"Galima pagirti Klaipėdos paplūdimiuose Melnragėje budėjusius gelbėtojus, kurie šį savaitgalį prisidėjo prie poilsiautojų srautų reguliavimo keliuose. Kai ilsėjausi paplūdimyje, per garsiakalbį pranešė, kad dar neskubėtume išvykti, mat kelyje susidarė spūstys.
Taigi, išvykome pora valandų vėliau, kai kelyje buvo šiek tiek ramiau. Nepraleidome savo laisvo laiko spūstyje", - džiaugėsi vienas klaipėdietis, šį savaitgalį kartu su šeima poilsiavęs prie jūros.
Klaipėdos centrinės gelbėjimo stoties vadovas Aleksandras Siakki "Vakarų ekspresui" komentavo, kad spūstys savaitgaliais susidaro P. Lideikio gatvėje, besidriekiančioje nuo Melnragės iki sankryžos, taip pat jungiančios Šiaurės prospektą, Herkaus Manto ir Liepojos gatves. Gelbėtojai situaciją stebi ir mėgina palengvinti poilsiautojų išvykimą iš paplūdimio.
"Norime, kad sumažėtų spūstys. Žmonės ilsisi, tai norisi, kad gera nuotaika grįžtų ir namo", - sakė A. Siakki.
Tačiau kai kurie poilsiautojai atkreipia dėmesį į kitą opią problemą. Ar į Lietuvos pajūrį atvykę užsieniečiai supranta, ką sako mūsų šalies gelbėtojai? Tokį klausimą užduoda jie, kartais išgirstantys Klaipėdos paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pranešimus lietuvių ir rusų kalbomis, tačiau neretai pasigendantys pranešimų anglų kalba.
O kai rugpjūčio 7 dieną Nidoje nuskendo atvykėlis iš Airijos, kilo diskusijų banga ir apie paplūdimyje į smėlį įkastas lentas, ant kurių esti įspėjamieji ženklai.
Dalis žmonių piktinosi, kad nors iškabos, draudžiančios maudytis pajūrio ruožuose, kuriuose pilna duobių, yra, jos parašytos lietuviškai, tad užsieniečiai poilsiautojai jų gali nesuprasti.
Nidos centrinės gelbėjimo stoties pamainos viršininkas Donatas Jančauskas teigė, kad padėtis yra kiek kitokia, nei kalbama.
"Neringa turi tokius ženklus, kuriuose yra parašyta "duobė", angliškai taip pat parašyta "pit" ir parodytas ženklas, draudžiantis maudytis. Taigi, tokius ženklus, įspėjančius dėl duobių, turime. Kalbant apie kitus ženklus, kurie, tarkim, žymi paplūdimių teritorijas, vyrams ir moterims skirtus ruožus, tai juose nurodomi bendri ženklai, ant kurių nėra jokių žodžių - nei lietuviškų, nei užsienietiškų", - "Vakarų ekspresui" paaiškino jis.
D. Jančauskas kalbėjo, kad Neringoje poilsiaujantiems žmonėms neturėtų kilti keblumų ir dėl įvairiomis kalbomis skelbiamų pranešimų. "Turime padarę įrašus, kuriuose 4 kalbomis - lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių - skelbiamos paplūdimio taisyklės. Puikiai kalba ir mūsų gelbėtojai, kurie tiek anglų, tiek rusų, tiek lietuvių kalbomis gali paskelbti pranešimą, kai kas nors įvyksta, tarkim, pasiklysta vaikas", - dėstė pamainos viršininkas.
Tuo metu Klaipėdos centrinės gelbėjimo stoties vadovas A. Siakki akcentavo, kad gelbėtojai uostamiestyje stengiasi kalbėti visomis kalbomis, tačiau taip pavyksta ne visuomet, kadangi keičiasi gelbėtojų pamainos ir ne visuomet kitoje pamainoje atsiranda viena ar kita kalba pranešimus perskaityti gebančių gelbėtojų.
"Žinau šią problemą, kad poilsiautojai piktinasi. Būna ir tų, kurie nori, kad kalbėtų tik lietuviškai. Tačiau reikia suprasti, kad atvyksta poilsiautojai ir iš kitų šalių", - pasakojo A. Siakki.
Jis pabrėžė, kad gelbėtojai net neprivalo kalbėti kitomis kalbomis. "Tai mūsų iniciatyva", - aiškino vyras.
A. Siakki aiškino, kad sudėlioti pamainą taip, jog joje būtų tiek rusiškai, tiek angliškai kalbančių gelbėtojų, nepavyksta, kadangi atsižvelgiama ir į tai, kokie gelbėtojų įgūdžiai, ar jie pritampa komandoje psichologiškai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą