada savivaldybė paleis palydovą į Mėnulį". 

"Jau dabar aišku, kad kai kurie užsibrėžti tikslai yra nerealūs arba nelabai priklauso nuo savivaldybės sprendimų. Reikia tai pripažinti ir nustoti išsisukinėti bei vaidinti, kad viskas yra gerai. 

Pavyzdžiui, padidinti Klaipėdos gyventojų skaičių 40 000 arba sukurti 25 000 darbo vietų savivaldybės valdininkai tiesiog negali. Nes vaikai gimsta šeimose, o darbo vietos atsiranda versle. Reikia daryti tai, kas priklauso savivaldybės kompetencijai. Ir gerai daryti.

Tada ir kitos sritys turės galimybę pasitempti".

Vertinkime tik faktus

Turbūt teisingiausia būtų Mėlynojo proveržio sėkmes ir nesėkmes vertinti pagal faktus. Tai yra kas padaryta, o kas ne. 

Viena iš svarbiausių prioritetinių krypčių yra strategijoje numatytas siekis, kad Klaipėda taptų patogiai pasiekiamu regiono centru. Skrydžių į Palangos oro uostą plėtra yra vienas svarbiausių darbų šioje srityje. 

Akivaizdu, kad strategijos autoriai negalėjo numatyti pasaulinės pandemijos ir visiško aviacijos verslo paralyžiaus. 

Šiandien Palangos oro uostas beveik tuščias ir laukia geresnių laikų. Vasaros sezono pradžioje pradėti vidiniai reguliarūs skrydžiai Vilnius - Palanga patyrė fiasko jau po mėnesio. Jokių šviesos spindulių čia nematyti.

Dar labiau šio tikslo įgyvendinimą apsunkino ir tai, kad Palangos oro uostas nebėra savarankiškas. Sujungus Lietuvos oro uostų valdymą jis yra kontroliuojamas iš Vilniaus.

Vadinasi, sprendimai dėl naujų krypčių atidarymo, oro uosto rinkliavų politikos, marketingo veiksmų nuo Klaipėdos nutolo. Palyginti su 2010 metais, nuolatinių gyventojų Klaipėdos apskrityje sumažėjo 8,7 proc. Ir 2019 metais čia jų gyveno 317 958 žmonės. 

Klaipėdos mieste atitinkamai gyveno 147 892. Šių metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 149 116 žmonių. Reikia pastebėti, kad per metus gyventojų skaičius paaugo šiek tiek daugiau kaip tūkstančiu.

Tai yra geras ženklas, tačiau labai stipriai atsiliekama nuo Mėlynojo proveržio ambicijų, pagal kurias iki 2030 metų užsimota miesto gyventojų padidinti visais 40 000. Jeigu per pastaruosius metus klaipėdiečių padaugėjo tūkstančiu, tai per likusius 10 metų turi padidėti dar 39 000.

Pagal dabartinius augimo tempus akivaizdu, kad tai utopinė užduotis.Mėlynasis proveržis skelbia, kad Klaipėdoje darbo užmokestis turi padidėti dvigubai. Vakarų regiono gyventojų vidutinis atlyginimas 2020 metų pirmą ketvirtį Neto buvo 877, 3 eur (visoje šalyje - 873,1 eur), tai yra 4 eurais per mėnesį mažiau. 

Lyginant su 2019 metų pirmu ketvirčiu atlyginimas Klaipėdos apskrityje augo 8,4 procentų. Tokia tendencija leidžia tikėtis, kad Mėlynam proveržiui pasibaigus 2030 metais uždirbsime dvigubai daugiau, negu 2018 metais. 

Tik reikia atkreipti dėmesį į vieną nemalonų faktą, kad visoje Lietuvoje per tą patį laikotarpį darbo užmokestis augo sparčiau - 9,6 procento, negu Klaipėdos apskrityje - 8,4 procento. Ir be jokių strategijų.

Tai tik reiškia, kad Mėlynojo proveržio priemonės neįtakojo darbo užmokesčio augimo, jis didėjo dėl infliacijos, didesnio darbo našumo versle ir dėl konkurencijos darbo rinkoje.

Verslumas ir privati iniciatyva yra didžioji Mėlynojo proveržio idėja. Šiame kontekste tampa labai svarbu kiek miesto savivaldybės administracija tam skiria dėmesio ar pastangų. 

Norint, kad strategijos veiktų tiesiog reikia jų nuosekliai laikytis. 

Vienas iškalbingas faktas liudija, kad tarp gražių, bet deklaratyvių siekių ir konkrečių miesto savivaldybės veiksmų egzistuoja didelis atotrūkis. 

Analizuojant 2019 metų Klaipėdos savivaldybės biudžeto išlaidas, kada Mėlynasis proveržis jau buvo patvirtintas, matosi, kad išlaidos ekonomikai sudaro 11,25 procentus viso biudžeto, tuo tarpu socialinei apsaugai išleidžiama daugiau - 12, 93 procento viso metinių išlaidų pyrago. 

Kur kas geriau atrodo Kretingos rajono savivaldybė

Palyginimui, ekonomikos skatinimo kontekste kur kas geriau atrodo kaimynė, Kretingos rajono savivaldybė, kuri investicijoms į ekonomiką atitinkamai 2019 metais panaudojo 16,57 procentus savo biudžeto, o socialinei apsaugai tik 9,74 procento. 

Tai tik keli pavyzdžiai, kurie remiantis statistiniais faktais, akivaizdžiai byloja, kad Mėlynasis proveržis yra įstrigęs, jam net neįsibėgėjus. O savivaldybės veiksmai, kai kuriais atvejais, nėra orientuoti į Mėlynojo proveržio rožinius tikslus.

Kai taip yra, savivaldybės atsakingiems pareigūnams tenka sukti galvas, kaip pateisinti savo buvimą ir imituoti, kad Mėlynasis proveržis tiesiog trykšta visu pajėgumu.

Kitaip nebūtų įmanoma paaiškinti, kodėl grafoje "kas jau padaryta" yra įtraukiami tokie svarbūs, bet kasdieninio gyvenimo darbai, kaip antai: studentams paskirtos "Klaipėdos naftos" vardinės stipendijos arba Klaipėdos paplūdimių vasarą skelbia Mėlynoji vėliava. 

Tokie dalykai mieste vyko ir iki strategijos atsiradimo. Dar daugiau klausimų kelia darbų atskaitoje įrašyti lozungai, kaip pavyzdžiui, "rekreacinių teritorijų plėtrai - išskirtinis dėmesys" arba "Klaipėda pasirinko viešojo transporto ateities kryptį". 

Stebimas studentų skaičiaus didėjimas mieste 

Mėlynojo proveržio įgyvendinimo valdymo grupės vadovas Ričardas ZULCAS:

"Ekonominė mėlynojo proveržio strategija prieš du metus buvo kuriama pasitelkus virš 100 Klaipėdos įvairių sričių ekspertų, tarp jų - įstaigų bei įmonių vadovų, kurie dalinosi savo įžvalgomis 20 - tyje teminių diskusijų. 

Strategijos kūrimo pradžioje bendram savęs padrąsinimui buvo svarstomos miestų, kurie per palyginus trumpą laikotarpį padarė staigų šuolį savo ekonomikose, gerosios praktikos. Tai - Malmė Pietų Švedijoje, Oulu - Šiaurės Suomijoje bei Galway - Vakarų Airijoje.

Šie miestai kaip ir Klaipėda yra uostamiesčiai, tačiau pasižymi savo papildomais išskirtiniais produktais bei aiškiu pozicionavimusi nacionalinėse ir globaliose rinkose, savo pritaikytomis veiksniomis verslo skatinimo ir švietimo ekosistemomis.

Jau dabar galima teigti, kad lyginant strategijoje numatytą kietąją dalį - infrastruktūrinių objektų įgyvendinimą su minkštąją - paskatų sufokusavimą į keturių minėtų krypčių įgyvendinimą, pirmoji turi akivaizdų pranašumą. Į viešųjų erdvių sutvarkymą ir pritaikymą kokybiškam miestiečių laisvalaikiui šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse buvo investuota daugiau nei 24 mln. Eur. 

"Vienas iš pavyzdžių - naujai sukurtas ir miestiečių pamėgtas Melnragės parko pėsčiųjų takas". 

"Minėtina, kad startavo KEPS numatytas stambaus susisiekimo infrastruktūros objekto - Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas. Taip pat puikiai įvertinti miesto inicijuoti ir įgyvendinti ekologinio viešojo transporto projektai, kaip elektrinių autobusų "Dancer" projektas bei "Euro 6" ekologinį standartą atitinkančių SGD dujomis varomų autobusų projektas.

Projektai rengti ir įgyvendinti kartu su KEPS partneriais, t. y. Klaipėdos universitetu, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku  ir LEZ.Svarbus miestui KEPS projektas, kuriam pavyko pritraukti 5,47 mln. Eur. investiciją - Baltijos skaitmeninių inovacijų centro plėtra. 

Projektą įgyvendins "Baltic TechPark" ir jau šiemet pradedamos statyti virš 2000 kv. m. ploto erdvės su 3D spausdinimo, robotikos, skaitmeninio dizaino, elektronikos, neuromarketingo, metalo bei medienos apdirbimo, IT laboratorijomis.

Paskatų bei švietimo sistemų balansavimas, miesto rinkodara dėl sprendimų procesų sudėtingumo vyksta kiek mažesniu pagreičiu. Tačiau ir čia jau yra apčiuopiami pirmieji rezultatai. 

Įsibėgėja ir minkštieji VšĮ "Klaipėda ID" vykdomi projektai. Šiais metais jau stebimas studentų ir freelancerių skaičiaus didėjimas mieste. 

Siekiant Klaipėdoje burti IT įmones bei IT bendruomenę sukurta ir įgyvendinta paslaugų centrų paskata, Klaipėdos miesto savivaldybės stipendijos skirtos IT ir inžinerinių studijų krypčių studentams, įgyvendinami "Ateities inžinierių" bei "Teachers Lead Tech" projektai.Klaipėdos mokslo ir technologijų parko iniciatyva įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris.

O kur dar gyventojų paslaugų centro ir jaunimo media centro projektai "Memelio miesto" waterfrontinėje teritorijoje. Taip pat numatoma tolesnė piliavietės projekto plėtra.

Įsibėgėja Šv.Jono bažnyčios atstatymo projektas. Taip pat dirbama ir su miesto bei šalies bendruosiuose planuose numatytomis rekreacinėmis teritorijomis - Smiltyne ir Giruliais". 

Nėra aistros kurti miesto ateitį

 Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS:

"Kaip tik šiuo metu miesto savivaldybėje strateguojama ties dar viena nauja strategija: Klaipėdos miesto savivaldybės 2021 - 2030 m. strateginio plėtros plano koncepcija.

Natūralu, kad kyla klausimas, o kaip su "Mėlynojo proveržio" strategija, kuri taip pakiliai buvo pristatyta 2018 metų kovo mėnesį?

Priminsiu, kad prie šios strategijos  beveik pusantrų metų dirbo apie 300 ekspertų. Gerai pamenu vieną iš šios strategijos pristatymų Meridiano laive. Mieste gerbiamas korespondentas klausė mero - tai kaip jūs tą strategiją įgyvendinsit, nes mieste žmonės kalba apie stagnaciją? Atsakymas buvo panašiai toks - kursime savivaldybėje "vieno langelio" principą.

Praėjus daugiau nei dviem metams, panašu, kad nei to langelio yra, nei tos strategijos įgyvendinimo. 

Vienas svarbiausių šios strategijos rodiklių, mano supratimu,   kas turėtų įvykti iki 2030 metų - miestas turėtų pasipildyti 40 tūkstančių gyventojų. Tai yra po 3300 gyventojų per metus.

Kas vyksta de facto - 2017 metais mieste gyveno 149 860 gyventojų, o 2019 metais - 147 892. Vėl gi, kaip rodo statistika, toliau iš miesto išvyksta jaunimas. O tai pati didžiausia netektis kokia tik gali būti, nes jauni žmonės iš esmės kuria ateitį.Nevykdomi ir kiti užsibrėžti ypač svarbūs rodikliai.Kodėl taip vyksta?

Dirbant miesto taryboje opozicijoje matau esminę priežastį - nėra aistros kurti miesto ateitį ir energijos tas vizijas realizuoti.

Sėkmei kurti reikalingi tai galintys daryti žmonės

Klaipėdos miesto tarybos narys Artūras RAZBADAUSKAS:

Klaipėdos universitetas buvo vienas iš strategijos "Klaipėda 2030" arba Mėlynojo proveržio iniciatorių ir yra vienas iš ją įgyvendinančių partnerių.

Esu tikras, jog efektyvi švietimo, aukštojo mokslo sistema yra pagrindų pagrindas ekonominei bei socialinei miestų plėtrai. Prioritetinės uostamiesčio ekonominio augimo kryptys turi potencialą plėtrai tik turėdamos pakankamai kvalifikuotų, kompetentingų žmogiškųjų resursų. 

Ar prikvies miestas naujų investuotojų į gamybą, į išmaniųjų technologijų plėtrą, į intelektinį produktą kuriančias sritis, jeigu čia nebus tam reikalingų žmogiškųjų kompetencijų? Ne. 

Sėkmei kurti reikalingi tai galintys daryti žmonės. Neatsitiktinai viena iš prioritetinių sričių strategijoje, į kurią miestas įsipareigojo investuoti - nuostata "Vystyti inovatyvią ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo sistemą". Klaipėdos universitetas užtikrintai žengia studijų kokybės gerinimo kryptimi. Didelę perspektyvą mums  atveria įsitraukimas į Europos universitetą EU-CONEXUS. 

Drauge su partneriais - universitetais iš Kroatijos, Graikijos, Prancūzijos, Rumunijos, Ispanijos - ranka rankon dirbame nuo 2019-ųjų rugsėjo. Mėlynasis proveržis savo vardą gavo neatsitiktinai, jis fokusuotas į mėlynosios arba kitaip - jūrinės ekonomikos plėtrą. 

Visai neseniai Klaipėdos universitete drauge su partneriais atidarėme Mėlynosios ekonomikos lyderių akademiją.Prisiminkim Klaipėdoje išaugintą bandomąją krevečių partiją. Jų bus ir daugiau, o metodinės mokslininkų rekomendacijos, neabejoju, taps gera paskata naujiems verslams kurtis. O tai jau darbo vietos, jau pajamos ir dar vienas žingsnelis link Mėlynojo proveržio sėkmės". 

Gera strategija, kurioje išsikelti ambicingi tikslai

Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius BUDINAS:

2018 metais pasirašyta Mėlynojo proveržio strategija "Klaipėda 2030", buvo pirmoji su socialiniais partneriais kurta miesto strategija Lietuvoje. Be Klaipėdos miesto savivaldybės prie jos atsiradimo prisidėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. 

Vertinu ją kaip gerą strategiją, kurioje išsikelti ambicingi tikslai.

Tačiau jei ji nėra nuosekliai įgyvendinama, ji ir lieka puiki tik popieriuje. Strategijoje numatyta virš 100 priemonių, pasiskirstytos atsakomybės tarp socialinių partnerių už jų įgyvendinimą.Kol kas tik maža dalis strategijos priemonių yra įgyvendinamos savivaldybės.

Neabejoju, kad rezultatai būtų daug geresni, jei strategijos įgyvendinimas būtų tinkamai koordinuojamas.

Per gana trumpą laiką už jos įgyvendinimo koordinavimą atsakingi mero patarėjai keitėsi jau tris kartus. Viena iš esminių įstaigų strategijos įgyvendinime savivaldybei pavaldi VŠĮ "Klaipėda ID", neturi vadovo jau daugiau nei pusę metų.Pasigendu lyderystės, be kurios bet kokių strategijų įgyvendinimas yra neįmanomas.

Nesolidu peikti tai, ką patys sukūrėte

 Klaipėdos miesto tarybos narys Vytis RADVILA:

1. Pats partnerių susitarimas dėl KEPS yra vertybė.

Nepaisant to, kad pačiame susitarimo dokumente yra vidinių prieštaravimų. Susitarta buvo dėl to, dėl ko galima susitarti. Ir teoriškai realu įgyvendinti.

Teoriškai. Todėl praktiškai šiandien sutarties partneriai dairosi suglumę vieni į kitus. Kai kurie juos atstovaujantys susireikšminę veikėjai, panašu net neįsigilinę į dokumentą, kuriam pritarė jų institucija, dabar vadina jį niekiniu, demonstruoja neįgalumą kritikuodami tai, ko iš esmės net gerai neperprato. 

Nesolidu, ponai, peikti tai, ką patys sukūrėte...

Kai kurie sutarties partneriai mano, kad visus sutartyje numatytus darbus turi nudirbti savivaldybė, o jų pareiga tik stebėti iš šalies ir kritikuoti. Nors išties, sutarta veikti išvien.

