Lietuva pralaimi kainų karą Latvijai

Latvijai pasekus Estijos pavyzdžiu ir nuo rugpjūčio sumažinus akcizus stipriajam alkoholiui, visi svaigalai kaimyninėje šalyje kainuos gerokai pigiau nei Lietuvoje. „Vakaro žinių“ žurnalistai, apsilankę 5 km nuo Lietuvos sienos esančiame Latvijos miestelyje Neretoje, įsitikino, kad ir taip ten maždaug kas trečias pirkėjas parduotuvėse - lietuvis. Kol kas juos traukdavo tik maždaug trečdaliu mažesnės alaus ir kito silpno alkoholio kainos.

Tikėtina, kad dabar trauka bus dar didesnė, o Lietuvos biudžeto netektys - dar didesnės.

Trečdaliu pigiau

Šiuo metu Lietuva su Latvija gali konkuruoti tik panašiomis stipraus alkoholio kainomis. Pas mus stipriems svaigalams taikomas 1823 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą (100 litrų), kai Latvijoje iki rugpjūčio - 1840 eurų akcizas. Skirtumas nedidelis, tačiau nuo rugpjūčio kaimynai tarifą sumažino.

Tai buvo reakcija į estų sprendimą akcizą nurėžti 25 proc. - nuo 2508 iki 1881 euro. Savo ruožtu latviai jį sumažino 15 proc. - iki 1564 eurų. Tam, kad latviai nevažiuotų apsipirkti į Estiją. Tiesa, kainos parduotuvėse kol kas dar nepasikeitė, nes pardavinėjami likučiai su ankstesniu tarifu, tačiau kai likučiai baigsis, butelis degtinės Latvijoje vien dėl akcizo atpigs maždaug euru.

Tačiau „Vakaro žinių“ atliktas tyrimas parodė, kad bent jau pasienyje gyvenantys lietuviai ir dabar masiškai apsipirkinėja Latvijoje, o labiausiai juos traukia neįprastai pigus alus.

Latviai alaus nepigino, nes pas juos šis gėrimas ir taip pats pigiausias visoje Baltijoje. Kad pigesnis nei Estijoje - nenuostabu. Pastarojoje akcizas alui - 16,92 euro, Latvijoje - 6,8 euro už kiekvieną proc. faktinės alkoholio koncentracijos hektolitrui. Tuo metu Lietuvoje jis yra tik vos vos aukštesnis nei pas kaimynus - 7,11 euro.

Kad būtų lengviau suprasti, koks tai mažas skirtumas, paaiškinsime paprastai: Lietuvoje 100 litrų alaus, jei jis būtų 1 proc. stiprumo, akcizas būtų 7,11 euro, tad litrui - 7,11 cento, puslitriniam buteliui - 3,5 cento. Jei alus - 5 proc. stiprumo, akcizas puslitriui siekia 17,7 cento (po 3,5 cento už kiekvieną laipsnį). Latvijoje dėl kiek mažesnio akcizo puslitrinis butelis turėtų kainuoti tik 0,7 cento pigiau, nes akcizas tėra 17 centų už puslitrinį butelį. Tačiau realybė - visai kitokia.

Pavyzdžiui, Neretoje to paties prekinio ženklo 5 proc. stiprumo alaus (0,5 l) kaina - 66 centai, Lietuvoje - apie 1,15 euro. Litras stipraus (7,3 proc.) alaus Latvijoje - nuo 1,19 euro, Lietuvoje - nuo 1,59 euro. Nors maisto kainos Latvijoje praktiškai vienodos, prie parduotuvių Neretoje maždaug kas trečias automobilis - su lietuviškais numeriais.

Mūsiškiams - neįdomu

Kad būtų dar aiškiau: jei Lietuvoje silpno (5,2 proc. stiprumo) alaus litras kainuoja 1,29 euro, reiškia, kad 36 centus kainos sudaro akcizas, 22 centus - PVM, 70 centų yra alaus savikaina, įskaitant gamintojo ir prekybininko dalį, transportavimo kaštus. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, PVM alui - 21 proc., tad galima spėti, kad prekybininkų ir pardavėjų apetitas yra gerokai mažesnis, jei kainos taip drastiškai skiriasi.

Tiesa, tai yra tik elementarūs „Vakaro žinių“ paskaičiavimai, mat Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus dienraščiui sakė, kad Vyriausybė alaus kainodaros tyrimų Lietuvoje nėra atlikusi iki šiol.

Tiesa, jis atskleidė, kad konfederacija kartu su Vilniaus universitetu yra atlikusi kitokio pobūdžio tyrimus, kurie rodo, kad Vyriausybė, nereaguodama į akcizų pokyčius kaimyninėse valstybėse, gerokai pakenks mūsų šalies biudžetui.

„Su Vilniaus universitetu kasmet darome tyrimus, kaip Lietuvos piliečiai vartoja alkoholį. 96 proc. alkoholį vartoja namuose - savo ar draugų - bei viešose vietose: parkuose, ant suoliukų ir t.t.

Tad viešojo maitinimo įstaigose alkoholis beveik nevartojamas. Tyrinėjant įpročius taip pat paaiškėjo, kad trigubai išaugo apsipirkimas užsienyje.

Ypač Lenkijoje, kur akcizai stipriam alkoholiui mažesni 40 proc., vynui - net 4 kartus, gerokai mažesnis ir alui. Akivaizdu, kad dabar apsipirkimas išaugs ir Latvijoje, jei žmonės gyvena Šiaurės Lietuvoje.

O Lietuvos biudžetas milžiniškas pajamas praras ne tik dėl to, kad užsienyje bus perkamas alkoholis. Praras gerokai daugiau, nes žmogus, nepatingėjęs nuvažiuoti gerokai pigesnio alaus, ten tuo pačiu pirks ir ilgiau negendantį maistą, buities prekes ir t.t.

Tačiau mūsų Vyriausybė nedaro išvadų. O į klausimą, kodėl Latvijoje alus trečdaliu pigesnis nei Lietuvoje, nors PVM yra identiškas, akcizai irgi beveik vienodi... Belieka tik spėlioti, nes Lietuvoje alaus kainodaros tyrimai nebuvo atlikti“, - apgailestavo V.Sutkus.

Pasak jo, į šį klausimą galėtų atsakyti nebent Lietuvos prekybininkai, tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė nuo komentarų atsisakė motyvuodama tuo, kad šiuo metu atostogauja.

Nėra konkurencijos

Nepriklausomo racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalo pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas taip pat akcentavo, kad mūsų politikai nesidomi, kodėl Lietuvoje alus yra gerokai brangesnis nei Latvijoje, nors tam nėra logiškų priežasčių.

„PVM yra identiški, akcizai yra beveik vienodi, tad šios dvi dedamosios neturi jokios įtakos. Belieka daryti išvadą, kad Lietuvoje didesnius antkainius užsideda alaus gamintojas bei prekybininkas“, - sakė A.Vizickas.

Anot jo, tokia išvada, tikėtina, yra pagrįsta, nes Lietuvos didmeninėje prekyboje kainų nustatymas yra vienas griežčiausių, vyrauja prekybos tinklų susitarimas su gamintojais. Lietuvoje dėl mažos konkurencijos tarp prekybos tinklų pastarieji gamintojams kelia sąlygas, kad konkurentams prekės netiektų už mažesnę kainą, nes tada konkrečiame prekybos tinkle ji iš viso nebus pardavinėjama.

Pasak A.Vizicko, Konkurencijos taryba yra sakiusi, kad susidariusia situacija domisi.

Situaciją komentuoja Latvijos ekonomistas Dmitrijus SMIRNOVAS:

„Kodėl pas mus alus daug pigesnis nei pas jus, belieka tik spėlioti. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, alui taikomi tik du mokesčiai - PVM ir akcizas, kurių dydžiai yra beveik identiški abiejose šalyse. Veikiausiai mažesnes kainas Latvijoje lemia didesnė konkurencija nei Lietuvoje. Didesnė konkurencija tiek tarp prekybos tinklų, tiek tarp alaus gamintojų. Manau, kad tai ir verčia mažinti kainas“, - įvertino Latvijos ekonomistas.

D.Smirnovas pabrėžė, kad Latvijos politikai sureagavo į Estijos veiksmus alkoholio sektoriuje, todėl sumažino akcizus stipriems svaigalams. Tik stipriems, nes silpnų akcizas ir taip yra gerokai mažesnis nei Estijoje, o su Lietuva konkuruoti net netenka.

„Buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad Estijoje degtinės kainos buvo 30-40 proc. didesnės nei Latvijoje, todėl estai masiškai vykdavo apsipirkti pas mus. Pavyzdžiui, ant sienos su Estija yra toks miestas Valka, kuriame gyvena tik 5 tūkst. žmonių.

Tai šitame miestelyje yra trys didžiuliai prekybos tinklai, kurie pardavinėdavo tik alkoholį. Buvo akivaizdu, kad jie dirbdavo tik estams, nes vietiniai gyventojai tiek alkoholio niekaip neišgertų. Estai tai suprato, tačiau ilgai nieko nekeitė, nes gerai uždirbdavo iš suomių, kur alkoholis brangesnis nei Estijoje. Tačiau šiemet estai sugalvojo akcizus sumažinti ketvirtadaliu.

O mūsų politikai paskaičiavo, kad, nieko nekeisdama, Latvija kasmet prarastų po 100 mln. eurų. Todėl ir ji sumažino akcizus stipriam alkoholiui. Lietuva to kol kas nenori daryti, todėl, manau, lietuviai dabar važiuos į Latviją ne tik dėl alaus, bet ir dėl degtinės“, - spėjo D.Smirnovas.