Jonas Pirožnikas: „Pasigendame rusakalbių, anglakalbių svečių"

O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje? Apskritai kalbant, kokia yra paplūdimio gelbėtojų vasara? „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Palangos gelbėjimo stoties vadu Jonu Pirožniku.

– Ar draudimas prekiauti alkoholiu paplūdimiuose buvo efektyvus? Gal mūsų žmonės jau dažniau renkasi sveikesnę gyvenseną?

– Draudimų rezultatas – masiškai padidėjusi išnešiojamoji prekyba. Visi prekybos tinklai pardavinėja alų, vyną, šampaną. Poilsiautojai atsineša į pliažą silpnesnių gėrim – alaus, vyno, o kartais ir gerokai stipresnių gėrimų. Iš kur? Žinoma, kad iš prekybos tinklų.

Paplūdimyje geriamas ir konjakas, brendis. Policijos pareigūnai šiemet pagavo prekiautoją alumi, kuris poilsiautojams alų pardavinėjo po 6-8 eurus už vieną skardinę. Žmonės poilsiauti atvykę netaupo, perka.

Aiškiai matau, kad labai padaugėjo poilsiautojų su termosais. O kas jų viduje – arbata ar kažkas stipriau, nė mes, nė policijos pareigūnai neturime jokios teisės aiškintis. Pastebiu tendenciją, kad nemažai tiesiog geria iš termosų, užsikąsdami.

Gudresni visada randa išeičių savo poreikiams patenkinti, kvailesni moka baudas. Visais laikais buvo žmonių, kurie sugebėjo išsisukti iš padėties.

Štai pastebėjome tris tuščias alaus skardines šalia vyriškio, su policijos pareigūnais priėjome perspėti, o šis buvo ne pėsčias – drąsiai aiškino, neva skardines radęs ir, besirūpindamas ekologija, jas surinkęs, nešiąs jas priduoti į taromatą. Už kiekvieną iš jų gausiąs po 10 centų. Tai pasakodamas jis šypsojosi, spėjome, kad gal gudrauja.

– Ar „pokovidinis“ pliažo lankytojas yra kitoks?

– Žinokite, pokyčių nematau. Vieni žmonės – ramūs, kultūringi, laikosi elgesio taisyklių, rekomenduojamų atstumų nuo kitų žmonių. Kiti – tiek atsipalaidavę, visiškai nereaguoja į pastabas, jiems viskas visiškai vienodai.

Kaip sakau, jiems jūra – iki kelių.

Kaip minėjau, yra ir tokių, kurie nepaisydami draudimų, bando prekiauti paplūdimiuose nelegaliai, be jokių dokumentų. Perdavus tokius asmenis pareigūnams – pyksta. Kartais net linkėjimus palieka. Naktį iš praėjusio šeštadienio į sekmadienį buvo apgadintas Palangos gelbėtojų postas.

Išdaužti langai ir paliktas užrašas: „NX nekenčiu jūsų...“.
Spėju, kad tai galėjo padaryti nelegalūs prekeiviai, tai aiškinasi policija. Na, o grįžtant prie „kovidinio“ pliažo lankytojo, pastebėjome tai, kad paplūdimiuose šiemet yra mažiau užsieniečių. Pasigendame rusakalbių, anglakalbių svečių, kurių tokiu pat metu pernai jau buvo pilnas paplūdimys.

– Ar paplūdimyje yra laikomasi kokių nors „pokovidinių“ saugumo priemonių?

– Na, šiuo metu karantinas yra panaikintas. Tai reiškia, kad visos sąlygos, griežti reikalavimai liko tik rekomendacinio pobūdžio. Be abejo, niekas nedraudžia poilsiautojams patiems būti sąmoningais – vaikščioti su kauke, laikytis atstumų. Šiuo metu mes neturime jokio teisinio pagrindo to reikalauti. Žmonės yra patys atsakingi už savo sveikatą, patys turi save saugoti.

Tai galioja sergantiems bet kuria lėtine liga, nebūtinai COVID-19. Mes gi iš atvykusiųjų į paplūdimį medikų pažymos neprašome. Čia gi gali ilsėtis ir sergantys lėtinėmis ligomis, ir su bėrimais. Tikiu, kad žmonės sąmoningi – rūpinasi savo ir aplinkinių sveikata. Gelbėtojai – ne medikai.

Šį sezoną gelbėtojai tiri įsigiję naujus džipus, laukiame drono, kuris galės iš jūros iškelti 50 kg krovinį. Vadinasi, ie lengvą žmogų. Jis sugebės į jūrą išmesti net 2 gelbėjimosi ratus, kurie bus su virve ir buksyruos žmogų į krantą. Tikimės, kad ši įranga padės užtikrinti žmonių saugumą.

– Ar gelbėtojai dirba su kaukėmis?

– Be abejo, kaukes turime. Jei kyla įtarimų, kad gali būti pavojingas atvejis, duodame kaukes, pirštines ir gelbėtojams, ir per atstumą paduodamos kaukės tiem asmenims, kuriems teikiama pagalba.

Sutvarkius, išdezinfekavus žaizdas, žmogus keliauja toliau, žinoma, jei jam nereikia rimtesnės medikų pagalbos.
Šiuo metu Palangos paplūdimiuose dirba 28 gelbėtojai, Šventojoje– 19. Ruošiantis karantinui nežinojome, kokia bus situacija, gegužėms mėnesį formavome personalą.

Nusimatėme 12 etatų daugiau, kaupėme personalo rezervą, jei dalis gelbėtojų turėtų karantinuotis. Su šiais žmonėmis buvo palaikomas ryšys, ruošiamasi pasirašyti darbo sutartis.

Tačiau situacija, žinia, kardinaliai pasikeitė: karantinas atšauktas, papildomo personalo nebereikia. Teko šių žmonių atsiprašinėti. Jauniausi mūsų gelbėtojai – vos 17 metų. Jie dirba posto stebėtojais, negali dirbt vandenyje. Jie prižiūri paplūdimį, stebi nutolusius nuo kranto, be priežiūros paliktus vaikus, dalija lankstinukus, stebi su žiūronais jūrą. Radijo ryšiu jie praneša, kur vartojamas alkoholis, kur atvykę žmonės su šunimis.

– Spaudoje rašoma, jog Baltijos jūroje susidarė palankios sąlygos daugintis pavojingoms bakterijoms. Smiltynės paplūdimyje yra padidėjęs žarninės lazdelės kiekis. Kokia vandens kokybė Palangoje?

– Visada sakiau, kad Palangoje poilsiauti geriausia. Palangos paplūdimiai yra apdovanoti mėlynąja vėliava. O šia vėliava vasaros sezonui apdovanojami paplūdimiai, atitinkantys aplinkosaugos švietimo, valdymo ir informavimo, vandens kokybės, saugumo ir paslaugų tarptautinius kriterijus. 

Palangos miesto maudyklų vandens kokybė atitinka higienos normas, tad naudytis kurorto paplūdimiuose yra saugu. Palangos maudyklų vandens kokybės stebėsena vykdoma kiekvieną maudymosi sezoną kas dvi savaites. Paskutiniai tyrimai buvo atlikti š. m. birželio 22 dieną. 

Remiantis šių tyrimų duomenimis, Palangos miesto maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai rodikliai neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų vandens kokybės reikalavimų. Palangoje vanduo švarus, smėlis poilsiui idealus. Čia poilsiauti geriausia. Todėl visiems sakau – poilsiui rinkitės Palangą.

– Ar šiemet jau buvo skendimų?

– Kol kas ne. Stengiamės vykdyti prevencinę veiklą, kad jų nebūtų. Vandenį pašaldėme (juokiasi). Kitaip tariant – neleidžiame skęsti. Vanduo dar ganėtinai šaltas, nedaug kas maudosi. Pakrantėje turškiasi vaikai. Kad jie nelenda į vandenį – požymis, kad jis dar yra šaltas.

Pagrindinis skendimų bumas kasmet prasideda tuomet, kai atšyla vanduo, kai yra didžiulės bangos. Žmonės neįvertina bangų jėgos, eina į vandenį, dažnai ir skęsta. Per Mindaugo karūnavimo dieną stiprinsime gelbėtojų rezervą. Paplūdimiuose darbuosis 68 žmonės. Manome, kad jų prireiks.

– Ar šiemet buvo kokių neįprastų situacijų?

– Buvo toks unikalus įvykis. Iš vandens traukėme vyriškį, kuris už moterų pliažo su visais drabužiais brido į vandenį. Jis buvo įsibridęs vos ne iki kaklo. Pasiteiravus, kodėl su drabužiais maudosi, jis patikino, kad nesimaudęs, o tiesiog norėjęs atsigerti vandens.

Policijos pareigūnai jam nustatė 1,8 promilės girtumą. Gal vyriškį labai troškino, o išgėrus pasilenkti sunku, tad brido iki kaklo į jūrą, kad vanduo pats į gerklę subėgtų?.. Jei būtų norėjęs nusižudyti, tikėtina, kad būtų taip ir pasakęs. Šiuo atveju atrodo, kad jis ėjo atsigerti.

– Ką daryti, jei skęsta žmogus?

– Visų pirma, reikia kviesti pagalbą. Galima skambinti 112 telefonu, kviesti gelbėtojus. Jei žmogus, kuris mato skęstantįjį, nėra įsitikinęs, kad sugebės padėti – į vandenį stačia galva pulti nerekomenduojama, nes tuomet bus 2 skendimai. Reikėtų mesti po ranka pasitaikiusius daiktus, kamuolius, virves, diržus ar netgi kelnes, kad skęstantysis įsikabintų, ir išsilaikytų, kol atvyks pagalba.

– Ačiū už pokalbį. Geros Jums vasaros.