Ar klaipėdiečiai šildysis iš alytiškių nelaimės?

Toks klausimas gali kilti sužinojus, kad vakar į Klaipėdos kogeneracinę jėgainę iš Alytaus rajono buvo atvežta apie 13 tonų dioksinais užteršto pieno ir sudeginta. UAB "Fortum Klaipėda" vadovybė nusprendė tokią procedūrą atlikti nemokamai ir taip prisidėti prie nelaimės padarinių likvidavimo.

UAB "Fortum Klaipėda" darbuotojams pieno deginimo procesas irgi buvo įdomus, kadangi bendrovė degina nepavojingas komunalines ir pramonines atliekas bei gamina elektros energiją ir šilumą, o skysčiai čia nedeginami. Vienos tonos atliekų deginimo kaina 30-60 eurų.

"Fortum Klaipėda" atstovo ryšiams su visuomene Andriaus Kasparavičiaus teigimu, kadangi jėgainė per dieną sudegina 650-680 tonų atliekų, tos 13 t pieno tikrai nebuvo reikšmingas kiekis. Pasak jo, papildomų tyrimų dėl sudeginto pieno nebus, nes jie atliekami kiekvieną dieną.

Degant atliekoms pagaminami du produktai: šiluma per karštą vandenį ir elektra per garą. Atliekos, patekusios ant konvejerio, pirmiausia išdžiovinamos, o paskui deginamos. Degdamos atliekos šildo karštą vandenį, kuris trasomis keliauja į Klaipėdos miestą, taip karštas vanduo patenka į radiatorius. Kitas dalykas - proceso metu gaminamas garas, kuris suka garo turbiną, gaminančią elektrą. "Fortum Klaipėda" elektra parduoda nacionaliniam elektros tinklui. Taigi mažytę 0,00... proc. šilumos dalelę iš to pieno gaus klaipėdiečiai, o elektros - visa Lietuva.

Aukštoje temperatūroje skaidomi dioksinai

Nepavojinga pramonine atlieka pavadinto pieno kodą nustatė Alytaus rajono savivaldybė. Pagal tą kodą sprendžiama, ar galima deginti atliekas, ar ne.

"Fortum Klaipėda" laboratorijos ir darbų saugos inžinierius Ramūnas Jakovlevas sako, kad pirmiausia jiems reikėjo pasitikrinti, ar galima technologiniu atžvilgiu tai padaryti. Informacija gauta savaitės pradžioje, apsispręsta greitai. Jo teigimu, piene didžioji dalis yra vandens - apie 95 proc., o vanduo nedega, suprantama, vienas pienas taip pat. Iš tų 13 tonų pieno sausųjų medžiagų, vadinamųjų lakiųjų pelenų, kurie liks po deginimo proceso, bus tik apie 3 proc.

Pienas iš Alytaus rajono buvo atvežtas ne pienovežyje, o vakuuminėje mašinoje, kadangi pienovežis nepritaikytas kogeneracinės elektrinės kuro patalpoms, būtų sunku prijungti mašinos žarną ir išpilti pieną.

Atliekos deginti į jėgainę paprastai atvežamos paprastais sunkvežimiais, kurie išverčia jas per mašinos galą. Šį kartą atvažiavo cisterna su skysčiu. Nors krovinys neįprastas, tačiau vyko toks pat procesas kaip ir kiekvieną dieną.

Pienas buvo išpiltas į kuro bunkerį, kuriame buvo didžiulis kaupas atliekų, sumaišytas su jomis, kitaip sakant, atliekos buvo suvilgytos pienu, ir šie kartu patekę į katilą buvo sudeginti 1 000 laipsnių temperatūroje.

A. Kasparavičiaus teigimu, esant tokiai temperatūrai skyla dioksinai, t. y. degimo produktas, atsiradęs degant padangoms Alytuje. Tai pagrindinė medžiaga, kuria yra užterštas tas pienas, skylanti į nepavojingas medžiagas. O tai, kas nesuskyla, sugaudoma aktyvuotos anglies filtrais valant dūmus, nusodinama kietu pavidalu jėgainės siloso bokštuose. Paskui atvyksta mašina, tai sukraunama ir vežama į uostą, sandėliuojama, atplaukus laivui pakraunama į jį ir išplukdoma į Norvegiją. Ten specialiai pritaikytoje saloje yra palaidojama.

Bus saugiai utilizuotas

Pasak A. Kasparavičiaus, bendrovė naudoja 3 kartus daugiau aktyvuotos anglies, nei kad ji galėtų naudoti. Jos išmetimai į orą yra 1 000 kartų mažesni, nei leidžiama. Jo teigimu, užterštas pienas niekur kitur Lietuvoje negali būti taip saugiai utilizuotas kaip Klaipėdose jėgainėje. Bet koks kitas utilizavimo būdas tuos teršalus paskleistų į gamtą.

Kvapų šaltiniai iš esmės yra eliminuoti, nes oras uždaroje patalpoje yra nuolatos siurbiamas į jėgainę, taigi ir visas kvapas, kurį turi atliekos, yra susiurbiamas ir kartu sudeginamas. "Fortum Klaipėda" darbuotojai tikina, kad deginant atliekas jokio kvapo nejuntama, nes jis irgi sudeginamas.

Pasižiūrėti pieno deginimo proceso atvyko ne tik žurnalistai, bet ir dvi Klaipėdos visuomenės atstovės. Teisininkė Sandra Gabrilavičienė sakė, kad nerimą kelia tai, jog skystų atliekų deginimas netaptų nuolatiniu "Fortum Klaipėda" procesu, kad nebūtų keičiamos technologijos ir pradėtas deginti užterštas vanduo, nuotekos ir pan.

Kiek iš tikrųjų pieno bus sudeginta "Fortum Klaipėda", šiandien dar sunku pasakyti, nes nežinia, kiek jo bus surinkta. Preliminariais skaičiavimais, daugiausia jo galėtų būti apie 150 tonų. Kol kas užteršto pieno buvo atgabenta tik viena cisterna.