2019 m. liepos 19 d. 19:38 val., penktadienis

Skaityk dabar

Ar piliečiai žino, kur išsibarsto mūsų mokesčiai?

(1)

2019-06-18, 14:15

Danas NAGELĖ, Olava STRIKULIENĖ, Respublika.lt

Ar piliečiai žino, kur išsibarsto mūsų mokesčiai? nuotrauka, foto

Seimo rūmai.

© Stasio Žumbio nuotr.

Reklama

Lietuva jau antrus metus turi nedeficitinį valstybės biudžetą, siekiantį daugiau nei 11 milijardų eurų, kurio pagrindą sudaro piliečių mokesčiai. Planuojama šiemet vien mokesčiais surinkti į valstybės biudžetą 9 mlrd. 679 mln. 139 tūkst eurų.

Bet ar piliečiai žino, kaip tie mūsų sunešti pinigai paskirstomi? O gal dalis pinigų vis dar ištaškoma neracionaliai, netaupiai?

Gyventojų pajamų mokestis (GPM), mokamas daugumos darbingo amžiaus piliečių, sudaro net 26,3 proc. viso valstybės biudžeto. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), atskaitomas iš visų gyventojų už kiekvieną nusipirktą prekę, sudaro 30,8 proc. valstybės biudžeto.

Vien per jį per metus atiduosime valstybės biudžetui 3 mlrd. 84 mln. 464 tūkst eurų. Todėl mažai tikėtina, jog tiek gaunant pinigų politikai sumanytų PVM sumažinti bent keliais procentais.

Akcizai prideda į valstybės biudžetą 1 mlrd. 509 mln. 823 tūkst. eurų ir tai sudaro 12,1 proc. nuo viso biudžeto. Pelno mokestis sukuria tik 5,9 proc. valstybės biudžeto, o atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą, mokestis už loterijas bei azartinius lošimus ar aplinkos taršą, palyginus su PVM ar GPM, yra visiška smulkmė. Paėmus kartu, net nesudaro 1 proc.

Biurokratinis aparatas brangesnis už sveikatos apsaugą

Kokia išvada? Valstybės biudžetą, tą milžinišką piniginę, uoliausiai prikrauna eiliniai piliečiai. Įskaitant ir kontrabandininkus bei kitos šešėlinės ekonomikos atstovus. Nes jie irgi perka maistą, buitines prekes ir t.t. Netgi daugiau. Nes iš minimalios mėnesinės algos negyvena.

O sąžiningiausi valstybės biudžeto pildytojai yra patys biudžetininkai. Nes jiems sunkiausiai nuslėpti gaunamas pajamas.

Tad mokytojas, medikas, kariškis, policininkas, muziejininkas, socialinis darbuotojas, ugniagesys-gelbėtojas ir t.t. viena ranka valstybei duoda, o kita ranka - atsiima per valstybės biudžeto asignavimus.

Nes daugiausia valstybės biudžeto pinigų gauna socialinė apsauga. Antroje vietoje - ekonomika. Trečioje - švietimas, o bendrosios valstybės paslaugos kainuoja brangiau nei gynyba ir sveikatos apsauga.

Vadinasi, Lietuvoje valstybės biurokratinės struktūros išlaikymas kainuoja beveik dvigubai daugiau nei sveikatos apsauga. Ir biurokratinės struktūros išlaikymas nuolat brangsta. Pvz., pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pakako 402 tūkst eurų, o šiemet - jau 7 tūkst. daugiau.

Reklama

O Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos metinis biudžetas nuo pernykščių 648 tūkst. eurų išaugo iki 909 tūkst. eurų. Negi Lietuvoje per vienerius metus tiek pabrango etika?

Milijonai už prakištus referendumus

Aišku, negaila to beveik pusantro milijardo, jei jis neištaškomas. Tačiau šiemet politikai sugalvojo net du referendumus, kurių vienas pripažintas neįvykusiu, o kitas, nors įvyko, į klausimus atsakė ne taip, kaip pageidavo sumanytojai.

Tačiau už referendumus - faktinius nulius vis vien teko užmokėti mokesčių mokėtojams. Ir užmokėjo! 2,5 mln. eurų. Ir dar užmokės už pakartotinius Seimo rinkimus trijose vienmandatėse apygardose.

Nes Seimo nariai Vitalijus Gailius ir Bronius Markauskas buvo išrinkti Joniškio ir Klaipėdos rajonų merais, o Seimo narė Aušra Maldeikienė išrinkta į Europos Parlamentą.

Kad politikams nerūpi jiems Seimo nario mandatus padovanoję rinkėjai - tai įprasta. Bet negi ekonomistė ar buvęs FNTT vadovas nežino, kad dėl naujų rinkimų bus taškomi mokesčių mokėtojų pinigai? Aišku, supranta. Bet nerūpi.

2019 m. valstybės biudžete Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) buvo skirtas 28 mln. 486 tūkst. eurų asignavimas. Atsižvelgus į tai, jog VRK teks organizuoti savivaldybių, prezidento ir Europarlamento rinkimus. O kad dar teks užmokėti už du nulinius referendumus ir už trijų naujų vienmandatininkų rinkimus, mokesčių mokėtojai net neįtarė.

Tyrėjų daug, nauda - nulis

Jei politikams sunku prognozuoti ateitis, referendumų baigtis, rezultatus, nes nėra orakulai ar Mikaldos, tai šį darbą galėtų atlikti iš valstybės biudžeto finansuojami institutai.

Pvz., Socialinių tyrimų centras 2018 m. gavo iš valstybės biudžeto 626 tūkst. eurų. Matyt, valstybei labai reikalingas, nes turi penkis padalinius - Socialinės gerovės institutą, Darbo rinkos tyrimų institutą, Etninių tyrimų institutą, Sociologijos institutą, Visuomeninės geografijos ir demografijos institutą.

Eiliniai mokesčių mokėtojai, juolab gyvenantys ne sostinėje, vargiai yra girdėję apie tiek solidžių institutų.

Matyt, jie labai reikalingi. Kita vertus, tą vargšę Lietuvos darbo rinką tiria tiek tyrinėtojų, įskaitant verslą, Užimtumo tarnyba, Migracijos tarnyba, Darbo saugos inspekcija, kad ji jau visais rakursais nučiupinėta.

Reklama

Net ukrainiečiai ir pakistaniečiai ją iščiupinėję. O socialinė Lietuvos gerovė aiški ir be instituto.

Kartais atrodo, jog visokie institutai dirba tai, ką ir taip dirba Statistikos departamentas, privačios visuomenės nuomonių tyrimo bendrovės ir smalsios kaimynės iš gretimos laiptinės.

Juolab kad kai kurie Socialinių tyrimų centro darbuotojai tuo pat metu dirba ir privačiose socialinių tyrimų bendrovėse. Bet tegul. Jei valstybės pinigų negaila.

Štai, pavyzdžiui, Lietuvos teisės institutas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, dar 2006 m. atliko tyrimą „Smurto prieš vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai“. O kas šiuo tyrimu susidomėjo?

Tyrimas nesutrukdė nei Matuko tragedijai, nei kitiems per dešimtmetį įvykusioms nepilnamečių tragedijoms. Kaip ir to paties instituto tyrimas „Nusikaltimų kontrolė ir prevencija“ nė kiek neatsispindi kasdienėse kriminalinių nusikaltimų suvestinėse. Tad ar mokesčių mokėtojų pinigai iš tikrųjų išleidžiami racionaliai? Be jokio beprasmio pasitaškymo?

Pavyzdžiui, kodėl valstybės biudžetas skiria asignavimus trims Lietuvoje veikiančioms kunigų seminarijoms, jei tokiai mažai valstybei pakaktų ir vienos? Bet tai jau Bažnyčios reikalas.

Šių metų biudžetas dosnesnis ne visiems

Net 20 institucijų šiemet turi labiau susiveržti diržus nei pernai. Beje, tarp jų yra ir keturios ministerijos, tačiau beveik visos kitos yra kultūros, mokslo bei mokymo įstaigos. Keistoki biudžeto formuotojų prioritetai.

Pagrindinės institucijos praturtėjo

Finansų ministerijos pateiktame dokumente teigiama, kad Prezidento kanceliarijai šiemet atseikėta 345 tūkst. eurų daugiau nei anksčiau.

Didžiąją dalį padidėjusio finansavimo - 255 tūkst. eurų - ji išleis išeitinėms išmokoms mokėti (ryšium su prezidento rinkimais). Dar 22 tūkst. eurų reikės prezidento rentai mokėti, 25 tūkst. eurų - valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti, 44 tūkst. eurų - pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti.

Seimo kanceliarija, palyginti su pernai, praturtėjo papildomais 1,273 mln. eurų. Liūto dalis šių pinigų atiteks politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų algoms padidinti - 1,04 mln. eurų. Vyriausybės kanceliariją šiemet pasieks papildomi 458 tūkst. eurų.

Reklama

Daugiausiai - irgi algoms didinti, tačiau 50 tūkst. eurų dar bus išleista tarnybinių automobilių nuomai, 27 tūkst. eurų - bevielio tinklo įrengimui Vyriausybės rūmuose.

Brangūs rinkimai

Drastiškai išaugs asignavimai Vyriausiajai rinkimų komisijai, tačiau tik dėl to, kad šiemet - rinkiminiai metai. Iš papildomų 20,58 mln. eurų net 19,956 mln. eurų numatyta savivaldos, prezidento bei Europos Parlamento rinkimams organizuoti.

Daugumos valstybės institucijų finansavimas auga nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų ir daugiausiai tau susiję su algų arba bazinio dydžio didinimu, tačiau yra ir tokių, kurioms lėšų suma didės milijonais ar net šimtais milijonų eurų.

Iš įdomesnių skaičių galima paminėti, kad STT papildomai gaus 2,6 mln. eurų, iš jų 2,2 mln. eurų - turtui įsigyti (tai dokumente įvardinama „technologiniu proveržiu), 294 tūkst. eurų - papildomoms 10-čiai pareigybių finansuoti.

Iš ministerijų asignavimai labiausiai augo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai - net 1,708 mlrd. eurų. Iš jų net 1,588 mlrd. eurų sudarys valstybinio socialinio draudimo išlaidos bendrosios pensijos daliai kompensuoti, 117 mln. eurų - išmokai vaikui padidinti, 20,685 mln. eurų - mažų pensijų priemokoms ir šalpos pensijos koeficientui padidinti, beveik 17 mln. eurų - socialinėms įmonėms remti, 11,3 mln. eurų - paramai būstui įsigyti, 1 mln. eurų - Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Apkarpė ir sau

Finansavimas šiemet sumažėjo 20-čiai asignavimų valdytojų. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija neteko bendrai 34 tūkst. eurų, Viešųjų pirkimų tarnybai lėšos apkarpytos 143 tūkst. eurų.

Net 14-ai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos eilučių finansavimas didėja. Tačiau bendros lėšos sumažės 58,9 mln. eurų. Finansų ministerija, kuri yra pagrindinė šalies biudžetą formuojanti institucija, lėšas susimažino net 69 mln. eurų (36,6 mln. eurų bus papildomai skirta naujoms funkcijoms, tačiau net per 105 mln. eurų pavyks sutaupyti.

Užsienio reikalų ministerija šiemet galės išleisti 2,444 mln. eurų mažiau, daugiausiai dėl kai kurių mokesčių mokėjimo perdavimo Finansų ministerijai, o Žemės ūkio ministerijai (finansavimas mažėja 98 mln. eurų) labiausiai teks taupyti, nes 69,845 mln. eurų mažėja ES lėšos.

Kultūra - podukros vietoje

Taupyti šiemet teks ir kai kurioms kultūros įstaigoms. Pavyzdžiui, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus šiemet tegaus 3,062 mln. eurų vietoj pernykščių 5,8 mln. eurų, o labiausiai valstybė sutaupys, nes 2,942 mln. eurų nebus skirta vienam šio muziejaus Valstybės investicijų programos projektui. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šiemet galės išleisti 350 tūkst. eurų mažiau arba 11,888 mln. eurų, nes apkirptos lėšos turtui įsigyti.

Pasispausti teks Valdovų rūmams (minus 8,533 mln. eurų), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (-17 tūkst. eurų), Kūno kultūros ir sporto departamentui (7,179 mln. eurų), Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (-158 tūkst. eurų) - nes jos dalį funkcijų perdavė kitoms įstaigoms ir baigėsi kai kurie anksčiau finansuoti projektai.

Valstybės biudžeto asignavimų struktūra (tūkstančiais eurų)

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

Grybaėda

2019-06-16   12:04

IP: 85.232.128.55

... ir 67 000 € metinė Skvernelio alga! Daugiau už Lenkijos ir Graikijos premjerus.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Sovietinės Lietuvos vadovas - užmiršta praeities šmėkla nuotrauka, foto

Antakalnio kapinėse nesunkiai rasime ilgamečio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos pirmojo sekretoriaus Antano...

1. Sakykite, ar yra galimybė iš anksto atsisakyti testamento, jei dar nėra...

Į skaitytojų klausimus atsako teisininkė Ramunė Juškaitė nuotrauka, foto

„Jei jau reikia važiuoti į Rietavą, vengiu sekmadienių. Nes mašinų srautas yra...

Rietavo turguje pirkėjai randa visko nuotrauka, foto

Šiandien pasaulis pasidarė mažas, sako psichoterapeutė Jūratė BAJARŪNIENĖ, nes kas dieną vis...

Greitasis laikas vagia mūsų dienas nuotrauka, foto

Atnaujins buvusią odos ir venerinių ligų polikliniką nuotrauka, foto

Klaipėda, Verslininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma group“ už 572 tūkst. eurų įsigijo...

Eglė Tamulytė-Shaltmira: "Pasaulio užkariauti nereikia, užtenka su juo susidraugauti" nuotrauka, foto

Parodos, Ekscentriškoji menininkė Eglė Tamulytė-Shaltmira savo darbų parodą, sudarytą iš dviejų dalių, kuriose...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (587) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės, "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Palangoje klaikiai sumuštas 17-metis nuotrauka, foto

Kriminalai, Patyčios ir santykių aiškinimasis tarp paauglių Palangoje baigėsi smūgiais, po kurių 17-metis...

Klaipėda, Paskelbta prieš 16 min.

Klaipėdos akvarelės, Paskelbta prieš 2 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...