2019 m. liepos 18 d. 18:01 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Vasara  >  Vasara

Vasara

Jūros vandenyje - ir paracetamolis, ir ibuprofenas

(2)

2019-06-25, 09:06

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt, Tautvydas LUKAŠEVIČIUS

Jūros vandenyje - ir paracetamolis, ir ibuprofenas nuotrauka, foto

© Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

Reklama

Baltijos jūrą galima laikyti didele vaistine. UNESCO ir HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) tyrimo metu nustatyta, kad tiek Baltijos jūroje, tiek viso regiono upėse gausu įvairių medikamentų, kurių iki galo neišvalo valymo įrenginiai. Be to, daug tokių medžiagų vandens ekosistemą pasiekia netinkamai elgiantis su medicinos atliekomis.

Pasirodo, valymo įrenginių išleidžiamame vandenyje yra paracetamolio, kofeino, ibuprofeno, kodeino, diklofenako ir kitų veikliųjų medžiagų. Ataskaitoje teigiama, kad tik 9 iš 118 farmacijos produktų yra efektyviai (daugiau kaip 95 proc.) pašalinami, o pusės produktų išvalymo efektyvumas yra mažesnis kaip 50 proc. 

Medikamentai paviršinius vandenis pasiekia per nuotekų valymo įrenginius arba medicinos atliekų pavidalu. Be to, ataskaitoje akcentuojama, kad prie medikamentinės vandens taršos prisideda ir gyvuliai, nes veterinarai naudoja vis daugiau įvairių vaistų. Skaičiuojama, kad po valymo įrenginių atliekamų procesų į aplinką kasmet išskiriama 1800 tonų medikamentų. Tiek sveria maždaug 300 afrikinių dramblių.

Lietuva nepateikė duomenų?

Aplinkos apsaugos agentūros atstovas LRT.lt teigė, kad Lietuvoje yra atliekami farmacinių medžiagų vandenyse tyrimai, o 2015–2019 m. farmacinės medžiagos buvo tirtos keturiose Lietuvos upių monitoringo vietose (Neryje, Nemune, Akmenoje-Danėje ir Kulpėje), esančiose žemiau didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių).  

„Aplinkos apsaugos agentūra upių vandenyje atliko šių farmacinių medžiagų tyrimus: hormonai (17-alfa-etinilestradiolis (EE2), 17-beta-etinilestradiolis (E2), Estronas (E1)), makrolidų grupės antibiotikai (Eritromicinas, Klaritromicinas, Azitromicinas), nesteroidas (Diklofenakas). Tyrimų metu nustatyta, jog farmacinių medžiagų koncentracijos yra mažesnės už didžiausią metodo kiekybinio įvertinimo ribą“, – rašoma Aplinkos apsaugos agentūros LRT.lt atsiųstame atsakyme.

Reklama

Nors HELCOM ataskaitoje rašoma, kad apie vandenų užteršimo farmacinėmis medžiagomis būklę duomenų nepateikė Lietuva ir Latvija, Aplinkos apsaugos agentūra tikina, kad pateikia visus reikalingus duomenis ir vykdo įsipareigojimus.

„Pagal ES direktyvos 2013/39/ES reikalavimus, ataskaita apie stebėtinų medžiagų sąrašo monitoringą nuo 2015 m. yra teikiama kiekvienų metų gruodžio mėn. Europos Komisijai. Aplinkos apsaugos agentūra nėra gavusi prašymo pateikti duomenis apie farmacines medžiagas paviršiniuose vandenyse Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO), o taip pat nėra nustatytų įpareigojimų teikti tokią informaciją šiai organizacijai, kaip tą daryti, pavyzdžiui, numato ES direktyvos“, – rašoma atsakyme.

Neaišku, kiek tiksliai jūroje yra vaistų

Aplinkos apsaugos agentūra atkreipia dėmesį, jog farmacinės medžiagos kol kas nėra įtrauktos į Baltijos jūros ir Kuršių marių valstybinę aplinkos stebėsenos programą, nes pagal šiuo metu Europoje galiojančius teisės aktus tai nėra privaloma.

„Tačiau šiuo metu vykdomas duomenų rinkimas problemos aktualumo ir masto įvertinimui. Aplinkos apsaugos agentūra dalyvauja projekte „Farmacinių medžiagų šalinimas pietinės Baltijos jūros rajonuose (MORPHEUS)“ (projekto pradžia – 2017 metai, pabaiga – 2019 metų gruodis). Projekto metu analizuojama ir vertinama informacija apie vaistų suvartojimo pobūdį pietinės Baltijos jūros rajone bei informacija apie farmacinių medžiagų išleidimą į aplinką iš kelių pasirinktų nuotekų valyklų Pietinės Baltijos jūros regione Švedijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Projekto metu atliekama esamų valymo technologijų būklės analizė bei ruošiamos rekomendacijos dėl tinkamų pažangių valymo technologijų. Vienas iš projekto uždavinių yra atlikti farmacinių medžiagų tyrimus nuotekose ir paviršiniame vandenyje“, – rašoma atsakyme.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvoje projekto metu buvo paimti mėginiai iš Klaipėdos, Palangos, Nidos, Kretingos nuotekų valymo įrenginių, taip pat iš upių (Akmena-Danė, Tenžė), Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių ir Baltijos jūros. Tiriama 15-os farmacinių medžiagų (pvz., diklofenakas, paracetamolis, ibuprofenas, metoprololis ir kt.) koncentracija. Projekto tyrimų rezultatai bus paskelbti vėliau šiais metais. 

Reklama

Pagrindinis šaltinis – buitinės nuotekos

Aplinkos apsaugos agentūra aiškina, kad pagrindinis farmacinių medžiagų šaltinis yra buitinės nuotekos: „Su nuotekomis vaistų likučiai patenka į upes ir į jūrą. Vienas iš problemos sprendimo būdų ir būtų geresnis nuotekų išvalymas. MORPHEUS projektas kaip tik ir nagrinėja esamas valymo technologijas ir rengia rekomendacijas.“

Anot agentūros, šiuo metu yra renkama informacija apie šių medžiagų suvartojimą, jų kiekius nuotekų valymo įrenginiuose prieš valymą ir po valymo ir paviršiniuose vandens telkiniuose. Surinkta informacija padės įvertinti problemos aktualumą. „Remiantis surinkta informacija, atsiras poreikis peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus, kurie ribotų ar draustų šalinti farmacines medžiagas iš taršos šaltinių (nuotekų valymo įrenginių)“, – aiškinama Aplinkos apsaugos agentūros atsakyme.

UNESCO ir HELCOM tyrimo autoriai akcentuoja, kad kol kas sunku pasakyti, kaip farmacinės medžiagos paveikia vandens ekosistemą, nes tam reikia daugiau mokslinių tyrimų ir duomenų. Pasak ataskaitos autorių, farmacinės medžiagos vandenis pasiekia ir dėl netinkamai saugomų ir utilizuojamų medicinos atliekų. Be to, trūksta duomenų apie gyvulių sukeliamą farmacinę taršą.

Valymo įrenginiai gėdos nedaro

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Mindaugas Remeika LRT.lt teigė, kad Lietuvoje tokių tyrimų yra labai mažai. Bet, įvertinus bendrą Europos kontekstą, kur tokių dalykų yra randama, tikėtina, kad ir mes nesame didelė išimtis, nes mūsų gyvenimo būdas turbūt per daug nesiskiria nuo kitų europiečių.

Reklama

„Tikslaus skaičiaus negalėčiau pasakyti, bet manau, kad apie 50 proc. tokių medžiagų pasišalinti turėtų. Visgi pasišalina tikrai ne viskas. Manau, kad taip gyvena ne tik Baltijos jūros regiono žmonės, bet ir prie Viduržemio ar kitos jūros. Nuotekų valymo įrenginiai yra tokie patys. Kauno, Klaipėdos ar Stokholmo valyklos tikrai neturės didelių esminių skirtumų. Manau, kad gali skirtis tik aptinkamų medžiagų kiekiai“, – sakė profesorius.

Pasak jo, problema yra globali ir akivaizdi, ypač daug bėdų gali sukelti narkotinės medžiagos: „Tarp nuotekų švirkštų, tamponų yra tiek daug, kad kartais net sunku patikėti, jog tai įmanoma. Sunku patikėti, kad tiek švirkštų galima surasti nuotekų sistemoje. Rodos, tu nesinaudoji, tai ir kiti nesinaudoja, bet realybė yra kitokia.“

Labiausiai užterštas vandens telkinys pasaulyje

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos praėjusių metų ataskaitoje skelbiama, kad Baltijos jūra yra labiausiai užterštas vandens telkinys.

Baltija kenčia tiek dėl hipoksijos (deguonies bado), tiek dėl anoksijos (deguonies trūkumo). Be to, į Baltijos jūrą nuolatos patenka tūkstančiai tonų azoto, fosforo. Šios medžiagos vandenį pasiekia daugiausia per upes. Azotas vandenį pasiekia ir per orą dėl taršą didinančio iškastinio kuro deginimo.

Ką matuoja sveikatos specialistai?

Reklama

„Vandenyje nuolat yra daugybė mikroorganizmų, atsiradusių iš įvairių šaltinių, tokių kaip gruntas ir augmenija, todėl bendras jų skaičiavimas suteikia naudingos informacijos, vertinant ir stebint vandens kokybę. Dažniausiai skaičiuojami mikroorganizmai, galintys augti 37 °C ir 22 °C temperatūroje. Kolonijų skaičiaus nustatymas yra naudingas, kai vertinamas paskirstymo sistemos vandens švarumas ir vientisumas. Jis taip pat gali būti naudojamas vertinant tiekiamo vandens tinkamumą maistui ir gėrimams gaminti. Tam, kad gaminys nebūtų užterštas gedimą sukeliančiais organizmais, tiekiamame vandenyje turėtų būti tik keletas mikroorganizmų“, – rašoma Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos internetinėje svetainėje.

Mikrobiologinis vandens tyrimas gali padėti nustatyti šias bakterijas:

Koliforminės bakterijos ir žarnyno lazdelės

Fekalinis užterštumas ir jo mastas yra svarbus vandens kokybės ir pavojaus žmogaus sveikatai rodiklis. Tikrinant, ar vandens mėginiuose yra Escherichia coli ir kitų koliforminių bakterijų, yra identifikuojama fekalinio pobūdžio tarša. E. coli randama ne tik žmogaus ir kitų šiltakraujų gyvūnų storajame žarnyne, bet ir žuvų, roplių, varliagyvių bei vabzdžių žarnyne. Šių bakterijų yra daug išskiriama su išmatomis, todėl jų nuolat galima rasti aplinkoje – dirvožemyje, vandenyje ir kt. Koliforminės bakterijos aptinkamos ne tik žarnyne. Kai kurios iš jų gyvena dirvožemyje ir paviršiniuose gėluose vandenyse. Dėl to koliforminių bakterijų aptikimas ne visada yra fekalinės taršos rodiklis.

Žarniniai enterokokai 

Enterococcus faecalis yra labiausiai paplitęs enterokokas. Jis yra žmonių žarnyno normali mikroflora. Vandens tyrimuose žarniniai enterokokai gali būti vertinami kaip fekalinės taršos rodiklis. Kai kurie kiti vandenyje randami enterokokai gali būti ir kitokios kilmės.

Reklama

Salmonelės 

Nuo to laiko, kai vanduo nustatytas kaip galimas salmonelinės infekcijos šaltinis, periodiškai tikrinamas salmonelių buvimas vandenyje. Salmonelių gali būti aptinkama įvairiuose namų ir žemės ūkio vandens telkiniuose, gėlo vandens telkiniuose, įskaitant gruntinius ir jūros vandenį. Salmonelių randama žmonių, gyvulių, naminių ir laukinių gyvūnų bei paukščių žarnynuose.

Žmogus, užsikrėtęs salmonelėmis, gali jomis užkrėsti kitus asmenis, esant ūmiai ar besimptomei ligos formai. Salmonelėmis žmogus gali užsikrėsti nuo gyvūnų ir suvalgęs termiškai neapdoroto maisto. Salmonelės labai atsparios fizikiniams ir cheminiams aplinkos veiksniams. Vandenyje ir dirvožemyje jos gyvybingos išlieka 30–90 d., o lede – ilgiau kaip 60 dienų. Salmonelių visiškai pašalinti iš mūsų aplinkos yra neįmanoma.

Auksinis stafilokokas 

Jei baseinuose neaptinkama Staphylococcus aureus, tai yra geros vandens kokybės rodiklis. Jo neturėtų būti ir geriamojo vandens ištekliuose. S. aureus – dažniausias žmonių stafilokokinių ligų sukėlėjas. Ši bakterija yra žmogaus nosies, odos, kvėpavimo takų ir žarnyno floros dalis, todėl, pasinėrus į baseiną, ji lengvai pasklinda vandenyje. Ši bakterija kelia rūpestį ligoninių aplinkoje, nes S. aureus yra potencialus infekcijų sukėlėjas.

Žaliamėlė pseudomona 

Reklama

Pseudomonas genties bakterijų yra dirvožemyje, vandenyje, augaluose, gyvūnų ir žmogaus žarnyno normalioje mikrofloroje. Pseudomona aeruginosa (P. aeruginosa) yra patogenas, kuris geba augti labai mažai maistinių medžiagų turinčiame vandenyje, todėl parduotuvėse parduodamas fasuotas (mineralinis ar kitoks) vanduo turi būti tikrinamas dėl šių bakterijų.

Baseinų, vandentiekio, šulinio ar kitas vanduo, skirtas žmonėms vartoti, profilaktiškai taip pat turėtų būti tikrinamas dėl P. aeruginosa bakterijų. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į vandenį, kuris yra filtruojamas, nes filtruose susidaro palanki terpė bakterijoms, o ypač P. aeruginosa, daugintis. Todėl keisti vandens filtrus reikia reguliariai.

Sulfitus redukuojantys anaerobai (klostridijos)

Sulfitus redukuojančių anaerobų (klostridijų) sporos plačiai paplitusios aplinkoje. Jų aptinkama žmogaus ir gyvulių išmatose, nuotekose ir dirvožemyje. Kitaip negu Escherichia coli ir kitos koliforminės bakterijos, šios sporos ilgiau negu vegetatyvinės formos išlieka gyvybingos vandenyje, nes jos atsparesnės cheminių ir fizikinių veiksnių poveikiui. Jos gali būti atsparios net chloravimui tokiomis koncentracijomis, kuriomis paprastai valomas vanduo.

Legionelės

Žmogui pavojingiausia Legionella genties bakterija yra Legionella pneumophila, sukelianti plaučių uždegimą, į gripą panašią infekciją arba besimptomę infekciją, kuri nustatoma tik radus specifinių antikūnų žmogaus organizmo skysčiuose. Legionelė plačiai aptinkama natūraliuose ir dirbtiniuose vandens telkiniuose, dirvožemyje, komposte ir gerai dauginasi drėgnoje šiltoje aplinkoje (ypač šiltame vandenyje).

Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45 °C, žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Todėl svarbu palaikyti tinkamą šalto ir karšto vandentiekio vandens temperatūrą sistemoje (55 °C). 

Žmogui pavojingiausios bakterijos

Kai kurios bakterijos itin sparčiai plinta, kitos sukelia siaubingų ligų ar yra atsparios antibiotikams. O dalis pasižymi visomis šiomis savybėmis.

A grupės streptokokų sukeltos infekcijos nebūna sunkios, tačiau retais atvejais pacientui gali išsivystyti nekrozuojantis fascitas (nyksta raumenų, odos ir kiti audiniai). Šios bakterijos išskiria toksinų, kurie ėda žmogaus kūną.

Itin pavojinga bakterijų atmaina yra žinoma kaip antibiotikui meticilinui atsparus auksinis stafilokokas arba tiesiog MRSA. Šios bakterijos, tarp žmonių lengvai plintančios tiesioginio kontakto metu ir galinčios sukelti mirtinų ligų (pavyzdžiui, pneumoniją), yra rimta problema.

Žarninės lazdelės gyvena žarnyne ir dažniausiai nedaro jokios žalos, tačiau kai kurios atmainos gali sukelti ne tik apsinuodijimą maistu, bet ir gerokai rimtesnių problemų. Be to, šios bakterijos atsparios daugeliui antibiotikų.

Yersinia pestis bakterija ypač žinoma dėl XIV a. kilusios buboninio maro epidemijos, kuri nusinešė milijonų žmonių gyvybes. Be tinkamo gydymo ši bakterija pražudo beveik visus užsikrėtusius.

Reklama

Žymos: jūros vanduo

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

aras

2019-06-28   10:44

IP: 83.187.114.105

tersia ir ukininkai pievas tresdami ir nuoteku tinklai ir sodai ir pavieniai gyventojai su neisvalomis nuotekomis (fary, milteliai skalbimo ir visa kita gyvi pavyzdziai kiek pila i krantus i upes ir kanalus 21amziuje).
Bet visa esme kad laukia ekologine katastrofa baltijos juroje, nes nuo II pasaulinio karo laiku yra labai daug cheminiu medziagu palaidotu juros dugne, tik laiko klausimas kada jos prarudys....o tada tai laukit...

Na

2019-06-25   12:11

IP: 77.240.252.28

niekaip negali būti užterščiausias pasaulyje.. užtenka google pažiūrėt..

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vasara

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pirmadienį atšaukė liepos pradžioje paskelbtą hidrologinę sausrą.

Lietuvoje atšaukta hidrologinė sausra nuotrauka, foto

Palangos maudyklose vanduo atitinka higienos normas, skelbia kurorto savivaldybė.

Palangos maudyklose vanduo atitinka higienos normas nuotrauka, foto

Netgi gerokai nuo J.Basanavičiaus gatvės nutolusioje kavinėje maisto tenka laukti 1,5 val....

Palangoje vieniems pakanka šortų, kitus šildo striukės nuotrauka, foto

Klaipėdoje gimęs ir visą gyvenimą pajūryje praleidęs Igoris jau 12 metų dirba...

Gintarų gaudyti vaikai į pajūrį atvyko net iš Zarasų nuotrauka, foto

E. Gentvilas: "Karbauskis nori kankinti Lietuvą“ nuotrauka, foto

Lietuva, Nesibaigianti drama dėl Seimo pirmininko pareigų privertė reaguoti ir opoziciją. Registruotas siūlymas...

„Regitra“ - būsimo vairuotojo košmaras? nuotrauka, foto

Automobiliai, Vairuotojo pažymėjimą ir teisę vairuoti automobilį iš pirmo karto gauna tik kas...

Į Lietuvą atskrido pažangiausi JAV naikintuvai F-35 nuotrauka, foto

Lietuva, Į Lietuvą ketvirtadienį pirmąkart atskrido pažangiausi amerikiečių naikintuvai F-35.

Aplink Baltijos jūrą - per 2 paras nuotrauka, foto

Automobiliai, Ketvirtadienį Palangoje – oficialus „Aurum 1006 km lenktynių“ startas. 38 komandų sportiniai...

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 2 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...