2021 m. sausio 17 d. 12:27 val., sekmadienis

Skaityk dabar

Klaipėda lieka be atviro lankytojams švyturio

Klaipėda lieka be atviro lankytojams švyturio nuotrauka, foto

SRAUTAI. Pernai, minint Pasaulinę švyturių dieną, prie uostamiesčio švyturio driekėsi eilės. Deniso NIKITENKOS nuotr.

© Deniso NIKITENKOS nuotr.

Reklama

Šiemet pirmą kartą trims mėnesiams atvertas Nidos švyturys parodė, kad toks žingsnis buvo teisingas. Lankytojai plūdo į marinistinį objektą. Tačiau uostamiestyje situacija - visiškai kitokia ir prošvaisčių, kad mūsų švyturys Melnragėje bus pritaikytas lankyti - nedaug.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas "Vakarų ekspresui" pripažino, kad Savivaldybė iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) nėra gavusi jokio siūlymo municipalinei valdžiai perimti minėtą objektą savo žinion. Priežastis - klaipėdietiškasis švyturys yra ypatingos svarbos, turintis daug brangios ir specifinės įrangos, todėl ir negali būti pritaikytas lankyti.

Žymus Lietuvos farologas Aidas Jurkštas stebėjosi tokiais argumentais ir svarstė, jog šiuo atveju neva susikirto įvairūs uosto ir jo teritorijoje veikiančių, savo planus turinčių įmonių interesai. Uostininkai atkerta, kad jie yra už jūrinio paveldo panaudojimą pažintiniam turizui.

UŽDARYTAS. Specialistų teigimu, dėl ypatingos, brangios įrangos, vietovės ir saugumo reikalavimų Klaipėdos švyturys nuolat būti pritaikytas turizmui negali.

Deniso NIKITENKOS nuotr.

Perdavė ne visus

Reklama

Dabartinis uostamiesčio švyturys yra jau trečiasis istorijoje. Pirmasis buvo pastatytas 1684 m. Antrasis, puikiai iš prieškarinių atvirukų žinomas, vadinamasis šachmatinis švyturys Melnragėje stovėjo 1796-1945 m. (susprogdintas atsitraukiančių vokiečių). Dabartinis baigtas statyti 1952 m. Bendras statinio aukštis siekia per 42,2 m. Lempa pradėjo suktis ir rodyti kelią laivams į uosto vartus pačioje 1953 m. pabaigoje.

Prieš kurį laiką LTSA pasiūlė perimti valdyti švyturius (išskyrus navigacinę, optinę įrangą) dviem pajūrio savivaldybėms: Neringos ir Palangos miestų. Nida buvo pirmoji, kuri suskubo ne epizodiškai, tam tikromis progomis, o nuolatiniam lankymui atidaryti savo švyturio duris ir priimti lankytojus.

Urbo kalno puošmeną Nidoje Savivaldybė perdavė VšĮ Neringos muziejai. Įstaigos vadovė dr. Lina Motuzienė pripažino, kad švyturys šiais metais tapo tikru gelbėjimosi ratu dėl pandemijos drastiškai sumažėjus turistų srautui.

"Švyturys buvo atviras lankytojams nuo liepos pradžios iki spalio. Dabar jis uždarytas. Už apsilankymą švyturyje vienam žmogui bilietas kainavo 5 eurus, šeimai - 8 eurus. Taip pavyko surinkti apie 15 tūkst. eurų", - teigė ji.

Galima tik įsivaizduoti, kad lankytojų būtų buvę ir dar daugiau, jei ne viruso pandemija. Tai, kad šie marinistiniai Lietuvos objektai yra itin mėgstami žmonių, įrodo ir kasmet rugpjūčio pabaigoje minima Pasaulinė švyturių diena. Pernai, pavyzdžiui, visi norintys vieną dieną galėjo aplankyti ir Klaipėdos švyturį: sulaukta per 1 tūkst. žmonių.

Planų dėl Šventosios švyturio turi ir Palangos miesto savivaldybė, tačiau ten reikalingos nemenkos investicijos.

Sėkmės istorija

Reklama

Neringos meras Darius Jasaitis Nidos švyturio perėmimą vadina sėkmės istorija.

"Jeigu ne virusas, lankytojų švyturyje būtų buvę dar daugiau. Užuot stovėjęs ir atlikęs tik navigacinę funkciją, objektas ėmė generuoti pajamas, kurios labai svarbios muziejininkams. Planuojame rašyti projektą ir bandyti gauti Europos Sąjungos finansavimą dėl dar optimalesnio švyturio pritaikymo lankyti. Norime sutvarkyti laiptus, moderniau aptverti. Apačioje įrengti jaukią erdvę su staliukais, kur žmonės, laukdami eilėje, galėtų atsigerti kavos, arbatos. Matot, žmonių srautai į švyturį visada turi būti griežtai reguliuojami", - pasakojo meras.

Anot jo, Klaipėdos švyturio pritaikymas turizmui būtų itin naudingas.

"Kruizinių laivų keleiviai visada nori ką nors išskirtinio išvysti. O dėl saugumo įrangos... Ji - aptverta, nelabai prie jos ir prieisi. Mano giliu įsitikinimu, ir uostamiesčio švyturys galėtų pasekti Nidos pavyzdžiu", - svarstė jis.

Tačiau norint perimti minėtą Klaipėdos navigacinį objektą pirmiausiai reikia gauti siūlymą iš LTSA. V. Grubliauskas tikino, kad tokio nė nebuvo.

"Jokių postūmių kol kas. Mes tikrai neatsisakytumėme ambicijų rūpintis tuo švyturiu ir pritaikyti jį nuolat lankyti. Tai - vienas ryškiausių mūsų miesto simbolių, todėl neabejoju, kad vietos politikai pritartų pasiūlymui.

Reklama

Toks unikalus objektas turi būti išnaudojamas turizmui, nes tai susiję su mūsų identitetu, jūrinės valstybės ir uostamiesčio statusu.

Jo išlaikymo klausimas net neturėtų būti keliamas", - tikino politikas.

KONSTRUKCIJOS. Norint patekti ant uostamiesčio švyturio apžvalgos aikštelės tenka kopti tokiais laiptais.

Deniso NIKITENKOS nuotr.

Nori, bet negali

LTSA direktoriaus Genius Lukošius prisipažino ir pats užsienio valstybėse labai mėgstantis lankyti ten esančius švyturius.

Reklama

"Matote, uostamiesčio švyturys yra ir pats ypatingas, ir nedėkingoje vietoje - uosto teritorijoje. Jis yra už tvoros, pro kurią be specialių leidimų nepateksi. Žemė aplink šį objektą priklauso Uosto direkcijai. Mes tik statinius prižiūrime. Be to, Klaipėdos švyturyje sumontuota labai daug brangios ir svarbios technikos, navigacinės įrangos, yra įrengtos stebėjimo kameros, net po žeme įvairiausi laidai. Tai - itin specifinis ir besiskiriantis savo reikšme nuo kitų švyturių objektas", - sakė G. Lukošius.

Anot pašnekovo, užtikrinti Klaipėdos švyturio įrangos saugumą, jei būtų einama Nidos keliu, nėra galimybių.

"Gal kažkada tos įrangos sumažės, tuomet jau įmanoma būtų svarstyti. Dabar mes leidžiame Klaipėdos švyturį atverti žmonėms kartą per metus, per Pasaulinę švyturių dieną, arba specialiomis progomis iš anksto susitarus, filmavimui. Tačiau iš principo pasisakome už švyturių atvėrimą visuomenei. Pats juose buvau Latvijoje, ir įspūdžiai - nepamirštami. Deja, klaipėdiečius kol kas tenka nuvilti dėl išvardytų priežasčių, šio švyturio reikšmės, vietos, kur jis yra, įrangos apsaugos", - reziumavo G. Lukošius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas "Vakarų ekspresui" teigė, kad direkcija yra už tai, kad žmonės galėtų susipažinti, grožėtis laivybai skirtais įrenginiais, jūriniu paveldu.

"Tai, jog teritorija priklauso uostui, - ne kliūtis. Šiuo atveju sprendimą, ar šis jūrinis simbolis galėtų tapti muziejumi, turi priimti statinio savininkas ir žemės naudotojas - LTSA", - informavo jis.

Įžvelgia interesus

Knygą apie šalies švyturius parašęs farologas A. Jurkštas jau seniai puoselėja idėją įrengti švyturių muziejų.

Reklama

"Šis navigacinis statinys yra puikioje vietoje: labai geras susisiekimas viešuoju transportu, atsiveria nuostabi panorama į miestą, uostą, Kuršių neriją. Be to, švyturininko name būtų galima įrengti ir marinistikos, švyturių istorijos muziejų.

Man atrodo, kad Klaipėdos švyturio taip nenorima atverti dėl uosto žemės. Ten auksinė kiekviena pėda.

Matyt, yra tam tikrų interesų, kad šis objektas netaptų atviru visuomenei. O įrangą juk galima apsaugoti", - samprotavo jis.

Farologas informavo, kad Latvijoje lankytojams atviri yra 5, o Lenkijoje - apie 12 švyturių.

Lietuvoje iš viso yra 7 švyturiai: Šventojoje, Klaipėdoje, Juodkrantėje (ant Raganos kalno), Pervalkoje (vienintelis, esantis vandenyje), Nidoje, Ventės rage ir Uostadvaryje.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

"Laisvės pojūtis priklauso tik nuo mūsų pačių" nuotrauka, foto

Tragiški 1991 metų Sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje kasmet minimi kaip Laisvės gynėjų...

Gruodį vykęs prekybos tinklo „Lidl“ konkursas baigėsi, tačiau aistros tebeverda iki šiol...

„Lidl“ konkursas kursto aistras: BMW visureigį įtaria laimėjus teismo, kuriame bylų turi „Lidl Lietuva“, darbuotoją nuotrauka, foto

Klaipėdos regiono savivaldybėse nuo koronaviruso pandemijos ir įvestų apribojimų nukentėjo nuo 42...

Karantininė patirtis: regiono verslams nelengva nuotrauka, foto

Prie Kuršių marių stintautojai gaudo stintas, o stintautojus ėmė gaudyti policininkai....

Ribojimai kirto per meškeriotojų pinigines: Klaipėdoje įkliuvo stintautojai iš Kėdainių nuotrauka, foto

Koronavirusą svarsto įtraukti į profesinių ligų sąrašą: susrigęs asmuo galėtų tikėtis socialinio draudimo išmokos nuotrauka, foto

Sveikata, „Mes šiuo metu esame kreipęsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją,...

Į ledinį vandenį - su karūna ir suknele nuotrauka, foto

SE, Uostamiestyje puikiai žinoma šefė, kulinarijos studijos "Čiop Čiop" Klaipėdoje bei savitarnos kavinukės...

Pandemijos iššūkiai italo ir lietuvės meilei nebaisūs: karantino įkarštyje atvėrė restoraną Rietave nuotrauka, foto

Žmonės, Ilgai brandintą idėją – įkurti savo verslą Rietave – Virginijos ir Fabio...

Sukčiai internete pardavė garso sistemą nuotrauka, foto

Kriminalai, Žuvo žmogus

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...