Kiek dar tęsis eksperimentai su mūsų naująja karta?

Vos tik pavasaris – jaunimui kyla panika. Kur stoti? Ko mokytis? Kas mokės? Kiekviena naujai atėjusi valdžia kas ketverius metus reformuoja švietimo sistemą, o bedarbio diplomuoto jaunimo nemažėja. Tuo tarpu aukštųjų mokyklų vadovai – atlyginimų čempionai. „Gal jau reikia stabdyti eksperimentus su jaunąja karta?“ - klausia „Lietuvos ryto” televizijos laida „Nuoga tiesa“.

Paradoksas: didžiausius pinigus pasaulyje uždirba žmonės, išvis neturintys aukštojo mokslo diplomo. Tuo tarpu Lietuvoje klesti bakalaurinių, magistrinių, kursinių darbų rašymo už pinigus verslai, o gausybė aukštųjų mokyklų štampuoja diplomus, niekuo nepadedančius kovoje dėl darbo vietos.

Laidos viešnia Danutė pasakos, kaip nesunkiai ji įsidarbino studentų diplominių darbų rašytoja. Kitas laidos herojus, įkūręs restoraną, pareikš, kad jam, bemoksliui, aukštojo mokslo magistrai plauna indus.

Trečiadienį tiesioginiame „Lietuvos ryto” televizijos eteryje tikimasi karštos diskusijos, kurioje susirems švietimo reformų autoriai ir tie, kurie jaučiasi jų aukomis. Studijoje - Švietimo reformos architektas šešėlinis konservatorių Švietimo ir mokslo ministras Mantas Adomėnas ir buvęs ministras Seimo narys Gintaras Steponavičius. Jiems oponuos švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus ir profesorius Saulius Vengrys. Pastarasis teigs, kad eksperimentai su švietimu – antikonstituciniai.

Seimo narys bei profesorius Vytautas Juozapaitis ateina pasakyti, kad už mokesčių mokėtojų pinigus išmokyto jaunimo emigracija – nieko blogo. Jam prieštaraus žurnalistė Nora Lapinskienė, kurios nuomone jaunimas turi atidirbti valstybei už nemokamą mokslą.

Studijos tribūnose – nuolatinėmis reformomis besipiktinantis jaunimas.