Nors COVID-19 niekur nedingo ir susirgimų vis daugėja, nekilnojamojo turto pardavėjai džiaugiasi augančiu būsto pardavimu. "Nedrįsčiau nieko prognozuoti, kol COVID-19 yra, tačiau šiandien nekilnojamojo turto rinka yra stabili, tvari ir didelių pokyčių joje nelaukiama. Gyventojų pirkimo, vartojimo galia yra aktyvi, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu - taip pat aktyvus, darbo turime apsčiai", - pasidžiaugė nekilnojamojo turto agentūros "Oberhaus" Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas.
Rinka stabilizavosi
Pašnekovas pažymėjo, kad karantino metu nekilnojamojo turto sandorių buvo mažiau, kol nedirbo institucijos ir notarai. "Nuo to momento, kai tik Registrų centras atnaujino veiklą, ėmė dirbti notarai, viskas vėl stojo į įprastas vėžes. Vertindami pusmečio rezultatus matome, kad situacija stabilizavosi ir dabar yra tokia pat, kaip praėjusiais metais", - tvirtino A. Petrikas ir pridūrė, kad tiek sandoriai, tiek nauji parduodamo nekilnojamojo turto skelbimai internete rodo, kad jis kas mėnesį brangsta apie pusę procento.
Klaipėdos mieste, anot "Oberhaus" Klaipėdos biuro vadovo, didžiausią paklausą šiuo metu turi 2-3 kambarių 60, 70, 80 kv. m ploto, naujos statybos butai su daline apdaila. "Klientus taip pat labai domina namai Klaipėdos rajone: Slengių, Klemiškės, Trušelių, Gindulių gyvenvietėse. Domimasi ekonominės klasės namais, kurių plotas 120-130 kv. m, žemės sklypas - 6 arai. Pagrindiniai nekilnojamojo turto pirkėjai Klaipėdoje šiuo metu yra jaunos šeimos su vienu, dviem vaikais. Pastebime tendenciją, kad šeimos nori pabėgti iš miesto, iš buto į nedidelį namuką", - pasakojo nekilnojamojo turto žinovas.
Pasak A. Petriko, dažniausiai "Oberhaus" nekilnojamojo turto agentūros klientai perka pirmąjį būstą. "Dauguma nekilnojamąjį turtą įsigyja imdami banko paskolą.
Pirkėjų, kurie pasinaudotų valstybės parama jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti, - nedaug. Mano nuomone, ši parama nėra paskata, lemianti pirkėjų sprendimą įsigyti būstą, nes taikomi labai griežti apribojimai, retas kuris atitinka keliamus reikalavimus", - sakė A. Petrikas.
Pašnekovas akcentavo, kad Klaipėdos mieste labiausiai trūksta nuomojamų būstų. "Visiškai nėra nuomojamų namų, kotedžų, trūksta naujos statybos, didesnių butų, skirtų vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantiems klientams. Taip pat klientai neranda išsinuomoti komercinės paskirties, prekybinių patalpų", - sakė pašnekovas.
Bėga iš miesto
Klaipėdos rajono Klemiškės gyvenvietėje sparčiai augančio "Šeimos alėjos" gyvenamųjų namų kvartalo pardavimo vadovė Aurelija Gricienė džiaugėsi, kad, nepaisant šiais metais kilusių grėsmių, naujai statomi namai stabiliai rezervuojami.
"Karantinas ne tik nesustabdė, bet dar ir suaktyvino mūsų pardavimus.
Butuose uždaryti žmonės suprato nuosavo namo teikiamos laisvės vertę. Šiuo metu neturime nė vieno pastatyto namo parduoti.
Tektų laukti 1-2 mėnesius, nes visi rezervuojami dar nespėjus pastatyti ir įrengti", - tvirtino pašnekovė. Šiuo metu, anot A. Gricienės, "Šeimų alėjoje" jau gyvena daugiau kaip 100 šeimų. Planuojama, kad per artimiausius metus į naują kvartalą atsikels dar tiek pat naujakurių.
"Mes klientams siūlome alternatyvą butui. "Šeimos alėjoje" galima įsigyti buto dydžio namą už analogišką naujos statybos butui kainą ir dar žmonės gauna nedidelį lopinėlį žemės su terasa vaikams žaisti, garantuotą vietą keliems automobiliams pastatyti. Vilioja ir tai, kad naujame kvartale tvarkoma aplinka, nuo šios savaitės jau veikia vaikų darželis, bus statomas prekybos centras", - klientus gundančius gyvenvietės pranašumus įvardijo pardavimo vadovė.
Anot A. Gricienės, dauguma naujojo kvartalo naujakurių persikėlė į rajoną iš Klaipėdos miesto. "Turime dvi dominuojančias kategorijas pirkėjų. Tai jaunos klaipėdiečių šeimos su keliais vaikais, kurios renkasi 60-80 kv. m. ploto namus su trim miegamaisiais, ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie į mažą namelį su sklypu iškeičia 1-2 kambarių senos statybos butus mieste", - kalbėjo pašnekovė.
Namų daugiau nei pirkėjų
Nekilnojamojo turto UAB "Avitera" direktorė Vlada Simonaitienė antrino, kad nekilnojamojo turto rinka dabar atsigavusi, tačiau karantino štilis, anot pašnekovės, vis dar juntamas. "Nekilnojamojo turto vystytojų, statytojų Klaipėdos mieste ir rajone yra daug ir namų pasirinkimas yra. Nekilnojamojo turto pasiūla yra didesnė nei paklausa. Pardavimas labiausiai priklauso nuo bankų vykdomos kreditų politikos, o bankai šiuo metu yra atsargūs. Visi su nerimu laukia antros COVID-19 bangos", - sakė V. Simonaitienė.
Pašnekovė patvirtino, kad Klaipėdoje nekilnojamuoju turtu labiausiai domisi jaunos šeimos su vaikais. V. Simonaitienės pastebėjimu, jaunos šeimos ieško 80-90 kv. m. namų Klaipėdos rajone.
Prioritetą teikia tiems namams, aplink kuriuos išvystyta infrastruktūra, asfaltuoti keliai.
"Paklausūs ir mažesnės kvadratūros 1-2 kambarių butai. Jie perkami ne tik gyventi, bet ir nuomoti", - sakė UAB "Avitera" direktorė.
GARANTUOTA vieta automobiliui prie namų - vienas iš privataus būsto pranašumų.
Būstui sutaupė kelionių sąskaita
SEB banko Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pažymėjo, kad paskolų būstui įsigyti per aštuonis šių metų mėnesius suteikta 2 proc. daugiau negu analogišku laikotarpiu prieš metus.
"Būsto paskolų rinka po sulėtėjimo dėl karantino ir pandemijos sukelto neapibrėžtumo pavasarį grįžo į įprastą lygmenį. Kovą-balandį ir prašymų išduoti paskolas, ir naujų paskolų išdavimo skaičiai buvo sumenkę trečdaliu, palyginti su pernai. Kita vertus, jau gegužę į prieškarantininį lygį sugrįžo būsto užklausų skaičius.
Vasarą įprastai būna suteikiama mažiau būsto paskolų, šiemet skaičiai viršijo pernykščius. Tikėtina, kad dalis klientų keitė būstą į erdvesnį, nes pradėjo dirbti iš namų ir jiems reikėjo atskiros erdvės darbui.
Taip pat išaugusius būsto pardavimus galėjo lemti ir tai, kad klientai šią vasarą nekeliavo, todėl greičiau sutaupė pradiniam įnašui", - svarstė pašnekovė.
Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, reikalavimai būsto paskolai gauti SEB banke pastaruoju metu nesikeitė.
"Teikdami paskolas būstui, visada atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją. Kaip ir visada, yra vertinamas klientų pajamų tvarumas - ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Net ir karantino paveiktose šeimose situacijos skiriasi, todėl teikdami paskolas būstui, atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją.
Palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos ir anksčiau, ir dabar nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, įvertinus kliento finansines galimybes, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, sąlygas finansų rinkose ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje", - vardijo mažmeninės bankininkystės vadovė.
SEB bankas, pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, nuo karantino pradžios iki rugpjūčio pabaigos priėmė sprendimus dėl beveik 1 700 būsto paskolų privatiems klientams pertvarkymo.
"Mūsų banko duomenimis, daugiau negu trečdalis (35 proc.) prašiusiųjų būsto paskolų atidėjimo rinkosi laikinai stabdyti paskolų grąžinimo įmokas 2-4 mėnesiams, dar beveik 40 proc. buvo pasirinkę 4-6 mėnesių atidėjimą, todėl šiuo metu keturioms iš dešimties paskolų taikytas atidėjimas jau yra pasibaigęs ir paskolų turėtojai, kurie rinkosi trumpesnį atidėjimo terminą, jau vėl moka visą įmoką.
Didžiausio susidomėjimo galimybe atidėti paskolų grąžinimą sulaukėme balandį, toliau tokių prašymų srautas nuosekliai mažėjo iki birželio ir vasarą išliko nedidelis", - sakė banko atstovė.
Naujos tendencijos
"Swedbank" ekonomistai taip pat pasidžiaugė, kad nepaisant neigiamų lūkesčių, būsto kainos nekrito, o gyventojų pajamos, nors ir lėtesniu tempu, tačiau augo.
"Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus apibendrino, kad pirmasis šių metų pusmetis buvo vienas labiausiai permainingų laikotarpių Lietuvos būsto rinkos istorijoje. Pirmasis ketvirtis, nepaisant jo pabaigoje prasidėjusio karantino, buvo neįtikėtinai aktyvus. Tačiau neilgai trukus rinka užšalo ir būsto pardavimo skaičiai krito žemyn.
"Pagrindinė sąstingio per karantiną priežastis buvo ateities neapibrėžtumas. Retas pirkėjas ryžtųsi pirkti būstą, kai visi aplink pranašauja pasaulio pabaigą. Tačiau pasaulio pabaiga neatėjo, ir būsto rinkai gegužės mėnesį pasiekus dugną prasidėjo užtikrintas kilimas aukštyn", ? komentavo V. Šimkus.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad karantino metu į dienos šviesą išlindo skirtumai tarp senos ir naujos statybos būsto rinkų, kurių įprastai nesimato.
Kaip taisyklė, naujai statomo būsto pirkimas yra gana ilgas procesas, pirkėjai rezervuoja būstus gerokai iki statybų pabaigos. Atsisakymas pirkti būstą gyventojams dažnu atveju reikštų ir finansinius nuostolius, todėl pirkėjai, nesant rimtos grėsmės asmeniniams finansams, sandorio nenutraukia.
"Naudoto būsto rinkoje tokio ilgalaikio įsipareigojimo nėra, ir ji daug jautriau reaguoja į pasikeitimus ekonomikoje. Todėl seno būsto sandorių skaičius visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose traukėsi beveik perpus, kai tuo tarpu naujo būsto rinka buvo nešama inercijos ir traukėsi mažiau", ? aiškino V. Šimkus.
Būsto rinkos aktyvumo tendencijos, anot V. Šimkaus, trijuose didžiuosiuose šalies miestuose buvo panašios, tačiau kainos dėl skirtingos būsto rinkos struktūros stipriai išsiskyrė.
"Kaune ir Klaipėdoje, kuriuose dominuoja senos statybos būstas, kainų augimas nežymiai sulėtėjo ir siekė, atitinkamai, 7,2 ir 3,5 proc. Tuo tarpu Vilniuje dėl didžiulio senos statybos būsto sandorių susitraukimo susidarė pakankamai keista situacija. Per metus rinkos dalis, kurią užima naujos statybos būstas, padidėjo nuo 35 proc. iki 53 proc. Subliuškus pigesnio būsto rinkai, vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje per metus augo 19,2 proc.", ? akcentavo "Swedbank" vyresnysis ekonomistas.
Pasak jo, paradoksalu tai, kad krečiant didžiuliam ekonominiam šokui, Vilniaus nekilnojamo turto kainos pasiekė naują rekordą. Visgi dėl to pernelyg bijoti nereikėtų, nes rinkos aktyvumui grįžtant į normalias vėžes, statistinės anomalijos išnyks ir kainų augimas sulėtės.
"Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje būsto įperkamumas nežymiai didėjo ir buvo praktiškai vienodas. Šiuose miestuose šeimos vidutiniškai uždirba dvigubai daugiau, nei minimaliai reikalinga įsigyti 55 kv. m. būstą. O šalies sostinėje dėl jau minėtų būsto kainų anomalijų įperkamumas stipriai krito. Teoriškai vilniečiai galėjo įpirkti 7 kv. m. mažesnį būstą nei prieš metus, bet tam įtakos turėjo ne fundamentalūs ekonominiai veiksniai, o vienos dalies rinkos sustabdymas", ? gyventojų galimybes įpirkti būstą komentavo V. Šimkus.
BUTAI. Šiuo metu didžiausią paklausą mieste turi naujos statybos butai.
Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Planai nesikeičia
Naują daugiabučių namų kvartalą "Saulės butai" šalia Liepų gatvės vystančios UAB "Force Palace" direktorius Saulius Štombergas taip pat tvirtino, jog karantinas naujų butų statybų nesustabdė, tik kurį laiką prilėtino jų rezervavimo ir pardavimo tempą. "Šiuo metu jau sugrįžome į įprastas vėžes.
Metiniai planai nesusijaukė. Šiais metais pastatėme 120 naujų butų, dar tiek pat planuojame ir kitais metais. Naują namą statome apie 1-1,5 metų. Kol pastatome - laisvų butų nelieka", - teigė S. Štombergas.
Kvartale statomi daugiabučiai namai yra 4 aukštų, po 60 butų. "Dauguma butų yra apie 40 kv. m. ploto. Juos, kaip pirmąjį būstą, dažniausiai renkasi jaunos šeimos. Atsižvelgdami į jų poreikius skiriame daug dėmesio patogiai aplinkai įrengti - vaikų žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelėms", - kalbėjo naujo kvartalo vystytojas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą