2020 m. birželio 4 d. 22:54 val., ketvirtadienis

Skaityk dabar

Kam ministrui pusė milijono (ne)tinkamų COVID-19 testų?

2020-05-17, 23:58

Marija Lariščeva | Alfa.lt

Kam ministrui pusė milijono (ne)tinkamų COVID-19 testų? nuotrauka, foto

Marija Lariščeva © Margarita Vorobjovaitė

Reklama

Karantino metu Aurelijus Veryga uždraudė daugelį dalykų, pradedant ribojimais medikams teikti informaciją žiniasklaidai ir baigiant naktiniu įsakymu sumažinti mobiliųjų laboratorijų darbo apimtį, todėl tvirtai išlaiko „draudimų ministro“ statusą.

Stebint, kaip jo valdoma ministerija bendrauja su žiniasklaida, kyla baimė, kad rašyti apie valstybės institucijos darbą greitai irgi bus neleista.

Taip manyti verčia tai, kad žurnalistams į pateiktus klausimus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojai atsako toli gražu ne visada.

Šį kartą pateikti ir ignoruojami klausimai buvo apie greituosius COVID-19 testus. Situacija dėl šių vadinamųjų „express“ testų pirkimo atrodo dviprasmiška ir duoda pagrindo manyti, kad taip ministerija elgiasi tyčia.

SAM užsakė pusę milijono greitųjų koronaviruso nustatymo testų. Taip turėtų būti praplėsta asmenų testavimo apimtis.

Panašių priemonių šiuo metu turi privačios klinikos, teikiančios mokamą greitojo testavimo paslaugą. Neseniai Alfa.lt publikuotame straipsnyje buvo cituojama medicinos centro, siūlančio sertifikuotų testų atlikimą, atstovė. Ji teigė nesuprantanti, kodėl SAM, įsigijusi milžinišką „express“ testų skaičių, jų nepanaudoja.

Dar prieš savaitę spaudos konferencijos metu ministras teigė, kad užsikrėtusių asmenų pakartotiniam tyrimui Lietuva resursų neturi. Dar daugiau, laboratorijose nespėjami tikrinti koronaviruso simptomus jaučiančių asmenų mėginiai. Greitieji testai tokiam pakartotinam testavimui (kad būtų nustatyta, ar asmuo yra pasveikęs) nėra naudojami.

A. Veryga aiškino, kad testai įsigyti visai ne tam, kad būtų tikrinami karščiuojantys ligoniai. Jie yra tinkami persirgimui užfiksuoti, o ne ūminei būklei vertinti.

Testų pagalba galima įvertinti persirgusiųjų pasiskirstymą tam tikroje vietoje ir priimti sprendimus dėl karantino priemonių didinimo arba mažinimo, daryti išvadas apie vadinamąją antrąją bangą, tačiau kaip tiksliai jie bus naudojami, kol kas nenuspręsta.

Po šių pareiškimų LRT.lt testus pakrikštijo fiasko. Įrodymais pagrįstos medicinos grupės koordinatorius, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas portalui pabrėžė, kad testas netinkamas COVID-19 diagnostikai. Jis neaptinka ligos pačiu pavojingiausiu metu, kai asmuo yra labiausiai užkrečiamas.

Klausimų – daugiau nei atsakymų, o atsakymų SAM nepateikia. Liepia žurnalistams pakartotinai žiūrėti spaudos konferencijų įrašus.

Neturint pakankamai oficialių šaltinių informacijos, tenka vadovautis logika ir ieškoti trūkstamų kintamųjų. Logika šiuo atveju neleis nesutikti su LRT.lt apžvalgininke Laura Adomavičiene.

Reklama

Jos teigimu, kadangi ministras vis dar laukia ekspertų grupės išvadų, vadinasi, testai įsigyti jų neturint.

Kodėl SAM nepaneigia, kad lėšos iššvaistytos?

Ministerijos atstovų klausiau: kodėl turimi greitieji testai nėra naudojami visuomenės testavimui? Kodėl, jau turint resursų, nėra plečiama testavimo apimtis? Ar testai netinkami pakartotinam testavimui – jau persirgusiųjų asmenų? Kam jie tuomet tinkami ir kodėl jų buvo įsigyta? Ir kodėl tokiais kiekiais? Juk epidemiologai spėja, kad Lietuvoje gali būti keli tūkstančiai ligos nešėjų, o ne pusė milijono. Galų gale, jie pirkti iš mokesčių mokėtojų kišenės, todėl rūpi žinoti, kiek visa tai kainavo.

Gavau standartinį atsakymą. Kaip gera mokinė, paliepta mokytojo, eilinį kartą pakartotinai įsijungiau spaudos konferencijos vaizdo įrašą.

Cituoju dėstančio iš televizoriaus ekrano ministro žodžius, kurie neva turėtų atsakyti į mano klausimus: „Tam [ligos mastui šalyje nustatyti] reikia vadinamojo „express“ testo validavimo ir aiškaus išaiškinimo, kada ir kokiu laiku reikėtų tokius testus imti tam, kad išvengtume tam tikrų paklaidų. Yra tam ruošiamasi, kai bus pasiruošta, mes apie tai informuosime.“

Atstovės manymu, tikriausiai ministrui daug žodžių nereikia – du sakiniai, ir papildomų klausimų žurnalistui kilti neturi – jis neturi tam teisės.

Reklama

Deja, kelios ištartos frazės neatskleidžia pusės milijono įsigytų testų kainos ir neįtikina, jog ši suma sumokėta tvirtai žinant, kad testai reikalingi ir kokybiški.

Kad ir kaip norėtųsi sulaukti, kada ekspertų išvadas gaus ministras ir ministerija mus informuos, visuomenė turi teisę žinoti, kokia suma, surinkta iš mokesčių mokėtojų pinigų, buvo išleista ir ar ji nebuvo iššvaistyta.

Kodėl iššvaistyta? Kitą atsakymą, turint omenyje pateiktos informacijos ribotumą, rasti labai sudėtinga.

Pirmiausia, (dabar jau savanoriškai, o ne mokyklos paliepimu, atsiverčiu senesnių „pamokų“ – spaudos konferencijų – įrašus) ministras testus vertino taip: „Tie 500 tūkst. [testų] yra mažai aktualūs sveikatos priežiūros įstaigoms. Viliuosi, kad greitu metu gausime medikų ekspertų rekomendacijas, kaip geriausiai juos panaudoti.“

Kitą kartą bendraudamas su žurnalistais jis teigė, kad testai „netinkami nėra“, nors daugelis šalių, įsigiję jų iš tos pačios įmonės, kaip ir mūsų ministerija, jų nenaudoja.

Deja, tokios viena kitai prieštaraujančios frazės klaidina visuomenę. Tai panašu į propagandos įtikinimo būdą.

Reklama

Ribos tarp tiesos ir melo, balto ir juodo tampa tokios neryškios, kad vis didesnė visuomenės dalis tampa „pilkąja mase“ – nusisuka nuo temos, valdžios veiksmai tampa jai nebeįdomūs. Verta įsidėmėti – mokslininkų teigimu, pasitikėjimo visuomenei tokie „aukštojo pilotažo“ komunikacijos manevrai paprastai nesuteikia.

Vargu ar suteiks ir dėl COVID-19 krizės iš visuomenės pasitikėjimo žemumų tik pradedančiam kilti ministrui.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Mįslingai mirusio turtuolio R. Karpavičiaus našlės ryšiai veda prie šešėlinio pasaulio veikėjų nuotrauka, foto

Nuoširdžiai gedinti našlė ar kažkieno statytinė? Narpliodamas mirusio verslininko Raimondo Karpavičiaus šimtamilijoninio...

Ilgametis Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos vadovas Bronislavas Vyšniauskas šią savaitę sulaukė...

B. Vyšniauskas: dabar laukiu, kada nuteis valytoją ir virėją nuotrauka, foto

Kone nuo koronaviruso pandemijos pradžios apsaugos priemonių ir įrangos pirkimus...

Pandemijos metas kai kam tapo aukso kasyklomis nuotrauka, foto

Palangos centre esantis viešbutis „Pajūris“ iš pradžių tapo Ūkio banko aferų įkaitu,...

Susikompromitavusių prokurorų ir Ūkio banko istorijos siūlo galas – Palangos viešbutyje? nuotrauka, foto

Paskelbta, kada ir kur bus galima atsisveikinti su aktoriumi G. Girdvainiu nuotrauka, foto

Lietuva, Vilniaus mažasis teatras ketvirtadienį paskelbė informaciją apie aktoriaus Gedimino Girdvainio laidotuves.

„Grigeo Klaipėda“ veiklą tikisi atnaujinti penktadienį, „Klaipėdos vanduo“ tuo abejoja nuotrauka, foto

Klaipėda, Nuo gegužės vidurio neveikianti Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusi kartono gamybos bendrovė...

Arvydas Vaitkus: "Neabejoju tuo, kad šmeižtas mano atžvilgiu vykdomas sąmoningai" nuotrauka, foto

Nuomonės, Buvęs Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, dabartinis Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas...

Korupcijos ir dopingo lizdas: pasauliniu mastu demaskuoti sunkiosios atletikos užkulisiai nuotrauka, foto

Sportas, Kanados profesorius Richardas McLarenas, atlikęs pagrindinį vaidmenį narpliojant Sočio olimpiados Rusijoje dopingo...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...