2. Ir nuveikta išties yra tikrai daug, daug kuo galima net didžiuotis. Tačiau visuomenė nėra apie tai deramai informuojama. Kita vertus, matomos savivaldybės administracijos pastangos telkti žmones konstruktyviam darbui. Tačiau kartais atrodo, kad tik jos vadovams bei pavieniams entuziastams tas KEPSas rūpi...

Jie dairosi į meriją, tikėdamiesi paramos, bet iš ten  - abejingumas arba dar blogiau.Ir dar matosi nuoširdžios LEZ vadovo E. Kiudulo, be kurio šis procesas net nebūtų pajudėjęs iš nulinio taško, pastangos. Ir Klaipėdos universiteto, šiandien dedančio milžiniškas pastangas tenkinti į jį sudėtus lūkesčius.

3. Pasigendu miesto vadovų lyderystės, - atrodo tarsi jie, kaip kokie pašaliečiai, abejingai stebi šiuos procesus iš tolo... KJei nors kiek gilintųsi į situaciją, nebūtų pradėta kurti nauja savivaldybės strategija.

Ką bekalbėti, kad net du kompetentingi mero patarėjai, nuolat pabrėždavę sistemiškumo bei komunikacijos svarbą "netikėtai" atsistatydino. Panašu, kad irgi neturėjo mero paramos. Naujasis patarėjas - visai iš kito pasaulio...Būčiau meras, KEPSas man būtų kiekvieno viešo veikimo ir kalbėjimo tema. Ne Covid 19, o Klaipėda 2030.

"Ambicijos turi būti pamatuotos"

Aidas KAVECKIS, Klaipėdos miesto tarybos narys
Klaipėdos ekonominės plėtros strategija apima laikotarpį iki 2030 metų, tad po pustrečių metų tikėtis apčiuopiamų rezultatų, manau, kiek per anksti. Tačiau kryptys jau turėtų būti aiškios, bet aš pasigendu aiškumo ir koncentracijos į kelias svarbiausias kryptis, nes visko išvystyti taip, kaip tikimės, neįmanoma.

Ambicijos yra gerai, bet jos turi būti pamatuotos, įvertinus mūsų miesto potencialą ir tikslus, kurių siekiame. Ši strategija turi būti lyg Biblija - nurodyti mums kelią, kuriuo turime eiti, norėdami pasiekti proveržį, kad Klaipėda taptų miestu, kuriame visi nori gyventi.

Miesto gatvėmis jau važinėja elektra varomi autobusai - ekologiško transporto plėtra, siekiant švaresnio oro ir mažesnės taršos yra viena iš krypčių, kuria galime didžiuotis ir turime eiti šia kryptimi dideliais žingsniais.

Mieste turime uostą, Laisvąją ekonominę zoną, pajūrio miškus, Smiltynę, Klaipėdos universitetą su mokslinių tyrimų baze - mums tereikia protingai ir sumaniai visa tai išnaudoti, nukreipti investicijas ir suburti geriausius specialistus.

Klaipėdoje pilna žmonių, norinčių ir galinčių prisidėti prie šio proceso, tereikia juos sukviesti ir paskatinti. Tikiu, kad šio labai svarbaus koordinavimo vaidmens imsis agentūra "Klaipėda ID", kuri netrukus turės naują vadovą. O mūsų, miesto politikų, pareiga dalyvauti šiame procese, stebėti ir imtis iniciatyvos, kad nenukryptume nuo pasirinkto kelio.

"Prognozės nuo pat pradžių buvo liūdnos"

Ligita GIRSKIENĖ, Klaipėdos miesto tarybos narė
Klaipėdai niekaip nepavyksta "prasiveržti" net elementariuose buitiniuose dalykuose - pusiau požeminių konteinerių aikštelių, parkavimo vietų, apšvietimo daugiabučių namų kiemuose įrengimo, elementaraus žaliųjų plotų šienavimo sezono metu, buitinių atliekų surinkimo organizavimo, viešųjų pirkimų ir paprasčiausių projektų įgyvendinimo srityse.

Praėjusiais metais miestui teko grąžinti beveik 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, nes nebuvo tinkamai pasiruošta įgyvendinti suplanuotus projektus.

Kad miestas kelia ambicingus tikslus, nėra blogai, tačiau nereikia prisiplanuoti "mėnulio aikščių" ir Dubajaus dangoraižių, jei ketverius metus nesugebame net paprasčiausios mokyklos pastatyti.

Mano prognozės dėl ambicingos Mėlynojo proveržio strategijos nuo pat pradžių buvo liūdnos. Pasirodo, neklydau. Prieš pusmetį miesto Taryboje klausant strategijos įgyvendinimo ataskaitos, apėmė visiška neviltis.

Kad įgyvendintumėme bent dalį numatytų priemonių, būtinas labai didelis visų partnerių susitelkimas ir stiprus lyderis. Visos didelės ambicijos eilinį kartą įstrigo biurokratiniuose procesuose, nes rengiant pačią strategiją nebuvo tinkamai išdiskutuotos priemonės su partneriais.??

"Tikiu šia strategija"

Elida MANTULOVA, Klaipėdos miesto tarybos narė
Dar 2015 metais, su nerimu stebėdami, kad Šiaurės ir Rytų Europos šalyse vyraujančios vidinės ir išorinės emigracijos tendencijos neaplenkia Klaipėdos, kad Klaipėdoje vis mažėja jaunų žmonių bei studentijos, miesto, verslo bei mokslo atstovai kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos parengimo ir įgyvendinimo.

Tokių strategijų sėkmingo ir sektino įgyvendinimo gerųjų pavyzdžių yra apstu: Galway - Airijoje, Aalborg - Danijoje, Oulu - Suomijoje, Triestas - Italijoje ir aibė kitų.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos rengimas buvo nuoseklus, daug laiko ir energijos pareikalavęs visų įsitraukusių į jos rengimą miestiečių bei ekspertų daugiau nei metus užtrukęs darbas.

Šiuo laikotarpiu teko matyti labai įvairių įsitraukusių asmenų reakcijų. Kuo daugiau buvo dirbama, tuo mažiau buvo abejojama šio projekto sėkme.

Išankstinė nuomonė nuo manymo, kad tai, kuo didžiuojasi kiti Europos ar Skandinavijos miestai, negali būti realizuojama Klaipėdoje, pakito iki visiško tikėjimo projekto idėja bei išsikeltais tikslais. Labai nemažai strategijoje numatytų priemonių yra pakankamai toli pažengusios ir daro reikšmingą įtaką galutiniams tikslams.

Sukurta "Blue growth leaders academy", Baltijos gimnazijoje sėkmingai veikia ir didžiulio mokinių susidomėjimo sulaukė įsteigtos universitetinės gimnazijos klasės, veikia pameistrystės programa, kurios pagrindu šių klasių moksleiviai turi patyrimines pamokas pramonės įmonėse, plėtojamos startuolių skatinimo sistemos, vykdomi pramoninių teritorijų konversijos projektai ir dar daug kitų strategijos priemonių.

Nepaisant to, tenka pripažinti, kad susitelkimas ir tikėjimas rezultatu mieste ir tarp partnerių yra sumenkęs. Tai lėmusių priežasčių yra ne viena. Nėra sukurto paprasto ir lengvai skaitomo strategijos įgyvendinimo pažangos stebėjimo ir viešinimo instrumento.

Didelę įtaką tam daro tai, kad daugumoje partnerių įmonių jau po strategijos patvirtinimo pasikeitė aukščiausi vadovai.

Pasikeitė vadovai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, Klaipėdos universitete, Klaipėdos pramonininkų asociacijoje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje taip pat, todėl reikalingas pačios idėjos bei partnerystės tvarumo atnaujinimas.

Svarbiausias veiksnys strategijos tikslams pasiekti yra Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip pagrindinio partnerio, politinių kadencijų nepertraukiama ir nuolatinė lyderystė, kompetencija, dėmesys strategijai ir nuoseklus darbas su partneriais.

Aš pati tikiu šia strategija, tikiu, kad Klaipėda, sutelktai ir kryptingai dirbdama, turi galimybę pasiekti išsikeltų tikslų.

Vietoje epilogo

 Labai dažnai skaitytojai straipsnio pabaigoje tikisi galutinio akcento. Paskutinio taško. Laukia rimtesnių apibendrinimų ir aiškesnių išvadų. Straipsnis, kuriame nesudėti galutiniai akcentai, kai kuriems atrodo neišbaigtas.

