Koncerte fortepijonu gros jaunieji Lietuvos muzikantai, kurie vertina Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventę ir savo dalyvavimu prisideda prie "Laukiančio bilieto" akcijos išsipildymo.
Saulė Norvaišaitė mokytis groti fortepijonu pradėjo sulaukusi šešerių metų Šilutės meno mokykloje. Artimiausi merginos planai - kitąmet įstoti mokytis į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją.
Be muzikos Saulė sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą, nes muzika yra kalba, per kurią jaunoji muzikantė išreiškia jausmus, emocijas.
KILNI IDĖJA. Solistei labai patiko graži "Laukiančio bilieto" idėja, todėl šiame koncerte dalyvaus jau antrą kartą. Saulės NORVAIŠAITĖS nuotr.
"Jei visai nebūtų pasaulyje fortepijono, rinkčiausi kitą muzikos instrumentą. Neįsivaizduoju savęs kitur, studijuojančios kitą specialybę. Noriu savo gyvenimą sieti tik su muzika", - entuziastingai kalbėjo keturiolikmetė moksleivė.
Mergina mėgsta šokti, todėl kai negroja fortepijonu, lanko šokių pamokas.
Paklausta, ką jaunajai atlikėjai reiškia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, atsakė, kad ta šventė yra labai reikšminga.
"Laukiančio bilieto" koncerte dalyvavau ir pernai. Idėja padėti vargingai gyvenantiems vaikams dalyvauti kultūriniuose renginiuose man labai patiko, pasirodė graži ir kilni. Todėl sutikau koncerte groti ir šiemet", - pasakojo Saulė.
"Muzika - tai procesas, aistra, sielos dalis, gyvenimo prasmė, gyvenimo būdas, saviraiškos priemonė, meilė, kančia, ir kiti dalykai.
Stebuklinga, kad tos viso labo kažkokiais specifiniais principais erdvėje ir laike išdėstytos vibracijos ir jų kombinacijos gali taip jaudinti, šiurpinti ir daryti su žmonių sielomis nenusakomus mistinius dalykus.
Turbūt todėl ir muzikuoju, nes noriu tai pažinti, noriu kurti ir jaudinti sielas, per atliekamą muziką skleisti kompozitorių idėjas ir dalytis savais išgyvenimais,", - apie meilę muzikai pasakojo fortepijonu grojantis ir šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojantis Jonas Šopa.
GALIMYBĖ. Jonas Šopa už kvietimą dalyvauti šiame koncerte yra dėkingas organizatoriams ir savo mokytojai. Povilo JARMALOS nuotr.
Kol vaikino gyvenime nebuvo muzikos, jis domėjosi informacinėmis technologijomis, kompiuterine technika, teatro ar koncertų scenos apšvietimu, garso inžinerija ir darbu įrašų studijoje.
Jei vis dėlto taip susiklostytų, kad Jonas nebegalėtų groti fortepijonu, daugiau laiko investuotų į fotografiją arba išmoktų skaniai virti kavą ir taptų baristu.
"Kai nemuzikuoju, laisvą laiką skiriu fotografijai. Pasivaikštau Vilniaus gatvėmis su fotoaparatu rankose, analizuoju kitų fotografų darbus.
Tačiau, kad ir kaip gėda būtų prisipažinti, esu didžiulis tinginys ir tikrai daug laiko praleidžiu ne itin produktyviai: dažnai tiesiog guliu lovoje, akis įsmeigęs į telefono ar kompiuterio ekraną, žiūrėdamas filmus arba įvairius edukacinio ir pramoginio pobūdžio klipus "YouTube" puslapyje, arba tiesiog klausau muzikos. Valgau labai daug šokolado", - linksmai pasakojo Jonas.
Paklaustas, ką šiam jaunam žmogui reiškia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, atsakė, kad pati Kovo 11 d. neturi tokios ypatingos reikšmės, nes Jonas gimė tuo metu, kai Lietuva jau gyveno išsivadavusi nuo sovietų režimo, bet pats tautiškumas ir lietuvybė jam yra svarbi ir tai stengiasi puoselėti, dalyvaudamas etninėse šventėse.
Dalyvausiantis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame "Laukiančio bilieto" koncerte Jonas sako, kad labai jo laukia.
"Pirmiausia, man didelė garbė kartu su Klaipėdos muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir jo dirigentu Tomu Ambrozaičiu per atliekamą muziką švęsti tautos laisvę ir vienybę, skambinti dėl kilnaus tikslo.
Antra, tai galimybė man pirmąkart gyvenime pagroti su orkestru, už ką esu labai dėkingas organizatoriams ir mokytojai Virginijai Ruzgienei, kad pakvietė mane prisidėti prie šios akcijos", - dalijosi įspūdžiais jaunuolis.
