2021 m. kovo 5 d. 19:08 val., penktadienis

Skaityk dabar

Kokie pokyčiai šiemet laukia švietimo srityje?

Kokie pokyčiai šiemet laukia švietimo srityje? nuotrauka, foto

PLANAI. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo sprendimą žada priimti iki kovo 1 d.

© Asociatyvi Stasio ŽUMBIO nuotr.

Reklama

Atėjusius 2021-uosius metus pasitinkame ne tik su viltimi grįžti į normalų gyvenimo ritmą, bet ir laukdami tam tikrų pokyčių - ypač švietimo srityje. Šiais metais numatoma ne tik atnaujinti bendrojo ugdymo programas, didinti atlyginimus, bet ir atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos.

Natūralu, jog 2020-aisiais visą pasaulį užklupusi pandemija įtakos padarė ir švietimo sričiai. Mokiniai mokslo metus pavasarį užbaigė mokydamiesi nuotoliniu būdu, o 2021-uosius taip pat pasitiko prie kompiuterių ekranų. Nors karantino ribojimai šalyje numatomi iki sausio 31 dienos, tačiau dar nėra aišku, ar jie nebus pratęsti.

Visą sausį ne tik vidurinis, bet ir pradinis ugdymas vyks tik nuotoliniu būdu, tad nuo sausio 4 dienos, grįžę iš atostogų, nuotoliniu būdu jau mokosi ne tik vyresniųjų klasių mokiniai, bet ir pradinukai.

"Niekada nuotolinis mokymas neatstos tikrojo kontaktinio mokymosi. Mokytojai teigia, kad tiek jie, tiek mokiniai laukia, kada galės grįžti į mokyklą. Dabar, kai yra pusmečio pabaiga, vyksta įvairūs atsiskaitymai, kontroliniai darbai, mokiniai, ypač dvyliktokai, laukia, kada bus galima sugrįžti, kad būtų galima normaliai mokytis", - pasakojo Klaipėdos "Varpo" gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė.

Jai pritarė ir Klaipėdos "Žemynos" gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė. Pasak jos, mokantis nuotoliniu būdu ne tik suprastėjo mokinių pasiekimai, bet ir padidėjo socialinė atskirtis.

"Tie vaikai, kurie tikrai siekia išsilavinimo, dirba, kelia kartelę, o kiti tik prisijungia ir sėdi atsipalaidavę. Juos išjudinti yra labai sunku.

Reklama

Nors mokinys prie pamokos turi prisijungti su vaizdo kamera, bet ne visi vaikai tai daro, nes namų aplinka tampa patyčių objektu.

Čia jau yra net visos šalies problema, todėl reikalauti kažko iš mokinių negalime", - dėstė R. Podoliankienė.

Vaiko gerovės komisija pateikė siūlymą Vyriausybei, kad vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi iš namų, būtų sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose. Vaikai ir toliau mokytųsi nuotoliniu būdu, tačiau būdami mokykloje. Ten būtų ir pamaitinami. Jei Vyriausybė ekspertų siūlymui pritars, šis pakeitimas įsigalios nuo sausio 20 dienos.

Siūlo atsisakyti įskaitos

Nors šių metų brandos egzaminų tvarka dar nėra patvirtinta, tačiau apie jų atsisakymą nesvarstoma. Nacionalinė švietimo agentūra pateikė siūlymus, kaip būtų galima organizuoti brandos egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.

Ketinama atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, kuri ankstesniais metais būdavo organizuojama nuo vasario mėnesio ir tik ją gavusieji galėdavo laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Pasiteiravus, ką apie tokį siūlymą mano Klaipėdos gimnazijų direktorės, jų nuomonė išsiskyrė. Klaipėdos "Varpo" gimnazijos direktorė mano, kad įskaitos atsisakyti reikėtų.

Reklama

"Mes diskutavome su lietuvių kalbos mokytojais savo metodinėje grupėje. Mokytojai pritarė, kad esant tokiai situacijai, kai kiekviena pamoka ir kiekvienas kontaktas su vaiku yra labai reikalingas, įskaitą būtų galima ne laikyti, o paversti pasiruošimo egzaminui laiku. Kiekvienai dvyliktokų laidai egzaminai yra didžiulis iššūkis, o šiai laidai bus be galo sunku, nes visi jie tikisi ir laukia, kada bus galima sugrįžti į mokyklą", - sakė R. Mašurinienė.

Tačiau "Žemynos" gimnazijos direktorė R. Podoliankienė tikino, jog lietuvių kalbos ir literatūros įskaita yra reikalinga, nes vaikų raštingumo problema vis didėja.

"Mes norime būti pilietiški ir patriotiški, bet nemokame kalbėti ir rašyti lietuviškai. Kalbėjimas, gebėjimas pristatyti save, žodynas yra reikalingas. Galbūt tą įskaitą organizuoti reikia proceso metu, per pamokas, nes viešosios kalbos sakymas yra būtinas. Manau, kad įskaita turėtų būti", - tikino R. Podoliankienė.

Nacionalinė švietimo agentūra siūlo brandos darbą, mokyklinius technologijų ir menų brandos egzaminus, mokyklinio gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) brandos egzamino kalbėjimo dalį vykdyti nuotoliniu būdu tuo atveju, jeigu visas ugdymas ar jo dalis taip pat vyksta per nuotolį.

Svarstomas ir siūlymas užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalį vykdyti nuotoliniu būdu.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtokams taip pat vyktų nuotoliniu elektroniniu būdu.

Reklama

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo sprendimą žada priimti iki kovo 1 d.

PAMOKOS. Nuo rugsėjo 1 d. bus pridedama papildoma fizinio ugdymo pamoka 8 klasės mokiniams.

Bendrojo ugdymo programos

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planą, šiuo metu yra atnaujinamos visų mokomųjų dalykų ugdymo programos. 2021-2022 mokslo metais programos bus išbandomos mokyklose, o 2022-2023 mokslo metais jau diegiamos.

"Šiuo metu jau yra pateikti programų projektai, kiekviena metodinė grupė juos aptarinėja, teikia savo siūlymus ir siunčia į ministeriją", - pasakojo R. Mašurinienė.

Dėl atnaujinamų mokomųjų dalykų programų nuomonę išsakiusi R. Podoliankienė svarsto, kad konkretaus rezultato yra siekiama per greitai, o atnaujintų programų siūlymai, pasak jos - šabloniniai.

Reklama

"Ar mes šiandien galime strategiškai mąstyti ir suvokti, ko reikės rytdienos vaikui? Tai yra daugiausia kažkokie šablonai. Man sunku pasakyti ką nors apie tas programas, nežinau, kas yra tie ekspertai, bet ir anksčiau buvo bandoma kurti naujas programas, vadovėlius, o vėliau mokytojai atsistodavo ir klausdavo - o ką mes čia darome? Nežinau, ar šiandien mes esame pajėgūs. Mes rezultato norime čia ir dabar, per dieną, dvi, metus, tačiau šios reformos, jeigu ji įvyks, rezultatą mes galėsime pamatyti tik po 12 metų ar dar vėliau", - sakė R. Podoliankienė.

Taip pat nuo rugsėjo 1 d. bus pridedama ir papildoma fizinio ugdymo pamoka 8 klasės mokiniams, taip pat papildoma matematikos pamoka 10 klasei.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas

Stojantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išliks panašūs kaip 2020-aisias. Vienintelė naujovė - stojant į sporto programas bus didinama sporto pasiekimų reikšmė.

Stojant į sporto studijų krypčių grupės studijų programas vietoje pagrindinio dalyko bus imami sporto pasiekimai. 2021 metais stojantiesiems į sporto studijų programas už sporto pasiekimus bus skiriama 0,4 konkursinio balo, o kitiems trims dalykams - po 0,2 balo. Pernai už sporto pasiekimus ir antrąjį dalyką buvo skiriama po 0,3, o likusiems dviem dalykams - po 0,2 balo.

Švietimo mokslo ir sporto ministerija primena, kad 2021 m. pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą studijoms turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą, minimali surinktų balų suma - 16. Išimtis - menų studijos, stojantiesiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia.

Kaip ir anksčiau, 2021 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas - ne mažesnis negu 6.

Ikimokyklinis ugdymas

Reklama

Visuotinis ikimokyklinis ugdymas (ne tik socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams) įsigalios palaipsniui: nuo 2023 m. galimybė lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą bus suteikta visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m. - 2 metų vaikams.

Siekiant užtikrinti ugdymo prieinamumą Klaipėdos savivaldybės administracijos parengtame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos plane numatyta lopšelį-darželį "Boružėlė" prijungti prie lopšelio-darželio "Traukinukas", lopšelį-darželį "Pingvinukas" sujungti su lopšeliu-darželiu "Vėrinėlis", lopšelį-darželį "Šermukšnėlė" prijungti prie lopšelio-darželio "Čiauškutė", lopšelį-darželį "Putinėlis" - prie lopšelio-darželio "Radastėlė", lopšelį-darželį "Kregždutė" - prie lopšelio-darželio "Šaltinėlis".

Mokyklos-darželio "Varpelis" 1-4 klasių mokinius numatoma perkelti į naujai pastatytą mokyklą Žolynų gatvėje.

Taip pat planuojama lopšelio-darželio "Svirpliukas" pastato rekonstrukcija (po jos įstaigoje vietoje 6 grupių veiks 13). Ketinama rekonstruoti ir Tauralaukio progimnazijos pastatą pritaikant jį ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui (rekonstravus pastatą vietoje 3 grupių veiks 12).

Didės atlyginimai

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 dienos bus didinamas ir švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis, atlyginimai turėtų padidėti vidutiniškai 18,5 proc., taip pat bus papildomai įsteigta ir 760 švietimo pagalbos specialistų pareigybių.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, darbo užmokesčiui 2021 m. skirtos lėšos, palyginti su 2020 m., didės net 116 mln. Eur.

Reklama

Nuo sausio 1 d. vidutiniškai 14 proc. auga ir mažiausiai uždirbančių auklėtojų, koncertmeisterių ir akompaniatorių atlyginimai. Tam bus skiriama 2,5 mln. Eur. Nuo sausio 1 d. didėja ir švietimo įstaigose dirbančių bibliotekininkų atlyginimai.

Siekiant pritraukti daugiau talentingo jaunimo rinktis mokslininko karjerą, nuo sausio 1 d. didėja ir pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai - jų alga po mokesčių neturėtų būti mažesnė nei 880 Eur.

Siekiant didinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų darbo užmokestį, nuo sausio 1 dienos naikinami ir pareiginės algos koeficientų intervalai.

Neformalusis švietimas

2021 m. didės neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimas - jam bus skiriama 17 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, tai yra 40 procentų daugiau nei pernai, kai jam buvo skirta 12 mln. Eur lėšų.

Planuojama, jog ir toliau bus tęsiamas Saugaus interneto projektas bei Kultūros paso programa, kiekvienam vaikui skiriant po 15 eurų valstybės lėšų.

Karantino metu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu, o jei tai neįmanoma, yra sustabdytas. Tačiau tikimasi, jog atšaukus karantiną neformalusis vaikų švietimas pagaliau sugrįš į įprastas vėžes.

Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Žymos: švietimas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Klaipėdos uostininkai pričiupo uosto akvatorijos teršėją naftos produktais nuotrauka, foto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) mintis perkelti naftos taršos ...

Gyvenimas tarpukario Klaipėdoje tikrai nebuvo idiliškas, kaip kartais bandoma pavaizduoti įvairiose istorinėse...

Teisutis Matulevičius: Ar tikrai mes esame klumpininkai? nuotrauka, foto

Raimondas Karpavičius kaunietę, kuri kaunasi dėl jo šimtamilijoninio palikimo, buvo pasamdęs ...

Reketą atlaikęs Neringos meras prabilo ir apie turtuolio našlės vaidmenį: dirbo vilos tvarkytoja nuotrauka, foto

Reaguodama į tai, kaip Klaipėdos kultūros ir meno programų projektams buvo ...

Klaipėdos miesto parama kultūrai - gėdinga ir skandalinga? nuotrauka, foto

"Savaitės eksprese" - apie meilę tėvynei, moterims ir kalnams nuotrauka, foto

SE, "Aš gyvenu tarsi du gyvenimus. Vienas - įprastinis, o kitas - kalnuose...

Pedagogai: kodėl tą mėšlą leidžia būtent mums? nuotrauka, foto

COVID-19, „Vakaro žinios" vasario 23 d. straipsnyje „Pedagogai pakraupę nuo vakcinos poveikio" rašė...

Susirgai - sukis kaip nori, bet į Lietuvą negrįžk nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Vyriausybės nariai nusprendė, kad Konstitucijoje įrašytų piliečių teisių per pandemiją...

Kodėl darželinukų nepasiekia vietinių ūkininkų produktai? nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Darželinukų maitinimas dažnai kelia įvairių diskusijų. Pastaruoju metu žibalo į ugnį šliūkštelėjo...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...