Bet redakcija paskutinio taško nededa ir dėti neketins. Mūsų nuomone, išvadas turime pasidaryti patys. Kiekvienas iš mūsų atskirai.

Žurnalistai nevilki teisėjų mantijų, jie - ne prokurorai, ne ekspertai, kad imtųsi vertinti įvykius. Mes nesiimsime iniciatyvos dažyti jau nuveiktus darbus tik juoda ar balta spalvomis.

Šio rašinio tikslas - išgirsti vieni kitus. Pasidalinti kuo įvairesnėmis nuomonėmis, padaryti reikiamas išvadas, aptarti ir įvertinti nuveiktus darbus ir sėkmingai judėti į priekį.

Bendram labui. Klaipėdos ir visų mūsų labui.  

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nezabitauskas

2020-11-08   18:53

IP: 78.61.173.9

Tomkau, kaip anekdotas šis tekstas gerokai per ilgas. Vienas veikėjas čia skelbia, kad Klaipėdos gyventojų skaičius pastaraisiais metais padidėjo vienu tūkstančiu, kitas veikėjas jam pritaria - taip taip, tikra teisybė, tik ne vienu, o dviem, ir ne padidėjo, o sumažėjo.

Oda

2020-11-05   15:10

IP: 88.119.136.56

Kaip galimą ką nors daryti neturint komandos ir vado, taip ir tupčiojama vietoje, tada oponentai pradeda strėles laidyti, bet jei turi storą odą, tai nekreipi dėmesio ir toliau nieko nedarai...

2020-11-05   12:08

IP: 188.69.198.214

Mėlynasis proveržis... Stipru... Tik pavadinime. Žiūrėkime, kas ją kūrė? Ogi tie patys, kurie už 0,5 mln. Eur darė apžvalgą apie tramvajau poreikį Klaipėdoje. Tai, va, tokiame lygyje ir tas proveržis.. A, prisiminiau stovėjimo aikštelę prie ligoninių (Klaipėdos universitetinės ir Jūrininkų), ten irgi pinigai į aikštelę buvo sukišti Simonavičiūtės ir... prie šlagbaumo jau žolė želia... Tai, va, toks ir proveržis... A, prisiminiau, tą proveržį Budinas stūmė stipriai su Palaitienės (viešųjų ryšių skyriaus vedėja), kurią atsikratė ir dėl to bylinėjasi. Diletantai, pirmiausia kurkite pozityvų bendradarbiavimą tarp miesto valdininkų, verslo ir... nepatikėsite - žmonių. Tada proveržis pats savaime ateis...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

„Lidl“ konkursas kursto aistras: BMW visureigį įtaria laimėjus teismo, kuriame bylų turi „Lidl Lietuva“, darbuotoją nuotrauka, foto

Gruodį vykęs prekybos tinklo „Lidl“ konkursas baigėsi, tačiau aistros tebeverda iki šiol...

Atėjusius 2021-uosius metus pasitinkame ne tik su viltimi grįžti į normalų gyvenimo...

Kokie pokyčiai šiemet laukia švietimo srityje? nuotrauka, foto

Kultūros viceministrė, buvusi Lietuvos kultūros tarybos vadovė Daina Urbanavičienė teigia apgailestaujanti dėl...

Ir davė, ir gailisi: už neįvykusį F. Kirkorovo koncertą skirti pinigai kelia audrą nuotrauka, foto

Daugelis klaipėdiečių supranta, kad turėdami tokį lobį kaip Danės upė toli gražu...

Danės įveiklinimas - vėžlio greičiu: kalbų daug, darbų nematyti nuotrauka, foto

Girtas vairavęs ir dvi moteris pražudęs plungiškis teismo neišvengs nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla...

Paukščiai žiemą: lesinti tik kokybišku maistu nuotrauka, foto

Lietuva, Paspaudus šalčiams ir gerokai pasnigus kretingiškė Eglė Dobrovolskienė ėmėsi iniciatyvos pagloboti...

Vasarą ruošiamasi griauti Salantų užtvanką nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Aplinkos ministerija ruošiasi didžiausiam iki šiol Lietuvoje įgyvendinamam užtvankos demontavimo...

Kirkorovas įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą nuotrauka, foto

Lietuva, Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems  metams įtraukė Rusijos atlikėją Filipą...

Lietuva, Paskelbta prieš 29 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 54 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...