2020 m. lapkričio 1 d. 03:23 val., sekmadienis

Skaityk dabar

Baltarusiškas labirintas: pažiūrėkime į veidrodį, ar tikrai mes tokie gražūs? (2)

(19)

2020-09-29, 08:59

Eligijus MASIULIS

Baltarusiškas labirintas: pažiūrėkime į veidrodį, ar tikrai mes tokie gražūs? (2) nuotrauka, foto

© Stasio Žumbio nuotr.

Reklama

Gyvename sankcijų epochoje. JAV jau seniai paskelbusi sankcijas Š. Korėjai ir Iranui. Vis dar galioja Vakarų pasaulio paskelbtos prekybos sankcijos Rusijai. Graikija su Kipru atkakliai reikalauja ES paskelbti sankcijas Turkijai. Lietuva su kaimyninėmis šalimis taip pat neatsilieka.

Antroji dalis (pirmąją galite rasti čia)

Po neseniai įvykusių Baltarusijos Respublikos Prezidento rinkimų paskelbė sankcijas A. Lukašenkos režimo pareigūnams. Ir paragino tai padaryti ES mastu.

ES to padaryti neskuba. Apsiribojama vien tik skambiais vadovų pareiškimais. Iš esmės šiuo metu sprendžiasi Lietuvos galimybių ir autoriteto ES bendrijoje klausimas.

Kuo ilgiau lieka neišgirstas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos balsas, tuo keisčiau atrodome su savo sankcijomis Baltarusijai.

Kurios yra simbolinės ir labai lengvai apeinamos. Na sugalvotų, koks Baltarusijos KGB generolas, kuris yra įtrauktas į Lietuvos juoduosius sąrašus, apeiti sankcijas, nuskristų į Vokietiją ir iš ten lengvai per Lenkiją patektų į Lietuvą.

Nes Vokietija jo į jokius sąrašus neįtraukė, o vidinės Šengeno sienos yra atviros.

Reklama

Tiesiog nesolidžiai elgiamės, kaip valstybė, kai imamės veiksmų, prieš tai neužsitikrinę ES partnerių palaikymo.

Susidaro įspūdis, kad svarbiausia buvo viešieji ryšiai, kuo skubiau iššokti, o ne pats sankcijų turinys. Kova už demokratiją turi būti efektyvi ir pamatuota.

Neužtenka šaukti, kad pas kaimynus blogai. Reikia mokėti nešti ir skleisti demokratiją. Ir vėl daug judesio vardan proceso, bet ne dėl rezultato. Rizikuojame rytų kaimynų akyse tapti daug ir skardžiai lojančiu, bet nekandančiu šuneliu.

ES su sankcijomis neskuba. Užtat baltarusiškas Batka ilgai nelaukė. Iš pradžių pareikšdamas, kad baltarusiškų krovinių tranzitas iš Baltijos šalių uostų bus nukreiptas į Rusijos uostus, o vėliau pagrasindamas, kad iš viso uždarys Baltarusijos vakarines sienas.

Įtampai sparčiai augant imta svarstyti, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turėtų Baltarusijos autoritarinio Prezidento grasinimų išpildymas.

Oficialusis Vilnius ir žinomiausi mūsų ekonomikos ekspertai ėmė raminti, kad Baltarusijos ekonominės sankcijos didelės žalos Lietuvai neatneštų.

Reklama

Viena tarptautinė audito kompanija paskaičiavo, kad Lietuvos biudžetas prarastų "tik" apie 150 mln. eurų.

O vieno banko ekonomistas Ž. Mauricas pareiškė, kad: "Klaipėdos uostui reikėtų mažiau kliautis srautu iš Rytų į Vakarus".

Garsus ekspertas pataria Klaipėdos uostui pagalvoti apie savo ateitį ir kaip užtikrinti konkurencingumą kitais būdais.

Tokie samprotavimai šokiruoja.

Pirmiausiai dėl savo paviršutiniškumo ir orientacijos stokos. Dėl nesigaudymo Lietuvos transporto sistemoje. Jo siūlymus galima būtų palyginti su siūlymais bankui nebeišdavinėti kreditų, nebepriimti indėlių, o pagalvoti iš kur kitur užsidirbti lėšų.

Visgi ekonominis karas su Baltarusija turėtų katastrofiškų pasekmių, bent jau visai Lietuvos transporto grandinei.

Reklama

Baltarusiški kroviniai sudaro didelę apyvartą lietuviškoje transporto grandinėje. 2019 m. jie sudarė 30,5 procentų visos uosto krovos (14,1 mln tonų iš 46,3 mln).

Lietuvos geležinkeliai per metus perveža apie 18-19 mln. tonų baltarusiškos produkcijos.

Tai leidžia jiems uždirbti apie 100 mln. eurų. Tai tik du svarbūs segmentai visoje Lietuvos transporto sistemoje.

O kur dar krovos kompanijos, dirbančios uoste, sausumos vežėjai, logistikos kompanijos, sandėliai?

Naujausiais skaičiavimais, Lietuvos transporto sektorius sukuria apie 14 proc. Lietuvos BVP. Todėl teigti, kad baltarusiško krovinių srauto praradimas Lietuvai yra nereikšmingas, yra melas ir esamos situacijos neišmanymas.

Dar labiau šokiruoja ekonomistų pareiškimai, kad Lietuvai reikia keisti tranzito strategiją, nebesiorientuoti į rytų-vakarų kryptį.

Reklama

Tai yra visiška nesąmonė. Nuo pat nepriklausomybės pradžios, jau trisdešimt metų, visa Lietuvos transporto infrastruktūra buvo vystoma būtent šia kryptimi.

Toks nuoseklumas, valstybinių įstaigų ir privačių kompanijų kryptingas bendradarbiavimas ir atvedė prie to, kad Lietuva šiandien yra baltarusiško tranzito lyderė visame regione.

Rytų-Vakarų koridorius, einantis per Lietuvą, yra įtrauktas į Europos sąjungos strateginių kelių tinklą TEN - T žemėlapyje.

Šis koridorius vadinamas IX B koridoriumi. Lietuva, vystydama šį transporto koridorių, jau investavo milžiniškas ES Sanglaudos fondo lėšas, buvo ir yra investuojamos valstybinių ir privačių įmonių nuosavos ir iš bankų skolintos lėšos.

Taip taip, iš tų pačių bankų, kurių ekonomistai dabar taip lengvabūdiškai vertina situaciją.

Įmonės, praradusios baltarusiškų krovinių srautus, nebegalės atsiskaityti su tais pačiais bankais. Gerbiamas Mauricas bent tiek turėtų tai suprasti ir įžvelgti.

Reklama

Todėl praradimų pasekmės kur kas skaudesnės, negu bandoma pavaizduoti.

Dar apie kaštų ir naudos analizę, kurią taip mėgsta mūsų ekonomistai. Nuo 2013 iki 2019 m. į Klaipėdos uostą vien tik Uosto direkcija investavo 215,2 mln Eur.

2019-2022 m. į Klaipėdos uosto tobulinimą planuojama investuoti apie 470 mln. Eur. Yra žinoma, kad vienas euras investuotas į uosto infrastruktūrą, paskatina dvigubai didesnes verslo investicijas. Taip galima nesunkiai suskaičiuoti, kiek per paskutinį dešimtmetį į Lietuvos transporto sistemą investavo privatus verslas.

2018-2022 m. Lietuvos geležinkelių infrastruktūros plėtros strateginiame plane aiškus prioritetas numatytas rytų-vakarų krypčiai.

Būtent vystant šio transporto vektoriaus infrastruktūrą planuojama panaudoti apie 1,1 mlrd. eurų. Jau anksčiau modernizuota Kenos geležinkelio stotis, kuri yra strateginis mazgas rytų-vakarų tranzito sistemoje.

Naudojant ES Sanglaudos fondo, iš bankų skolintas ir nuosavas įmonės lėšas planuojama elektrifikuoti maršrutą Vilnius-Klaipėda, taip pat didinti jame greitį.

Reklama

Taip pat įsipareigota plėtoti Klaipėdos geležinkelio mazgą, užtikrinant Klaipėdos uosto krovos kompanijoms iki 50 mln. tonų pajėgumų per metus.

Į vis labiau konkurencingą tranzito sistemą investuota milijardai, ji neša solidžias pajamas valstybės biudžetui, suteikia gerai apmokamo darbo dešimtims tūkstančių žmonių.

O iškilus ekspertas rimtu veidu samprotauja - keiskite kryptį. Jūs rimtai? Gal pasakysite, kaip ir kokiu būdu?

Ir kas atsakys už milijardus nepasiteisinusių investicijų? Vienintelis multimodalinis projektas pietų-šiaurės kryptimi taip ir užgeso, rimtai neįsitvirtinęs.

"Vikingu" jis vadinosi. Ir buvo skirtas turkiškomis prekėmis užversti Šiaurės Europą, bet taip ir nepasiteisino.

Netolimas laikas parodys, kiek rimti A. Lukašenkos ketinimai pasukti krovinių srautą link Rusijos uostų. Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad anksti bandymai patyrė fiasko.

Politiniai pareiškimai nesutapdavo su ekonominės naudos skaičiavimais. Jie visada buvo Lietuvos tranzito naudai. Tiek dėl kaštų, tiek dėl kokybės.

Rusija dar 2016 metais, siekdama privilioti Baltarusijos krovinius, nustatė 25 procentų nuolaidą Baltarusijos benzinui, dyzelinui ir mazutui, jeigu jis gabenamas link Rusijos uostų Suomijos įlankos pakrantėje.

Bet to neužtenka, ne mažiau svarbu yra atstumas, greitis, aptarnavimo kokybė, infrastruktūros išvystymas. Reikia suvokti, kad Lietuva yra laimėjusi didžiulį konkurencinį mūšį dėl tranzitinių krovinių visame regione.

Bet norėdamas išlaikyti krovinius, turi kiekvieną dieną įrodinėti, kad esi geriausias.

Apima nuojauta, kad Lietuvos valdžios institucijos to neįvertina, visa tai priima kaip duotybę. Kad taip visada ir turi būti. Iliuzija. Viską, ką kūrėme daug metų, galime labai greitai prarasti.

Nepretenduoju į apibendrinimus, tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad, norėdami būti stiprūs ir tvirti, turime labiau gerbti vieni kitus, vertinti kiekvieno indėlį, ne menkinti, o padėti vienas kitam.

Deja, šiandien tariamą valstybės interesų gynimą uzurpavo tie, kurie garsiau rėkia, ūbauja, isterikuoja ir panikuoja. Gal ateis pagaliau suvokimas, kad kur kas nuoširdžiau yra valstybės interesus ginti racionaliai, nuosekliai ir išmintingai, tačiau nenuolaidžiaujant ir nepametant vertybių.

Buvęs LR Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2020-10-01   00:28

IP: 141.101.76.224

Sneka tas kuris reklamose spindejo kaip pries korupcija :D

Stebina

2020-09-28   11:46

IP: 172.69.190.32

Dienraščio pozicija. Ar VE nebeišgyvena iš dienraščio, kad ima Eligijaus -Ostapo Benderio pinigus?

Orakulas

2020-09-27   15:53

IP: 78.57.246.140

Apskritai šiandieninė užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu labai turėtų patikti visiems troliukams, kurie nori, kad uostas nieko nekrautų, furos nevažiuotų, o geležinkeliai nedrebintų senų laužų sienų. Valio!!! Nebereiks estakados virš Šilutės plento, geležinkelio bėgiai lai rūdys, o bomžai pamažu suvilks juos į metalo supirktuves. Pagaliau uosto akvatorija teisėtai atiteks tik stintininkams. Ir ateis ant Klaipėdos totali laimė bei visuotinas nusiraminimas. Peace!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Naujas baubas - žaliosios laivybos iššūkiai nuotrauka, foto

Lietuvos laivų savininkai sunerimę dėl ketinimų sumažinti anglies dvideginio išmetimų iš laivų....

Ar asmeniniai duomenys, patikėti padavėjoms ir barmenams, išliks saugūs? Ar kavinių, barų...

Nepateikę asmens duomenų liks alkani nuotrauka, foto

Klaipėdiečiams ir miesto svečiams, matantiems uoste prišvartuotus kruizinius laivus, smalsu, ką jų...

Mažyčiai miestai ant vandens nuotrauka, foto

Artimiau pažįstantys Vidmantą Girdvainį neleis sumeluoti, kad nieko nėra maloniau, kaip sulaukti...

Meilė virtuvei gimė sulaukus trijų atžalų nuotrauka, foto

Emocinę nepriežiūrą neretai patiria pasiturinčių tėvų vaikai nuotrauka, foto

Psichologija, Nepriežiūra – viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad...

Palangos „Naglio“ kino teatras taps regionine filmoteka nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Prieš daugiau nei 60 metų pastatytas ir iš esmės neremontuotas Palangos...

Baltarusija nuo sekmadienio uždaro sienas užsieniečiams nuotrauka, foto

Pasaulis, Baltarusija nuo sekmadienio laikinai uždaro savo sienas užsienio piliečiams ir asmenims...

Lietuvoje – naujas profesionalus teatras „Taškas“ nuotrauka, foto

Klaipėda, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas viešąją įstaigą „Taško“ teatrą pripažino profesionaliojo scenos meno...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...