Gabija Maknavičiūtė septynerių metų įstojo į Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją, kur pradėjo mokytis fortepijono specialybės. Nuo 6 klasės mokslus tęsė Vilniuje - Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje.
ĮKVEPIA. Gabija tikisi, kad ateityje tokią gražią misiją turinčių koncertų tik daugės. Gabijos MAKNAVIČIŪTĖS nuotr.
Šiuo metu ji yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos trečio kurso studentė ir tarptautinio festivalio "Impresijos" iniciatorė, meno vadovė.
Pasak Gabijos, kiekvienam menininkui ar kitos specialybės atstovui muzika vaidina didelį vaidmenį gyvenime.
"Įsivaizduokime, jei prekybos centruose būtų tyla, jei filmuose eitų tik žmonių bendravimo garso takelis, jei keliaujant mašina girdėtume tik jos skleidžiamą garsą ir, žinoma, yra daugybė kitų situacijų, kada be muzikos mums būtų, švelniai tariant, labai nyku, slogu ir liūdna.
Klausant žmogui patinkančios muzikos gyvai neįmanoma nusakyti žodžiais, kokie jausmai kyla viduje.
Tad muzikos reikšmė yra didžiulė kiekvienam, be jos tikrai būtų sunku įsivaizduoti dienas, net ir nežvelgiant iš atlikėjo pusės", - pasakojo Gabija.
Kai neskambina fortepijonu, Gabija laisvą laiką mėgsta leisti su savo draugu, artimaisiais, draugais. Mėgsta keliauti, aplankyti nematytas vietas, daug vaikščioti ir pasidairyti po architektūrinius pastatus.
Jei lauke blogas oras, merginai visuomet smagu pasidaryti puodelį kavos, įsijungti gerą, paremtą tikrais faktais filmą.
Gabija paminėjo, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos prasmė ir šio koncerto idėja yra be galo didelis džiaugsmas, visų pirma, atlikėjui.
"Prisidėti prie tikslo lankyti koncertus nemokamai jauniems kultūros mylėtojams, skleisti gražią, per savo asmenybę perleistą muziką kartu su orkestru ir dovanoti šiltas emocijas klausytojams, mano nuomone, jaunam atlikėjui daugiau nieko ir nereikia.
Tokie koncertai jaunus atlikėjus motyvuoja. Būtent dėl tokių koncertų norisi toliau sunkiai dirbti, mokytis ir semtis žinių iš pačių geriausių. Labai tikiuosi, kad su laiku tokių prasmingų ir reikalingų visiems koncertų tik daugės," - savo nuomone apie "Laukiančio bilieto" koncertą dalijosi Gabija.
Gabrielė Beata Štaraitė - vienuolikmetė Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos mokinė, kurią muzika lydi nuo ankstyvos vaikystės.
Mergaitė nedrąsiai pasakojo, kad muzika jai yra jos gyvenimo dalis ir užaugusi norėtų ir toliau groti fortepijonu arba atidaryti savo muzikos mokyklą.
Gabrielė mąstė, kad jei fortepijonu groti negalėtų, rinktųsi kitą muzikos instrumentą arba kitą meno sritį, bet nuo meno nenutoltų.
"Laisvalaikiu mėgstu kurti rankdarbius, piešti, tapyti, o ypač labai mėgstu sportuoti. Taip pat turiu karatė geltoną diržą su žalia juostele", - entuziastingai vardino savo pomėgius Gabrielė.
LAUKIA. Mažoji solistė "Laukiančio bilieto" koncerte dalyvaus pirmą kartą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Jei visi vaikai būtų tokie kaip Gabrielė, Lietuva žydėtų. Mergaitė labai protinga, kultūringa, labai miela, bet drovi, atkakli, kantri ir turi daug valios. Muzika - sritis, kuri reikalauja didelio atsidavimo, daug jėgų ir kantrybės.
Kai Gabrielė turi išmokti groti sudėtingesnį kūrinį, užsispiria ir mokosi tol, kol išmoksta", - negailėjo komplimentų Gabrielei jos mokytoja Virginija Dubinskienė.
"Laukiančio bilieto" koncerte mažoji muzikantė dalyvaus pirmą kartą, todėl labai jaudinasi, bet taip pat ir jo laukia.
"Lietuvoje dar neturime labai gilių altruistinių renginių tradicijų, todėl šio renginio idėja yra labai graži. Nupirkti bilietą vaikui, skatinti jį domėtis menu - nuostabi idėja", - dienraščiui pasakojo V. Dubinskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą