2020 m. rugpjūčio 5 d. 22:31 val., trečiadienis

Skaityk dabar

Irena Smetonienė įvertino Lavrinovičių kovą dėl Leylos vardo: lieka ne valstybė, o bardakas

(5)

2019-10-10, 16:11

Mindaugas Jackevčius, LRT.lt

Irena Smetonienė įvertino Lavrinovičių kovą dėl Leylos vardo: lieka ne valstybė, o bardakas nuotrauka, foto

Darjušas Lavrinovičius

© E. Blaževič, LRT nuotr.

Viešojoje erdvėje netyla kalbos dėl krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus dukros vardo. Vieni šeimą palaiko ir teigia, kad kiekvienas turi teisę laisvai parinkti vardą, o kita visuomenės pusė linkusi prie to, kad vardus turėtume rašyti taisyklinga lietuvių kalba. „Krypstam prie to, kad teisėje yra tik laisvė ir nebelieka nieko kito.

Nelieka sistemos. Lieka ne valstybė, o bardakas“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto profesorė Irena Smetonienė.

Reklama

Neatitinka rašybos normų

Krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus šeima kreipėsi į teismą dėl vardo dukrai suteikimo. Lavrinovičiai dukrytei norėjo duoti Leylos vardą. Leilos vardas Lietuvoje egzistuoja, tačiau krepšininko šeima norėjo, kad varde vietoje „i“ trumposios būtų „y“.

I. Smetonienė

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) tam pasipriešino, tad tokio vardo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius neregistravo.

Tuomet Lavrinovičiai kreipėsi į teismą. Šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas leido mergaitę pavadinti Leylos vardu su „y“ ilgąja žodžio viduryje. Kokį precedentą kuria Lavrinovičių šeimos istorija?

Ar nuo šiol vaikus galima bus vadinti bet kaip, nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių?

VLKK vyriausiosios specialistės Aistės Pangonytės teigimu, civilinės metrikacijos darbuotojai turi savo taisykles, kurių laikosi.

„Tarp jų yra ir privaloma įstatyminė nuostata, kad civilinės būklės akto įrašai yra atliekami lietuvių kalba.

Vardai ir pavardės užrašomi laikantis lietuvių kalbos taisyklių: gramatikos, darybos, rašybos. Todėl jeigu iškyla klausimų, jie teiraujasi kalbininkų.

Ir mes atsakėme, patarėme neregistruoti (Leylos vardo – LRT.lt). Toks vardo užrašymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su lietuvių kalbos rašyba“, – sako VLKK atstovė.

Pats vardo pasirinkimas, pasak A. Pangonytės, yra tikrai galimas, tačiau turėtų būti rašomas kaip veiksmažodis „eina“ ar vardas „Vaida“ – Leila arba Laila.

Reklama

Pašnekovės teigimu, šiuo atveju norint rašyti „y“, reiktų pritaikyti kitos kalbos rašto ir jo perskaitymo taisykles.

„Taip, kaip mes mokėdami bent keletą Europos kalbų, mokėtume perskaityti šitą vardą kaip Leyla, taip pat ir lietuviškas užrašymas nėra vienintelis ir unikalus, rašant „i“ trumpąją – jis taip pat nesukeltų kitur Europoje tarimo sunkumų“, – tikina specialistė.

Nesuskubo parengti įstatymo

VU filologijos fakulteto profesorė I. Smetonienė sako, kad bet koks išprusęs ir šviesesnio proto žmogus susigaudo „kas ir kaip čia vyksta“.

Profesorė pateikia garsaus Mažosios Azijos rašytojo Nizami 1192 metais persų kalba parašytą kūrinį „Leila ir Medžnūnas“. Filologams iš studijų gerai žinomas kūrinys pasakoja arabų legendą apie nelaimingą dviejų jaunuolių, Leilos ir Kayso, meilę.

„Buvo užrašyta Leila. Normaliai. Taip, kaip tariu. Su dvibalsiu „ei“. Anglai pirminį persišką vardą persirašė į „Layla“. Vokiečiai rašo taip, kaip mes sakome – „Leila“.

Reklama

Taip, kaip dabar norima užrašyti šitą vaiko vardą, jis turėtų būti skaitomas „Le-yla“ (kirtį dedant ant „y“ – LRT.lt), nes profesorius Girdenis (Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Aleksas Stanislovas Girdenis – LRT.lt) yra surinkęs visus galimus garsų variantus ir lietuvių kalboje dvibalsio „e“ su „y“ nėra“, – konstatuoja žinoma kalbininkė.

Pasak jos, kol valstybinė kalba yra lietuvių kalba, „vis dėl to vardus reikėtų užrašyti taip, kaip jie yra“. „Vardai yra paveldas, o paveldas yra saugomas, – ragina nepamiršti I. Smetonienė. – Švedai turi vardų įstatymą ir sąrašą vardų, iš kurių privaloma rinktis. Tokį patį įstatymą turi estai“.

„Kolegė Aistė (diskusijoje dalyvaujanti Aistė Pangonytė – LRT.lt) man jau 10 metų suko galvą, kad mes irgi turime pasirašyti vardų įstatymą.

Planavome viską nuosekliai: kalbos, vardų ir pavardžių įstatymus, tačiau prie to prieita nebuvo, – apgailestauja VU filologijos fakulteto profesorė.– Grįžtant prie šio konkretaus atvejo, tai yra taip, kaip komisija yra pasakiusi, ir tai nėra kažkoks mūsų užsispyrimas. Vienas dalykas yra laisvė, o kitas dalykas yra pareiga valstybei, kurioje tu gyveni“.

Meras tėvų pusėje

Tuo tarpu sostinės meras Remigijus Šimašius socialiniame tinklalapyje „Facebook“ sveikina bylą laimėjusius Lavrinovičius ir sako, kad kova už laisvę vis dar tęsiasi.

Reklama

„Tiesiog labai sveikinu tėvus, laimėjusius bylą prieš šią asmens laisvės ir kalbos tramdytoją VLKK. Leyla – nei kiek ne blogesnis vardas, nei Leila.

Lygiai taip pat, kaip Morta nei kiek ne blogesnis vardas, nei Marta, o Guoda nei kiek ne blogesnis, nei Goda.

Didžiuojuosi, kad teismas priėmė protingą sprendimą, – paramą tėvams išreiškia R. Šimašius.

Vilniaus meras sakosi besididžiuojąs tuo, kad „Vilniaus savivaldybė visais tokiais atvejais mano pavedimu jau ketveri metai visada palaiko tėvų ir žmogaus teisių pusę, o ne kalbos tramdytojus“.

„Tikiuosi, kad ir įstatymų sulauksime protingesnių, ir į jokius teismus žmonėms apskritai dėl tokių dalykų vaikščioti nereikės, – viliasi sostinės vadovas. – Kai man sako, kad esame laisvi, ir nebėra dėl ko kovoti už laisvę, štai jums dar vienas pavyzdys, kad prieš 30 metų iškovoję išorinę laisvę, dėl savo vidinių laisvių prieš absurdišką biurokratiją vis dar turime kovoti kiekvieną dieną“.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis tvirtai laikosi savo pozicijos: Lietuvoje registruojami vardai turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. „Ir čia nieko naujo nėra. Negali būti jokių asmens laisvių, nes neaišku, kur yra jų riba, – portalui 15min.lt kalbėjo VLKK pirmininkas. – Tarkime, Prancūzijoje, vardo „Živilė“ negali registruoti, nes prancūzai neturi tokių raidžių ir jie net nesuprastų, ko mes norime“.

Reklama

R. Šimašius, A. Antanaitis, V. Mizaras

Ne liberalas, o „laisvūnas“

I. Smetonienė pastebi, kad ne kiekvieno teismo sprendimas yra galutinis. „Dėl vienos pavardės, dabar jos neminėsiu, mes nuėjome iki apeliacinio teismo ir kalbos komisija tada laimėjo.

Ir tada nebuvo leista moteriai rašyti tos pavardės, kurios ji norėjo. Vadinasi, ne kiekvieno teismo sprendimas jau yra galutinis rezultatas“, – sako VU profesorė.

Kalbininkė replikuoja ir į R. Šimašiaus žodžius dėl kovos už laisvę. „Aš tikrai nemanau, kad Estijoje ar Švedijoje tos laisvės yra suvaržytos.

Reklama

Ar jau čia Lietuvoje tos laisvės daugiau nei tose šalyse, kurios turi vardų įstatymus?, – retoriškai klausia I. Smetonienė.

Profesorė sako laikanti save liberale, tačiau Vilniaus mero liberalu jau nebelaikanti. „Jis (R. Šimašius – LRT.lt) buvo visai kitoks, kuomet buvo Teisingumo ministras. Jis turėtų nepamiršti, kad būtent Aistė (Aistė Pangonytė – LRT.lt) su juo tarėsi dėl pavardžių atlietuvinimo.

Ir tada kažkaip buvo vertybės svarbiau, o ne kokia nors laisvė. Man jo neišeina liberalu vadinti, nes jis dabar „laisvūnas“ kažkoks“, – strėlių į sostinės vadovo kėdę negalaikėjo kalbininkė.

Pamintas žmogaus orumas

Apeliacinis teismas. E.Jankevičius.

VU teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras sako, kad teisininkams tokie ginčai yra labai įdomūs, mat susiduria dvi vienodai saugomos konstitucinės vertybės. „Teisininkų uždavinys yra rasti tinkamą balansą tarp jų.

Kažin ar yra dar kokia nors labiau asmeniškesnė teisė, nei kad teisė į vardą ir pavardę. Tokia teisė su asmeniu yra labai tampriai susijusi.

Dėl to ji teisės pripažįstama kaip labai svarbi ir sudėtinė žmogaus privatumo bei orumo dalis. Žmogus pasiruošęs kiek įmanoma labiau ginti ir gintis nuo bet kokio, jo manymu, nepagrįsto, kėsinimosi į šitą privatumo ir orumo dalį“, – aiškina profesorius.

Pasak jo, bendrąja prasme šis konfliktas kilo dar ir dėl to, kad mūsų šalyje, ilgą laiką sprendžiant vertybių balanso klausimus, žmogus ir jo orumas nebuvo pirmoje vietoje.

„Mes jau artėjame prie momento, kuomet žmogus drįsta pasakyti: palaukite valstybės institucijos, žmogus negali būti paskesnėje vietoje!“, – pastebi V. Mizaras. Jo įsitikinimu, žmogaus orumo klausimas turėtų eiti pirmoje vietoje ar bent jau kartu su instituto ir sistemos klausimais.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad šiuo klausimu pribrendome platesnei diskusijai. „Artimiausiu metu tokią diskusiją organizuosime ir priimsime ryžtingus sprendimus arba į vieną, arba į kitą pusę“, – sako E. Jankevičius.

Pavojus atverti Pandoros skrynią

I. Smetonienė neslepia nusivylimo, kad „tokiais dalykais užsiima teismai“. „Labai negerai, kad teismai tai leidžia (registruoti laisvai pasirinktus vardus – LRT.lt), visiškai neatsižvelgdami į valstybės kalbą.

Taip galima atidaryti Pandoros skrynią. Vienas dalykas yra užsieniečiai, atvykę į Lietuvą, kurie atsiveža savo dokumentus, ir ten galima rasti „ay“ ar kitų dvibalsių. Tačiau visai kas kita, kai čia Lietuvoje metrikacijos biurai yra tiesiog spaudžiami teismo šitaip rašyti“, – apmaudą lieja profesorė.

„Įsivaizduokime, jei mes pradėsime rašyti originalus kitų vardų, pavyzdžiui, vietoj Žakas, kurių yra registruota registre, pradėsime rašyti su „J“ raide. Kažkas ištars tą vardą „Jakas“ ir sukels pasipiktinimą to žmogaus. O jei bus ispanas? Tuomet jis tą vardą tars su „Ch“ raide“, – pasipiktinimo neslepia kalbininkė.

Pasak jos, Lietuvoje yra registruota labai daug svetimų vardų, tačiau visi jie yra adaptuoti mūsų kalbai – užrašyti lietuviškais rašmenimis. „Visada taip buvo. O dabar krypstam prie to, kad teisėje yra tik laisvė ir nebelieka nieko kito. Nelieka sistemos. Lieka ne valstybė, o bardakas. Tokiu atveju mes nieko gero neturėsime“, – žodžių į vatą nevyniojo I. Smetonienė.

„Žmonės suteikia visokius vardus vaikams. Puikiai tai žinome. Juk kiek atsirado „Gitanų“, kurios bendrinė reikšmė yra čigonė (iš ispanų kalbos: gitanas, gitana – čigonas, čigonė – LRT.lt). Aš puikiai prisimenu, kad Kaune buvo įregistruota mergaitė, vardu Helminta, kas reiškia žarnyno kirmėlę.

Tai yra tėvų neišprusimo dalykas. Yra pareigos valstybei neatlikimas, apie ką mes dabar šnekame, kad vertybių sistema yra sugriuvusi. Be abejo dabar tas leftistinis judėjimas kelia revoliuciją, tačiau nepamirškime, kad revoliucija suėda savo vaikus.

Ir kažkada mes vėl turėsime grįžti prie to, kas buvo. Viena estų filologė yra pasakiusi, kad mes esame mažosios kalbos, tad turime gintis. Kitu atveju mūsų tuoj neliks“, – pavojaus varpu skambina profesorė.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Vytautas Lupeika

2019-10-18   11:37

IP: 84.46.243.26

Sveikinu rašytoją , politiką bei mokslų daktarą Vytautą Čepą už labai tikrovišką bei reikalingą nuomonę ir komentarą ! Tiesiog į Laikmečio dešimtuką ...

Mhm

2019-10-16   16:22

IP: 85.232.136.204

pšekai aukščiau už gramatiką.

Vytautas Čepas

2019-10-15   10:39

IP: 78.62.40.172

Suprantama, kad iš Šimašiaus nieko tikėtis ir nebuvo galima, belieka tik priminti, kad begalinis laisvėjimas visada atveda į dar didesnę vergovę. Kas dabar pamažu ir vyksta. Logika aiški - man trukdo ir labai nepatinka kelių eismo taisyklės, jos varžo mano laisvę ir saviraišką, vadinasi aš jų ir nesilaikysiu. Kitam laisvę varžo draudimas maudytis pavojingose vietose.... Tai ką...? Ar kam nors turi rūpėti, kad aš gal būt nusisuksiu sprandą. Šimašiui - tikrai ne! Ir pora žodžių gerb. Irenai Smetonienei. Gerai, kad pagaliau atsivertėte ir supratote, kad lietuvių kalbą reikia ne tik mylėti, bet ir ginti. Gal prisimenate mūsų pokalbį Seime dėl Zvonkių ,Bunkių, Vilkių ir panašių moteriškų pavardžių? Tada užsidegusi man aiškinote, kad tai labai teisinga ir tenkina visas lietuvių kalbos normas. Dabar jau pamatėte , kad unikaliausia ir, ko gero, vienintelė pasaulyje moters pavardžių rašymo tradicija greitai liks tik istorija. Gaila, bet kaip žmones negerbia nei savęs, nei savo kalbos, nei tradicijų, belieka tik Šimašius ir kliedesiai apie begalinį žmogaus laisvėjimą. O ką daryti su ta laisve dauguma neturi menkiausio supratimo.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Mirusio milijonieriaus R. Karpavičiaus testamento detektyve – skandalingos ekspertų išvados nuotrauka, foto

Verslininko Raimondo Karpavičiaus būklė sudarant testamentą ir santuoką, tikėtina, buvo sunki...

Toliau tęsiame rašinių ciklą apie judėjimo strategiją uostamiestyje, apie viešąjį transportą ir...

Judėjimo Klaipėdoje strategija: viešasis transportas visų problemų neišspręs (2) nuotrauka, foto

Šiandien istoriją pažįstame semdamiesi informacijos iš daugybės šaltinių. Įgytų žinių visuma sudaro...

Vytautas Didysis – pirmasis valdovas, „įstrigęs“ valdinių atmintyje nuotrauka, foto

Politikai ir sporto įstaigų atstovai lyg ir sutaria, kad uostamiesčio sportininkams ir...

Sporto reforma: vieni ragina neskubėti, kiti siūlo nedelsti nuotrauka, foto

Šiukšlinėje - kiaulių galvos nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdos rajone, Mazūriškių gyvenvietėje esančios autobusų stotelės šiukšlinėje, buvo rastos dvi išmestos...

"Ne plastiko bangai" jau antrąjį kartą išjudino Neringą vartojimo įpročių pokyčiams nuotrauka, foto

Neringa, Nebūti abejingiems tokiems reiškiniams bei keisti vartojimo įpročius šiemet jau antrąjį kartą...

Rytoj ir poryt - futbolo kovos nuotrauka, foto

Sportas, Rytoj, rugpjūčio 6-ąją nuo 10.30 val. Klaipėdos centriniame stadione (Sportininkų g. 46)...

Šaltojo karo paslaptys Plokštinės miške nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Vakarų Lietuvoje šį kartą nutarėme aplankyti turistų labai pamėgtą vietą - Šaltojo...

Kriminalai, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...