Lino Marcišausko seneliams priklausęs būstas yra Fabijoniškėse. Būtent šis sostinės mikrorajonas ir „vaidino“ Pripetę garsiajame seriale. Lino draugė Rasa Jusionytė pasakoja, kad jų balkonas ne kartą pateko į „Černobylio“ scenas, dėl to ir kilo mintis imtis teminės nuomos.
R. Jusionytė sako, kad viską įrengti autentišku sovietiniu stiliumi užtruko apie savaitę. „Butas ir taip nebuvo atnaujintas.
Labai daug visko paliko dar Lino seneliai. Gerai, kad nereikėjo keisti baldų – ten jau buvo ir senas virtuvinis komplektas, ir močiutės rankomis kurtų dekoro detalių“, – prisimena mergina.
Siekiant sustiprinti įspūdį, porai teko atsikratyti naujos skalbimo mašinos ir šaldytuvo, juos pakeitė vis dar veikianti rankinė skalbyklė „Fėja“ ir „labai garsiai burzgiantis“ šaldytuvas „Minsk“.
R. Jusionytė, kalbėdama apie būstą, vadina jį ode sovietiniam gyvenimui ir pasakoja, kaip jai su draugu kilo mintis imtis nuomos verslo: „Jau kurį laiką svarstėme jį išnuomoti kaip sovietinį, nes jis tikrai taip atrodo – lyg laiko mašina nukeliavus atgal gerą pusę amžiaus.
Tą dieną kartu su draugais jame žiūrėjome serialą „Černobylis“ ir vienas bičiulis pamėtėjo mintį, kad tai galėtų būti ne šiaip sovietinis, o būtent „Černobylio“ butas.“
Bute iki šiol apsistodavo nuolat keliaujantis Linas. „Mano draugas Linas yra kelionių fotografas, būdamas Vilniuje, apie 4 dienas per mėnesį ten nakvodavo. Ten labai smagu. Patiko senelių laikų nostalgija. O dabar Linas liko be gyvenamosios vietos“, – juokiasi pašnekovė.
Pirmosiomis buto nuomininkėmis tapo kelionių agentūros, kurios ėmė aktyviai rengti ekskursijas po serialo filmavimo vietas. „Pirmieji butą išsinuomoti panoro kelionių agentūrų darbuotojai.
Gidai paprašė įsileisti į butą užsieniečius, kad jie ne tik po rajoną pasivaikščiotų, bet ir galėtų užeiti, atsigerti arbatos su „Kregždutės“ saldainiais iš senovinių puodelių. Labiau pajusti tą laikmetį“, – pasakoja mergina.
Kol pora keliavo, bute šeimininkavo gidai, tad pirmųjų gyventojų jis sulauks tik liepos pabaigoje. Užsienio žiniasklaidoje vis plačiau sklindant kalboms apie šį būstą, atsiranda vis daugiau norinčių jame apsistoti.
Tačiau kol kas tai – tolimos rezervacijos. Didžiausio susidomėjimo ir daugiausia užklausų sulaukiama iš užsienio, mat lietuviams toks interjeras vis dar nėra egzotika.
Pašnekovė prisimena, kaip vienas čia apsilankęs vyresnio amžiaus televizijos operatorius niekaip negalėjo atsistebėti, kas gi taip domina žmones, nes buto aplinka vyriškiui priminė jo paties namus.
„Man atrodo, kad ta aplinka smagesnė jaunesnei kartai, kuri ir nostalgiją šiek tiek jaučia, ir gali pamatyti dalykų, kurių nėra matę. Na, tarkim, bulvių tarkavimo mašiną arba skalbyklę „Fėja“.
Aš neįsivaizduoju, kaip žmonės galėjo ja skalbti, tai – be galo sudėtingas ir varginantis procesas. Mūsų šalies jaunuoliai gali ano laikmečio atributų pamatyti nuvažiavę pas senelius, o štai užsieniečiams viskas atrodo labai egzotiška.“
Originalios verslo idėjos sumanytojai džiaugiasi bendradarbiavimu su Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Siekdami populiarinti alternatyvų turizmą sostinėje, jos atstovai surengė populiariems instagramo tinklaraštininkams ekskursiją po poros butą.
Turinio kūrėjai iš Didžiosios Britanijos, Izraelio, Vokietijos ir kitų šalių turėjo galimybę apsilankyti „Černobylio“ bute, padaryti nuotraukų.
„Kai atvažiuoja mūsų draugai iš Vokietijos ar Anglijos, reikia kažką jiems parodyti. Žinoma, Gedimino pilis yra labai graži, tačiau Prancūzijoje ar Anglijoje tų pilių yra daug daugiau ir gražesnių. Sostinės senamiestis tikrai nuostabus, tačiau mes turime ir kitą palikimą“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Panašu, kad poros atrasta verslo idėja nėra nauja, tai greičiau populiarėjanti butų nuomos niša buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.
Užsienio turistams pasinerti į sovietinę nostalgiją siūloma visai nemaža kaina – nuo 50 iki 150 eurų už parą. Kainų skirtumus lemia ir buto kokybė, unikalumas, jo atitikimas minėtam laikmečiui.
Pavyzdžiui, Maskvoje galima išsinuomoti sovietinio avangardo stiliumi įrengtą butą, dekoruotą originaliais baldais ir interjero detalėmis.
Para jame kainuoja 81 eurą. „Šis butas nukels jus į 1930-ųjų utopijos erą“, – rašoma nuomos skelbime. Palyginimui – para „Černobylio“ bute kainuoja 60 eurų.
Sovietinio stiliaus butų nuoma išpopuliarėjo po 2018 m. Rusijoje vykusio pasaulio futbolo čempionato. Tuomet gausybė turistų iš užsienio, užuot rinkęsi viešbučius, apsistojo privačiuose butuose.
Sovietinė egzotika netruko sutraukti eilės turistų, o vietos gyventojai džiaugėsi, galėdami papildomai užsidirbti. Atsiradus paklausai, išaugo ir pasiūla.
Tiesa, ne visi butų savininkai siekia atkurti tokią autentiką, kaip „Černobylio“ ar Maskvoje esančiame „Utopijos epochos“ bute – daugumoje nuomos skelbimų matoma nemažai šiuolaikinių atributų, tokių kaip ventiliatoriai ar skalbyklės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą