Baltijos jūroje – pavojus, apie kurį žino retas lietuvis

Baltijos jūroje – pavojus, apie kurį žino retas lietuvis

Nors šiuo metu oras jau visai neprimena birželį alinusių karščių, tačiau poilsiautojų pajūryje tikrai netrūksta. Kiekvieną savaitgalį ir paprastomis dienomis tūkstančiai lietuvių išvyksta iš didmiesčių į Palangą, Klaipėdą ar kitus miestus, kur gali lepintis vienu geriausių malonumų – saule, jūra ir laiku kopose. Šiomis dienomis, kai temperatūra yra gerokai žemesnė, būtent kopose galima sutikti daugiausia žmonių. Tiesa, daugelis lietuvių vis dar nežino, kad Baltijos jūra – labai pavojinga, nes joje yra daug duobių. O šią vasarą didžiausią pavojų sukėlė dideli vandens ir oro temperatūros skirtumai. Staigiai į vandenį įšokęs žmogus gali net mirti, ištikus širdies smūgiui.

Laidoje „DELFI diena“ Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas atsakė, kokias pagrindines klaidas pajūryje daro poilsiautojai. Gaila, bet kiekvienais metais klaidos kartojasi, o žmonės vis nepasimoko.

Pajūryje – griežta kontrolė

Gelbėtojų vadas pabrėžė, kad labiausiai jį neramina per didelis žmonių pasitikėjimas savo jėgomis ir neapdairumas. Jis taip pat akcentavo, kad pajūryje yra vykdoma griežta kontrolė.

„Visko atsitinka, kai būna tokia masė žmonių. Tikrai visko pasitaiko. Pirmiausia reikia vykdyti griežtą kontrolę, mums labai svarbi išgėrusių žmonių kontrolė, tų žmonių, kurie ateina į paplūdimį. Mes, žinoma, stengiamės įspėti žmones, kad neitų maudytis, kad nebūtų nei jiems, nei mums problemų“, – DELFI žurnalistams atsakė J.Pirožnikas.

Jis neslepia, kad būtent dėl girtaujančių asmenų ir kyla didžiausios bėdos, kurios gali baigtis net tragiškai.

„Kai kurie negirdi, nenori suprasti, „girtam jūra iki kelių“, – sakė gelbėtojų vadas.

Paaiškino vėliavų reikšmes

Tam, kad vykdoma kontrolė, atneštų rezultatų, J.Pirožnikas laidoje dar kartą papasakojo apie tai, ką reiktų žinoti kiekvienam, kuris laiką leidžia paplūdimyje. Tai – vėliavų spalvų reikšmės.

„Raudona ir geltona vėliavos reiškia, kad tuose postuose, kur jos iškeltos, dirba gelbėtojai. Antra geltonos vėliavos reikšmė – maudytis pavojinga, o raudona – griežtai draudžiama, žalia reiškia, kad galima, bet jos mes nekabiname, nes Baltijos jūroje maudytis visada pavojinga. Mes nedraudžiame žmonėms maudytis, bet žmonės turi žinoti, kad yra pavojinga. Poilsiautojams labai svarbu žinoti, kad po audros jūroje lieka duobių, mes netgi sužymime tas vietas, kur tikėtina, kad yra daugiausia duobių. Dažniausiai būna iškelta geltona vėliava, kuri, tik pakartoju, reiškia, jog yra pavojinga“, – sakė J. Pirožnikas. „Juodos vėliavos dingo, kai įstojome į ES. Tada pasikeitė direktyvos. Buvo juoda, kuri reiškė, kad griežtai draudžiama“, – taip pat pridūrė gelbėtojas.

Prabilo apie didžiausią riziką

Paklaustas apie tai, kurie žmones kelia didžiausią riziką, J.Pirožnikas patikino, kad daugiausia problemų kyla su tais, kurie moka plaukti, nes jie per daug pasitiki savo jėgomis.

„Tie poilsiautojai, kurie nemoka plaukti, jie ir neplaukia. Jie nueina į jūrą, šokinėja, bet jie nerizikuoja. Jie yra atsargūs, bet skendimai prasideda tada, kai mes kalbame apie žmones, kurie neva moka, arba mano, kad moka plaukti“, – tikino J.Pirožnikas.

Gelbėtojų vadas taip pat papasakojo esminius dalykus, ką daryti, jeigu skęstate jūs arba matote, kad jūroje ar kitame vandens telkinyje pagalbos reikia kitiems žmonėms.

„Aš galiu paiškinti, kaip reikėtų elgtis, jeigu jūs pradėjote skęsti. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į save, reikia rėkti ir ploti rankomis per vandenį, stengtis išsilaikyti ant vandens paviršiaus. Jeigu jūs esate geras plaukikas, tada jums reikėtų kviesti pagalbą ir reikia šokti patiems gelbėti skęstančio žmogaus, bet jeigu nesate įsitikinęs, kad mokate plaukti labai gerai, geriau palaukti pagalbos, nes vietoje vieno skenduolio, gali būti du. Rekomenduojame tokiu atveju kviesti pagalbą. Kitas dalykas – ieškoti kokios virvės ar šakos, kuri galėtų padėti ištempti žmogų“, – aiškino vyras.

Dalis skendusių buvo apsvaigę

Paprašytas detalesnės skenduolių statistikos šią vasarą, gelbėtojų vadas patikino, kad tragedijų vis dar pavyko išvengti.

„Skenduolių Baltijos jūroje iki šios dienos neturime, bet suteikėme pagalbą 19 žmonių. 5 iš jų buvo visiškai apsvaigę nuo alkoholio“, – užtikrino J.Pirožnikas.

Jis taip pat akcentavo dar vieną dalyką, kuris žmonėms yra ypač pavojingas – temperatūrų skirtumai.

„Daug dalykų tai nulemia. Galiu pasakyti, kad tuomet, kai buvo karšta, buvo labai pavojinga, nes lauko ir jūros temperatūra labai skyrėsi. Tai reiškia, kad į vandenį įšokęs žmogus, patiria didelį temperatūrų skirtumą, jam gali sustoti širdis, suparalyžiuoti kojas. Mes visada rekomenduojame, kad reikia priprasti prie vandens, o ne šokti iš karto į vandenį“, – sakė J.Pirožnikas.

Galiausiai gelbėtojų vadas tiesiog pridūrė, jog dėl nelaimių dažniausiai kalti patys žmonės. O jeigu jie žinotų taisykles ir jų laikytųsi, laikas, praleistas prie jūros vasarą, būtų daug turiningesnis.

„Reikia laikytis paplūdimio taisyklių. Jeigu žmogus jaučia sveikatos problemas, jeigu persivalgo, padaugina alkoholio, jį taip pat gali ištikti šilumos ar saulės smūgis, tada jam pavojinga“, – tikino J.Pirožnikas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder